Popierinės nuotraukos ir prisiminimai jose grįžta į madą
Ryškiausi ir giliausi prisiminimai dažniausiai ilgam išlieka mūsų atmintyje. Tačiau bėgant metams, keičiantis gyvenimo aplinkybėms ir užgriuvus rūpesčiams, jie pamažu kažkur išgaruoja. Tada pradeda atrodyti, kad gyvenimas visada buvo pilkas ir neįdomus. Atrodo, jog šie žodžiai apie jus? Pabandykite tokią „terapiją“: paimkite į rankas nuotraukų albumą, peržiūrėkite jį ir pamažu, net nepajusite, kaip jūsų veide atsiras šypsena ir grįš tie gražūs gyvenimo vaizdai ir prisiminimai. Tik klausimas, ar šiais skaitmeninių technologijų laikais žmonės vis dar gali atlikti tokią „terapiją“ žiūrėdami į popierines nuotraukas? Pasirodo, taip. Mat „Rinkos aikštės“ kalbinti pašnekovai vienareikšmiškai tvirtino, kad žmonės neužmiršo popierinių nuotraukų ir vis dar gausiai jas gaminasi.
Spausdinti nuotraukas „neleidžia“ gyvenimo tempas
Kėdainiuose įsikūrusios „Daivos studijos“ vadovė Daiva Amalevičienė pasakoja, kad pastaruoju metu ypatingai išpopuliarėjo nuotraukų dovanojimas artimiesiems.
„Jos jau tampa dovanomis: jaunimas dovanoja savo porai per šventes, kiti – tėveliams, nes senjorai mielai nori turėti savo artimų žmonių popierines nuotraukas, tačiau, kaip žinia, ne visi moka ir gali naudotis išmaniaisiais prietaisais, – pasakojo fotografė. – Dabar jos vienintelės turi išliekamąją vertę, nes skaitmeninės bet kada dėl technikos gedimų ar virusų gali dingti.“
Kaip pasakojo pašnekovė, ne mažiau populiarūs yra ir nuotraukų koliažai, kurie taip pat tampa dovana artimiesiems.
„Iš fotosesijos studijoje klientai visada prašo popierinių nuotraukų. Kartais net didelių, pagamintų ant drobės, – kalbėjo D. Amalevičienė. – Iš kelionių ar kasdienio gyvenimo jau mažiau kas gaminasi, gal tik vyresni žmonės, kurie turi fotoalbumus ir jiems mieliau jas vartyti popierines.“
Tiesa, fotografė pastebi, kad po fotosesijos išvykoje klientai nuotraukų paprastai prašo tik skaitmeninėje laikmenoje.
Pačiai profesionalei labiau patinka popierinės nuotraukos, nes taip, anot jos, yra saugiau. „Surenku visus failus, fotografuotus per metus, ir sudedu į metų fotoknygą. Ji išeina plonesnė nei fotoalbumai su kišenėlėm, – patirtimi dalijosi pašnekovė. – Popierinės nuotraukos šiltesnės, jas maloniau žiūrėti, nereikia specialių sąlygų, pavyzdžiui, kompiuterio ar išmaniojo telefono. Tik gaila, kad gyvenimo tempas toks didelis ir jauni žmonės neranda tam darbeliui (atsispausdinti nuotraukas – red.) laiko. Svarbiausia, kad nebūtų taip, kad, kai jie subręs ir norėsis pažiūrėti savo nugyvento gyvenimo akimirkas, būtų ką pažiūrėti ir nebūtų dingę.“
Popierinių nuotraukų paklausa po truputį auga
Fotogamybos ir fotoprekių parduotuvių tinklo „Fotocentras“ kompiuterių technikas ir fotografas Kastytis Jūronas pasakojo, kad popierinėms nuotraukoms išnykimas tikrai negresia.
„Lyginant su ankstesniais laikais, kai dar nebuvo išmaniųjų telefonų ir kitų technologijų, žinoma, popierinių nuotraukų gamyba sumažėjo. Tačiau pastaruoju metu stabilizavosi ir jau kurį laiką nekinta. Atvirkščiai – galėčiau pasakyti, kad netgi po truputį auga, – sakė specialistas. – Jaunimas vėl pradėjo fotografuoti naudodamas negatyvus.“
Nepaisant to, anot pašnekovo, didžioji dalis jaunų žmonių vis dar nevertina išliekamąją vertę turinčių popierinių nuotraukų. Tai yra įdomiau vyresniems žmonėms.
„Žmonės nori susidėti nuotraukas į albumus ir turėti prisiminimui. Tačiau pastebime, kad klientai užsako ne tik ypatingų progų fotosesijų nuotraukas, bet ir kasdienio gyvenimo, kelionių“, – kalbėjo K. Jūronas.
Didėja ne tik nuotraukų, bet ir albumų paklausa
„Copy1“ tinklo rinkodaros specialistė Beata Vasiukevič „Rinkos aikštei“ taip pat patvirtino, kad žmonėms vis dar reikia popierinių nuotraukų.
„Mūsų įmonė nuotraukas spausdinti pradėjo prieš maždaug trejus metus. Patys buvome labai nustebinti, kai pamatėme, kiek daug gauname užsakymų“, – tikino pašnekovė.
B. Vasiukevič teigimu, tai yra dažniausiai kasdienio gyvenimo kadrai, neretai pasitaiko ir ypatingų progų – vestuvių, krikštynų, kelionių.
„Didėja ne tik nuotraukų, bet ir albumų paklausa, – stebėjosi specialistė. – Priežastis, dėl ko taip yra, manau, gana paprasta: žmonės tiesiog bijo, kad skaitmeninėse laikmenose saugomos nuotraukos tiesiog nedingtų. O be to, iš savo patirties žinau, kad būdamos ten, nelabai dažnai jos būna peržiūrimos, tiesiog pasimiršta.“
B. Vasiukevič pastebi, kad užsakymų gauna daugiau iš didžiųjų šalies miestų. Tačiau, jeigu tai būna iš mažesnio miestelio ar kaimo, tada vieno kliento kiekiai būna žymiai didesni – gali būti net ir 600 ar 800 nuotraukų vienu kartu.
[quote author=“Ž. Menčikovas“]Aš visada akcentuoju, kad geriau turėti dešimt kadrų iš fotosesijos ir vieną ant sienos negu penkis šimtus kompiuteryje. Ir, kai įrenginys „miršta“, nebeturėti nei vieno.[/quote]
Ž. Menčikovas: „Pleškinam“ bet ką ir bet kaip“
Kėdainių fotografo, fotostudijos „Falco“ vadovo Žilvino Menčikovo nuomonė apie popierines nuotraukas besidarančius žmones yra visiškai kitokia.
„Esu tikras, kad 99 procentai žmonių popierinių nuotraukų nedaro. Vos vienas procentas yra tų, kuriems tai įdomu, – įsitikinęs fotografas. – Aš visada akcentuoju, kad geriau turėti dešimt kadrų iš fotosesijos ir vieną ant sienos negu penkis šimtus kompiuteryje. Ir, kai įrenginys „miršta“, nebeturėti nei vieno“. Anot Ž. Menčikovo kartais atsitinka toks paradoksas, kad, kai miršta žmogus, reikia nuotraukos, o jos nėra. Nors iš tiesų, atrodo, fotografuojame daug.
„Skaitmena tiek išpopuliarėjo, kad „pleškinam“ bet kaip ir bet ką, be jokių taisyklių. Fotografuojame tik tam, kad būtų prifotografuota ir turėtume kuo pasigirti prieš kitus, – kalbėjo profesionalas. – Deja, nebelieka išliekamosios vertės.“
Fotografas teigia, visuomet skatinantis savo klientus pasidaryti fotoknygą – ne tik proginę, bet ir kasdienio gyvenimo.
