Profesionalių bendrijų pirmininkų komanda žengia į Kėdainius

Eglė KUKTIENĖ

Daugiabutis namas yra tarsi maža valstybė. Ir žmonių ten yra visokių, ir poreikių, ir finansinių galimybių, ir supratimo apie tai, kaip reikia tarpusavyje kalbėtis, teikti siūlymus ir spręsti problemas. Norėdami turėti gražesnę aplinką, saugesnius ir jaukesnius namus daugiabučio gyventojai jungiasi į bendrijas. Dažnai gyventojai tą daro, kai yra nepatenkinta daugiabučių administratorių darbu, reagavimo greičiu, ar naudojamomis kaupiamosiomis lėšomis.

Pagalvokite, ar gali būti kas geriau, nei turėti profesionalų bendrijos pirmininką, kurio visas dėmesys būtų skirtas jūsų namui? Gana tenkintis senu pirmininkavimo modeliu, kai vienam iš kaimynų užkraunama našta rūpintis viso namo reikalais. Į Kėdainius žengia profesionalių pirmininkų komanda, kuri pasiruošusi padaryti perversmą daugiabučių namų kasdienybėje.

Reikėjo patiems, sukūrė visiems

Asociacijos „Čia tavo namai“ įkūrėja ir vadovė Žydrūnė Viselgaitė sako, kad pati ilgus metus gyvendama daugiabutyje matė poreikį turėti kokybišką namo administravimo sistemą. Ydinga praktika, kai namo bendrija rūpintis tenka vienam iš kaimynų, kuris neretai to nenori, negali, ir laiko neturi, aktyviai kaunietei akį rėžė jau seniai. 

„Ši idėja man gimė prieš ketverius metus. Ir, kaip ir nemažai kitų šaunių idėjų, ji gimė iš visiško atsitiktinumo.

Gyvenau dideliame, 144 butų devynaukščiame name, kuriame niekas nenorėjo pirmininkauti. Buvo senjorė, kuri pirmininkavo iš visiškos pareigos, nors ir labai to darbo nenorėjo. Aš visada buvau iniciatyvi, o ir į namą atsikraustė daugiau naujų žmonių, tad mes sutarėme, kad aš laikinai būsiu namo pirmininkė – tol, kol rasime žmogų, kuris išties šio darbo norės.

Tačiau viskas susiklostė taip, kad tas „laikinai“ trunka jau aštuonerius metus“, – nusijuokia pašnekovė. 

Ji priduria, kad iniciatyvumas ir gebėjimas prieiti prie kiekvieno iš kaimynų lėmė tai, kad jų namas gerokai pasikeitė. Tą pastebėję gretimų namų gyventojai ėmė Žydrūnės prašyti, kad ši ateitų ir pas juos.

„Mes ėmėme tvarkytis namo kiemą, dažėme laiptines, keitėme duris, sutvarkėme namo fasadą, kieme pasistatėme vaikų žaidimų aikštelę, rašėme projektus. 

Geras pavyzdys ir gražūs pokyčiai įkvepia ir kitus, aplink visi panoro kažko panašaus.

Tačiau tuo metu aš dirbau visai kitą darbą, kaip ir visi žmonės, pilnu etatu. Tuomet man ir gimė idėja suburti profesionalių namų bendrijų pirmininkų komandą. Norėjau suburti žmones, kurie namams skiria visą savo laiką, kuriems pirmininkavimas ir yra pagrindinis ir vienintelis darbas“, – pasakojo Ž. Viselgaitė.

Kiekvienam namui – skirtingi metodai

Kol kas visoje Lietuvoje tokio tipo asociacija yra vienintelė. Asociacija „Čia tavo namai“ turi 6 pirmininkus Kaune, vieną Vilniuje ir vieną – Kėdainiuose. 

Asociacijos vadovė sako, kad visi pirmininkai yra lengvai pasiekiami 24 val. per parą. Naudojamasi ir socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis – pirmininkus nesunkiai galima pasiekti ne tik telefonu, bet ir Facebook ar Viber platformose. 

„Vis dėlto atėjus į namą pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokie yra gyventojų lūkesčiai, kokios galimybės ir tada pritaikyti pirmininkavimo modelį, kuris tinka būtent tam  namui. 

Jei name gyvena vyresnė bendruomenė, pirmininkas atėjęs nesakys „na, susikurkite feisbukus, bendrausime ten!“. 

Name, kuris nenori rinktis į susirinkimus, pirmininkas ieškos alternatyvių  būdų, kaip bendrija gali priimti sprendimus“, – sako Ž. Viselgaitė.

Vis dėlto, priduria ji, kiekviename name, nepaisant to, kokiu būdu verda bendrijos gyvenimas, yra laikomasi kai kurių bendrų taisyklių. Pavyzdžiui – finansinio skaidrumo.

„Kiekvieną mėnesį namo gyventojams teikiame finansines ataskaitas. Visos sąskaitos faktūros atšviečiamos, pakabinamos skelbimų lentose. 

Praktika rodo, kad labai dažnai daugiabučio bendrija yra klibanti būtent dėl neaiškaus finansinio skaidrumo. 

Gyventojai nežino, kur ir kam išleidžiami pinigai, jie ne visada pastebi tam tikrus atliktus darbus, o po kurio laiko pastebėję ima galvoti ir spėlioti, kiek kas kainavo, ar pirmininkas neišleido nepamatuotai daug pinigų ir pan. Taip gimsta nepasitikėjimas, nebelieka ramybės.  

Dėl to mes visas finansines ataskaitas rodome, kad žmonėms kiltų kuo mažiau neaiškumų.

Skaidrumas užtikrina žmonių ramybę ir pasitikėjimą namo bendrija“, – įsitikinusi asociacijos „Čia tavo namai“ įkūrėja.

Mūsų asociacija turi ne tik teisininką, techninį prižiūrėtoją, bet ir renovacijos specialistą, buhalterius. Taip pat turime avarinę komandą, kurią sudaro santechnikai, elektrikai, šilumos punkto prižiūrėtojai. Šie specialistai yra ir vietiniai, jie gali pas jus atvykti labai greitai bet kuriuo paros metu

Žydrūnė Viselgaitė

Kėdainiuose – pažįstamas veidas

Į mūsų miestą ši asociacija žengė tikrai ne lengvu žingsniu. Asociaciją čia pasikvietė vienas naujausio mieste daugiabučio gyventojas. J. Basanavičiaus gatvėje pastatytas naujutėlis namas vis dėlto turi nemažų problemų, kurias paliko statytojas. Pirmiausia tai, kad namas –  vis dar nepriduotas.

Šio namo gyventojams ypatingai svarbu tai, kad bendriją prižiūrinti asociacija „Čia tavo namai“ turi savo teisininką, techninį prižiūrėtoją, kurie padės bendrijos pirmininkei išnarplioti šią išties nelengvą situaciją. Aišku daug kas priklausys ir nuo daugiabučio namo statytojo noro bendradarbiauti su bendrijos pirmininke. 

„Tai yra labai didelis darbas, kurį turės padaryti naujoji namo bendrijos pirmininkė. Čia ne gėlių prie namo pasodinti – nors, žinoma, ir tokie darbai yra labai svarbūs namo gyventojų gerai emocinei būsenai.

Vis dėlto manome, kad jei mums pavyks išspręsti šio namo problemas, mūsų pirmininkė ne tik šio namo gyventojų akyse, bet ir viso miesto akyse išaugs šimteriopai“, – viliasi Ž. Viselgaitė.

O kas gi toji „Čia tavo namai“ pirmininkė, kuri dirbs Kėdainiuose?

Tai – Rūta Kavaliauskienė, kuri jau ne vienam miestelėnui yra žinoma, kaip aktyvi bendruomenių pirmininkė, mat apie dvidešimt metų pirmininkauja keliems daugiabučiams namams bei vienai garažų bendrijai. 

Asociacijos vadovė pasidžiaugė, kad mūsų mieste jai pavyko rasti ir puikių meistrų, kurie sudarys asociacijos Kėdainių skyriaus avarinę komandą, nors šiai dienai vis dar daug paslaugų teikia ir Kauno specialistai.

„Mūsų asociacija turi ne tik teisininką, techninį prižiūrėtoją, bet ir renovacijos specialistą, buhalterius. Jie yra kauniečiai, tačiau esant reikalui laisvai gali atvykti į Kėdainius.

Taip pat turime avarinę komandą, kurią sudaro santechnikai, elektrikai, šilumos punkto prižiūrėtojai. Šie specialistai yra ir vietiniai, jie gali pas jus atvykti labai greitai bet kuriuo paros metu“. 

Visas finansines ataskaitas rodome gyventojams, kad žmonėms kiltų kuo mažiau neaiškumų. Skaidrumas užtikrina žmonių ramybę ir pasitikėjimą namo bendrija

Žydrūnė Viselgaitė

Ta skambi renovacija

Anokia paslaptis, kad Kėdainiuose daugiabučių namų renovacija einasi lėtai. Renovuotų namų nedaug, darbai vyksta vangiai. Ar galima tikėtis, kad asociacija „Čia tavo namai“ padarys perversmą ir šioje srityje? 

Ž. Viselgaitė sako, kad renovacijai metas iš esmės yra labai tinkamas. Tačiau dažnu atveju gyventojai būna prigąsdinti kitų žmonių prastų patirčių. Ir visgi kiek tų baimių gali panaikinti profesionalas, dirbantis namo bendrijoje?

„Pirmiausiai reikia suprasti tokį dalyką: renovacija yra labai didelis ir labai brangus darbas. Bendrijos pirmininkas, tik atėjęs dirbti, negali iškart griebtis šio klausimo. Tam, kad gyventojai ramia širdimi imtų ruoštis renovacijai, jie turi pažinti bendrijos pirmininką, juo pasitikėti ir žinoti, kad šis jų nepaliks tokiu svarbiu momentu.

Antras dalykas: bendrijos pirmininkas negali spausti namo gyventojų. Jis gali paklausti, pasiūlyti, tačiau jei mato, kad gyventojai nepasiruošę, šią temą nukelia vėlesniam laikui. Apibendrinant, visada visus sprendimus name priima namo dauguma.

Namo renovacija – ne bendrijos pirmininko, o namo gyventojų sprendimas“, – akcentuoja pašnekovė.

„Renovacija kol kas yra neprivaloma, tačiau dabar labai geras laikotarpis tą daryti, nes valstybės skiriama parama – pakankamai didelė. 

Anksčiau parama buvo didesnė, bet nebuvo jokio mechanizmo, kaip renovacija turi vykti ir nebuvo priemonių užtikrinti namo gyventojų saugumui. Dabar sukurtos viešojo pirkimo sąlygos, kur yra aiškiai pasakyta, kad rangovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, negali turėti skundų iš kitų namų, turi būti nesiteisęs su gyventojais ir pan. 

Galutinis renovacijos rezultatas priklauso nuo pirmininko, nes tai jis deda parašą, kuris leidžia patvirtinti renovacijos pabaigą ir pervesti rangovui pinigus, – sako Ž. Viselgaitė ir priduria, kad prieš prasidedant darbams namo bendrijos pirmininkas turi padėti gyventojams įveikti tam tikras baimes ir atsakyti į iškylančius klausimus. – Mes, jei jau planuojame renovaciją,  paaiškiname, kiek žmogus turės sumokėti, per kokį laiką, kokia bus suma per mėnesį. Pabrėžiame, kad namo renovacijos paskola yra suteikiama ne buto savininkui, bet pačiam butui. Jūs galite parduoti butą, ir šitas renovacijos mokestis keliaus kartu su visu butu“, – sako asociacijos vadovė.

Ji priduria, kad asociacijos pirmininkai, įvykdę ne vieną renovaciją Kaune, gali pateikti išsamius ir tikslius duomenis apie tai, kaip sumažėja šildymo sąskaitos, bei kiek pinigų kas mėnesį pavyksta sutaupyti.  

O galiausiai, sako Ž. Viselgaitė, gyventojai turi suprasti,  kad jie yra pirmininko ar namo administratoriaus darbdaviai, todėl gaunant nekokybiškas paslaugas, nereikia bijoti pirmininko pakeisti. Tereikia visiems bendruomeniškai susiburti, pasikalbėti ir priimti Jūsų namui pačius palankiausius sprendimus, kad gyventumėte gražioje, darnioje ir tinkamai prižiūrimoje aplinkoje.