„Geriausiai auklėja pavyzdys“
„Tinkamas pavyzdys – geriausias būdas auklėti vaikus“, – įsitikinęs Šviesiojoje gimnazijoje viešėjęs Seimo narys Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Politikui sektinu pavyzdžiu tapo jo tėtis – vienas iš Lietuvos edukologijos klasikų Leonas Jovaiša. Savo pavyzdžiu sūnų Marių Jovaišą, apie kurio išskirtinius darbus žino visa Lietuva, užaugino ir pats parlamentaras.
Šalies švietimo sistemą ketverius metus vairuosiantis ir taip ateities žmogui ugdymo aplinką kursiantis istorikas bei mokslininkas E. Jovaiša sako, kad, be mokslo žinių, vaikams būtina akcentuoti dorovės, atsakomybės bei socialinio jautrumo svarbą.
– Viešėjote Šviesiojoje gimnazijoje. Greičiausiai girdėjote apie čia veikiančią Sėkmės ir lyderystės mokyklą. Jūsų akimis, ar trūksta Lietuvai lyderių?
– Manau, kiekviena karta turi lyderių ir gana nemažai: pradedant nuo darželinukų ir baigiant senjorais. Tik kaip mes suprantame lyderystę.
Ji yra ne pačiam sau. Lyderystė yra visuomenei ir aplinkai. Tai klausimas, kurį visuomenei reikia išspręsti.
– Sakot, jog kiekviena karta turi savų lyderių. Tapote politiku, vadinasi, šiandien savo politiniais siūlymais ir sprendimais kuriate šalies žmonių ateitį. Koks turėtų būti naujojo laiko lyderis, kokius pagrindus jam klosite?
– Ateities lyderis turėtų būti dorovingas, atsakingas, jautrus. Tada jo lyderystė bus socialiai pagrįsta. Šito labiausiai reikia. Be abejo, žinių, žinojimo, kompetencijos klodai taip pat svarbūs, bet kai nėra vertybinio klodo, atsiranda didelių bėdų.
– O ar šiuolaikinė bendrojo lavinimo sistema geba tokį lyderį paruošti?
– Mūsų visuomenė turi puikiausių lyderystės pavyzdžių. Štai premjero patarėja švietimo ir mokslo klausimais Unė Kaunaitė. Ji – visiškai jaunas žmogus (aut. past. U. Kaunaitei 25 metai), bet pažiūrėkite, kokių aukštumų ji yra pasiekusi.
[quote author=“E. Jovaiša“]Ateities lyderis turėtų būti dorovingas, atsakingas, jautrus ir tada jo lyderystė bus socialiai pagrįsta. Šito labiausiai reikia. Be abejo, žinių, žinojimo, kompetencijos klodai taip pat svarbūs, bet kai nėra vertybinio klodo, atsiranda didelių bėdų.[/quote]
Taip pat Seimo narys Virginijus Sinkevičius (aut. past. V. Sinkevičiui 26 metai). Koks jaunas žmogus, o kiek yra nuveikęs. Taigi lyderių tikrai turime ir jų išvardyti būtų galima gerokai daugiau.
– Pakalbėkime apie tai, kam atidavėte didžiąją dalį profesinio gyvenimo – istoriją. Kėdainiuose Šviesiosios gimnazijos moksleiviais pristatėte naujausią savo knygą „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Jums, kaip istorikui, kaip atrodo, ką Lietuva tokio turi, kuo galėtų sužavėti pasaulį? Regis, egzotiško nieko nėra. O gal ne taip žiūrime?
– Lietuva žvelgiant bendrai yra labai egzotiška šalis dėl savo kultūros išskirtinumo. Mes esame aistiškos arba, kitaip sakant, baltiškos kultūros tęsėjai, o giliausiuose šios kultūros kloduose sudėti labai gilūs vertybiniai dalykai, kurie išreikšti nuostabiausiais meno paminklais ir tie meno paminklai yra nemarūs.
Pavyzdžiui, jei sudėtumėte III a. vidurio kepuraitę iš Dauglaukio (aut. past. Tauragės r.) ir to paties laiko graikų moters – prakilnios damos, kepurę, pamatytumėte, kiek yra panašumų ir estetinio žavumo. Ta estetika, kuri matyti mūsų laidojimo paminkluose, mene, neišvengiamai sako: „Tai kūrė aukštos estetinės, vaidinasi, vertybinės kultūros žmonės.“
Aplinkiniai kraštai moka pasidžiaugti savo gyvenimu. Tarkime, vikingai. Skandinavai, pasakysiu taip, iš šio laikotarpio smulkmenų yra sukūrę visą turizmo industriją. Jei mes galėtume skirti tiek pinigų, kiek skiriama, pavyzdžiui, serialui „Vikingai“ pastatyti – tuos kelis šimtus milijonų eurų, ir pastatytume savo sagą „Aisčiai“, jūs pamatytumėte neįtikėtinai gražių dalykų, netgi sandūrio taškų su tais pačiais vikingais. Juk mes vieni kitus plėšėm, vieni pas kitus bėgiojom ir vieni kitiems savo kultūrą dalinome.
– Pristatydamas savo knygą mus, kėdainiečius, labai suintrigavote. Atskleidėte atradęs Plinkaigalį.
– Taip, tai buvo 1977-ieji metai. Atvažiavau patikrinti tokios žinios. Žvyro karjere išvirto kaulai bei radiniai. Vietinis gyventojas juos rinko ir dėjo į spirito pripiltus indus. Tai buvo pirštų falangos su žiedais, segės, kitokie radiniai. Ištyriau pirmuosius 20 kapų. Paaiškėjo, kad tai yra V–VI a. kapinyno etalonas. Kapinynas buvo labai glaudžiai susijęs su tuometiniu Europos pasauliu. Ypač su Dunojaus regionu.
Kai perdaviau kapinyną tyrinėti savo draugui, dabar a. a. habil. dr. Vytautui Kazakevičiui, jis ištyrė likusią kapinyno dalį – beveik 400 kapų. Tai yra toks turtas ir toks grožis, kad kiekvienas atvažiavęs iš bet kurios Europos šalies – Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Čekijos, Slovėnijos, žavisi tuo grožiu. Kokie nuostabūs yra geriamieji ragai, apkalti sidabrais ornamentuotom plokštelėm – elniukais, antelėm, briedžiukais. Tai tokia kolekcija, kokia mažai kas begalėtų pasigirti.
[quote author=“E. Jovaiša“]Lyderystė yra ne pačiam sau. Lyderystė yra visuomenei, aplinkai. Čia klausimas, kurį visuomenė turi išspręsti.Citata[/quote]
Dar – ištisa gryno sidabro segių, antkaklių kolekcija. Tai paminklas, kuris nuvilnijęs per visą Europą. Žinovai tai įvertina. Plinkaigalis – jūsų žemė, tad jūs turėtumėte pasidaryti ekspoziciją bent iš keliolikos tų kapų. Pamatytumėte patys, kokie lobiai ir kokie turtai šioje žemėje buvo.
– Vertingų dalykų galėtumėte pasakyti ir tėvams apie atžalų auklėjimą. Jūsų sūnus Marius Jovaiša – kūrybingas fotomenininkas, keliautojas, dokumentinių filmų autorius, išgarsėjęs albumu „Neregėta Lietuva“. Kaip auklėti savo vaikus, kad jie užaugtų tokie kūrybingi ir tėvai galėtų didžiuotis?
– Geriausiai auklėja pavyzdys. Viskas (nusišypso).
– Tada, sakykit, kokioje aplinkoje pats užaugote, kad tokį pavyzdį sūnui rodėte?
– Augdamas aš irgi ėmiau pavyzdį. Mano tėvelis Leonas Jovaiša – vienas Lietuvos edukologijos klasikų, miręs tik šių metų sausio 13 dieną. Jis – ištisos edukologijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas. Jo mokinių, doktorantų, yra per 40. Tad aš turėjau labai gerą pavyzdį.
– Jei švietimo sistema būtų pakeista pagal visus Jūsų siūlymus, kokį žmogų ji išaugintų?
– Pirmiausia užaugtų geri žmonės. Vertybinius dalykus mes turime. Juos savo pavyzdžiu duoda tėvai. O mokykla turi pridėti socialumo, ko negali duoti viena šeima.
[quote author=“E. Jovaiša“]Ką daryti, kad vaikai užaugtų geri ir kūrybingi žmonės? Pirmiausia juos auklėkite tokiu pačiu savo pavyzdžiu.[/quote]
Mokykla suteikia žinių bagažą, tam tikras kompetencijas, gebėjimą pritaikyti tas žinias. Labiausiai mums reikia padėti jaunam žmogui surasti save ir tinkamai parengti tą jauną žmogų tolesnei profesinei veiklai, nes jei jis nėra gavęs raštingumo, gimtosios istorijos, geografijos, matematikos pagrindų, jis yra nevisaapimantis.
Asmenybė yra harmonija. Asmenybėje susiduria daugybė dalykų, išaugančių į kokoną, kuris šviečia. Jei vertybiniai dalykai yra kaip pagrindas, tada tas kokonas visada šviečia kaip asmenybės branda.
– Dėkoju už pokalbį.
