Praūžusi audra dūrė pirštu į ESO silpnąją vietą – be elektros žmonės buvo palikti kelias paras
Tokio tipo nelaimių išvengti galima būtų perkėlus antžeminius elektros tinklus po žeme. ESO palaipsniui tą ir daro, tačiau kol kas net 64 proc. elektros kabelių yra ne kur kitur, o ore./BNS Teodoro Biliūno nuotr.
„Kas turit generatorių paskolinti?“, „Antra para be elektros, kada sutvarkys, net patys nežino“, „Atvažiavo, į nuplėštus laidus pažiūrėjo ir išvažiavo“ – tokiomis ir panašiomis nuotaikomis po prasiautusios vėtros kai kurie krašto gyventojai gyveno ne tik dvi, bet ir tris ir net daugiau parų. Vėtra išlaužė medžius, pastarieji krisdami vietomis nuplėšė aukštos įtampos laidus. Iškvietimų skaičius visoje Lietuvoje buvo neapsakomai didelis, o ESO fiziškai nespėjo sutvarkyti to, ką pridarė gamtos šėlsmas. Visgi kelias paras be elektros sėdintiems žmonėms, kurių vienintele pramoga tapo tik su baterijomis veikianti radijo stotis, supratingumas ir kantrybė greitai išseko.
Didžioji dalis tinklų driekiasi ore
Tokio tipo nelaimių išvengti galima būtų perkėlus antžeminius elektros tinklus po žeme. ESO palaipsniui tą ir daro, tačiau kol kas net 64 proc. elektros kabelių yra ne kur kitur, o ore. Kone 700 kilometrų kabelių nutiesti pro miškus, tad yra itin jautrūs gamtos išdaigoms.
Ne tik patys kabeliai ir šalia augantys medžiai yra problema. Paaiškėjo, kad vidutiniškai stulpai, ant kurių tie kabeliai tvirtinami, yra maždaug pusšimčio metų senumo. Taigi galima sakyti, kad visos trys dedamosios yra išskirtinai jautrios išorės dirgikliams.
„ESO nuosavybės teise valdo 130 tūkst. km elektros linijų, iš kurių 64,1 proc. – elektros oro linijos, 35,9 proc. elektros požeminiai kabeliai.
Nuolatos investuojame į tinklo atnaujinimą ir patikimumo užtikrinimą, ir vis daugiau tinklo yra sukabeliuojama, tačiau tai yra brangi ir imli laikui investicija – visas oro linijas rekonstruoti į požemines kabelių linijas užtruktų apie 5 metus, o 1 kilometro kaina apie 70 tūkst. eurų“, – teigė „Energijos skirstymo operatoriaus“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Ji pridūrė, kad požeminės elektros linijos turi savų minusų – tarkime, gedimus ir nutrūkimus užfiksuoti yra daug sudėtingiau, nes fiziškai aptikti gedimo vietą sudėtingiau, neretai tenka jungti specialią laboratoriją, kuri nurodytų gedimo vietą.
„O ir tokios linijos atstatymo darbai užtrunka nepalyginamai ilgai: tenka kasti gruntą, ardyti asfalto dangą ir pan., kad būtų galima prieiti prie požeminio kabelio“, – sako ESO atstovė.
Kodėl elektros neatkūrė – nepaaiškino
Kone 160 mln. eurų grynojo pelno pernai užsidirbusi ESO yra įdarbinusi 2,6 tūkst. darbuotojų.
Visas oro linijas rekonstruoti į požemines kabelių linijas užtruktų apie 5 metus, o 1 kilometro kaina apie 70 tūkst. eurų.
R. Juodkienė
Sekmadienį, vos tik audra prasidėjo, 700 darbuotojų ir rangovų ėmėsi budėti ir skubėjo į iškvietimus, stengdamiesi atkurti dingusį elektros tiekimą. Nors daliai gyventojų elektra buvo dingusi tik trumpam, kai kuriems greito elektros tiekimo atstatymo laimė nesišvietė. Be elektros jie buvo ir keletą parų, iš ESO gavę žinutes su pranešimu, kad ir pats ESO nežino, kada elektros tiekimas bus atnaujintas. Be kita ko, gyventojams ESO žinutėse buvo pateiktas ir siūlymas… nusipirkti generatorius.
Siūlymas geras, ypač kaimynystėje vykstančio karo akivaizdoje, tačiau pigiausi generatoriai, kurių galingumas nėra labai įspūdingas, kainuoja kelis šimtus eurų. Norint nusipirkti rimtesnį generatorių, kuris bent dalinai atstotų turimą elektrą namuose, pakloti gali tekti ir tūkstantį eurų ar daugiau.
Taip, žinoma, iš padėties sukosi parduotuvės, pavyzdžiui, Labūnavoje – atsivežė generatorių, kad šis palaikytų gyvastį šaldikliams ir šaldytuvams, o žmonės, vaikščiodami patamsyje su prožektoriais, ieškojo, ką čia nusipirkus, kam pagaminti nereikės elektros. Rankomis trynė tie, kurie turi dujines orkaites arba lauko kepsnines, ir keikėsi tie, kurių visa technika namuose prijungta tik prie elektros…
„Kėdainių rajone šiuo metu dėl audros fiksuojami 186 tinklo pažeidimai, o elektros energijos tiekimas sutrikęs per 3 tūkst. vartotojų – tai reiškia, jog pusei Kėdainių rajono vartotojų, kuriems elektros tiekimas sutriko, ji jau atstatyta.
Tokio tipo nelaimių išvengti galima būtų perkėlus antžeminius elektros tinklus po žeme. ESO palaipsniui tą ir daro, tačiau kol kas net 64 proc. elektros kabelių yra ne kur kitur, o ore. Kone 700 kilometrų kabelių nutiesti pro miškus, tad yra itin jautrūs gamtos išdaigoms.
Aut. past.
Ir toliau tęsiami audrų šalinimo darbai – pirmiausia prijunginėjamos aukštos įtampos linijos, prie kurių prijungta daugiausia vartotojų, bei linijos, prie kurių prijungta kritinė infrastruktūra – vandentiekis, šilumos tinklai, mobilusis ryšys“, – sakė ESO atstovė, tačiau vis dėlto ji nepaaiškino, kodėl vieniems elektra buvo atkurta greitai, o kiti be jos sėdėjo keletą dienų.
Gal nebūtų žmonėms taip pikta, jei jie nebūtų savo akimis matę, kad ESO specialistai nutrauktus laidus apžiūrinėja, tačiau be to daugiau nieko nedaro. Kodėl taip buvo, neaišku iki šiol.
„Pirmadienį darbus apsunkino stiprus vėjas ir lietus, todėl negalėjome panaudoti visų priemonių tvarkant audros pažeistas elektros linijas. Taškų, kuriuose reikia atlikti remonto darbus per visą Lietuvą dar yra per 5 tūkst. Labiausiai pažeisti Vilniaus, Kauno bei Šiaulių regionai“, – sakė R. Juodkienė.
Trečiadienio ryte interaktyviame ESO elektros tiekimo sutrikimų žemėlapyje buvo matyti, kad Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje vis dar buvo krūva linijų gedimų, daugybė gyventojų skambučių ir pranešimų apie vis dar nesamą elektros tiekimą, tūkstančiai gyventojų vis dar neturėjo elektros.
Iš viso trečiadienio rytą Lietuvoje elektros vis dar neturėjo daugiau kaip 65 tūkst. gyventojų. Penktadienio rytą ESO pranešė, kad elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų
