Praretėjusios senbuvių pirkėjų gretos
Vokietijos prekybos centro „Lidl“ atėjimas į Lietuvą virto kone masine psichoze – ilgiausiose eilėse laukiantys pirkėjai, iššluotos parduotuvių lentynos ir gyventojai, traukiantys iš parduotuvės pilnais krepšiais prekių. Tyčia ar netyčia prieš pat „Lidl“ atidarymą suorganizuota pilietinė akcija, kurios metu buvo boikotuojami prekybos centrai, vertė daugelį iškelti klausimą – kaip dabar sekasi iki šiol mūsų šalyje karaliavusiems prekybos tinklams? Žmonės džiaugiasi – kuo daugiau prekybos tinklų, tuo didesnė konkurencija, tuo mažesnės kainos.
Pardavėjai kalba viena, vadovai – kita
Kol populiariausių prekybos tinklų pardavėjai puse lūpų kalba, jog pardavimai krito drastiškai, prekybos centrų vadovybė to nepatvirtina.
Štai Babėnuose esančios „Maximos“ pardavėja-kasininkė pasakojo, kad pirkėjų srautai stipriai sumažėjo, vadovybė labai nerimauja ir liepia darbuotojams pasitempti. Tiesa, kaip tą padaryti, lieka neaišku. Taip pat pastebėta, jog dabar yra nurašomi gerokai didesni produktų kiekiai, ypač daug pieno, kurio tiesiog nebeišperka, nors anksčiau dėl to problemų ir nekildavo.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė teigė, jog pirkėjų, kurie galimai vietoj šio prekybos centro rinkosi „Lidl“, sumažėjo vos keliais procentais.
„Šių metų birželį veiklą pradėjęs prekybos tinklas „Lidl“ – dar vienas mūsų konkurentas. Tai ilgametę tarptautinę patirtį sukaupęs žaidėjas, kurio lietuviai laukė net 14 metų. Tad taip, mes klientų susidomėjimą nauju rinkos dalyviu prognozavome ir konkuruoti su juo ruošėmės. Natūralu, ateinantis naujas žaidėjas, atidaromos naujos parduotuvės žadina žmonių smalsumą. Dalis į parduotuves užsuka pasižiūrėti, palyginti jas su kitomis, jau veikiančiomis, kiti – specialių pasiūlymų, kurie pirmosiomis atidarymo dienomis ar savaitėmis nėra naujiena.
Nors dar neturime mėnesio duomenų, vis tik matome, kad bendras klientų srautas per pirmąsias tris birželio savaites yra keliais procentais sumažėjęs. Taip pat fiksuojame ir šiokį tokį klientų srautų persiskirstymą: kai kuriose parduotuvėse klientų srautas sumenko labiau, kitose mažiau. Taigi, tikėtina, kad žmonės išties domėjosi naujo tinklo parduotuvėmis“, – pasakojo R. Saulytė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat teigė, jog pirkėjų srautai kiek sumažėjo.
„Šiek tiek žmonių sumažėjo – tai natūralu, nes atsirado nauja parduotuvė. Kažkiek pirkėjų ji pasiėmė sau. Pats pirkėjų krepšelis nėra pasikeitęs“.
Kitur pirkėjų padaugėjo?
Tuo tarpu prekybos centrus „IKI“ valdančios įmonės UAB „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad buvo pastebėtas ir pirkėjų srautų padidėjimas.
„Kadangi savo veiklą vykdome jau daugiau kaip 24-erius metus, turime lojalius pirkėjus, kurie mumis pasitiki ir vertina mūsų prekybos tinklo išskirtinumą. Vertinti pirkėjų srautų pokyčius nepraėjus net mėnesiui nuo naujo rinkos žaidėjo atėjimo kol kas yra sudėtinga. Pirkėjų elgsenos pokyčius lemia daug dalykų, tokių kaip naujovės, atlyginimai ar net oro sąlygos. Daliai pirkėjų buvo svarbu apsilankyti naujose parduotuvėse, o kitus baugino eilės. Kai kuriose mūsų prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjų srautas birželio pradžioje buvo netgi padidėjęs. Išsamiau pirkėjų srautų pokyčius galėsime pakomentuoti po kelių mėnesių“, – komentavo B. Čaikauskaitė.
„Arkliukas“ – lietuviškos prekės
Tiek prekybos centras „Maxima“, tiek „IKI“ pirkėjus vilioja lietuviška produkcija, kurios naujasis prekybos centras „Lidl“ siūlo nedaug.
„Su „Lidl“ tinklu konkuruojame ne tik kaina. Mažmeninė rinka Lietuvoje ir iki ateinant naujam rinkos žaidėjui buvo labai konkurencinga, o rinkos dalyviai stengėsi išlaikyti kiekvieną pirkėją, pasiūlant jam ne tik gerą kainą, bet ir produkcijos kokybę bei poreikius atitinkantį asortimentą, apsipirkimo patogumą. Rinkoje sėkmingai konkuruojame jau 25 metus. Pažįstame savo pirkėjus, tad galime pasiūlyti jiems tai, ko reikia – patį lietuviškiausią asortimentą, aukštą kokybę, patrauklią kainą, malonų aptarnavimą ir gerą patirtį apsiperkant“, – tikino R. Saulytė.
„Mes visada reaguojame į rinkos pokyčius ir besikeičiančius pirkėjų lūkesčius. Siekiame pirkėjams užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį, pasiūlyti platų tiek lietuviškų, tiek ir gerai žinomų užsienio prekės ženklų produktų asortimentą. Taip pat mūsų prekybos tinkle pirkėjai visuomet gali rasti platų šviežių lietuviškų daržovių pasirinkimą, nes žinome, kad tai pirkėjams labai svarbu“, – komentavo ir B. Čaikauskaitė.
Kritusios daržovių kainos – ne dėl „Lidl“
Viešoji erdvė tiesiog ūžia nuo tautiečių, įsitikinusių, kad kainos prekybos centruose krito būtent dėl „Lidl“. Kaip pavyzdys pateikiamas boikoto metu išgarsėjęs kalafioras, taip pat bananai, įvairios salotos. Tačiau prekybos tinklų atstovai tikina, kad kainos krito ne dėl naujo konkurento, o dėl sezono, oro sąlygų.
„Daržovių ir vaisių kainos krito tikrai ne dėl „Lidlo“. Sezono metu kainos visuomet smukteli žemyn. Dabar sezonas yra neblogas, oras geras, šilta, derlius gausus – natūralu, kad produkcijos kainos sumažėjo. Tokia daržovių ir vaisių kainų specifika“, – komentavo „Norfos“ atstovas spaudai D. Ryliškis.
„Kalbant konkrečiai apie vaisių ir daržovių kainas, kasmet atėjus šiltesniems orams bei nuėmus derlių, pastarųjų kainos pradeda natūraliai mažėti. Juk didelę įtaką vaisių ir daržovių kainoms rinkoje daro išoriniai veiksniai, tokie kaip oro sąlygos, metų laikas, sezonas, tad natūralu, kad padidėjus pasiūlai mažėja vaisių ir daržovių kainos“, – antrino R. Saulytė.
