Po Naujųjų gyventojams atsiras nauja prievolė dėl maisto atliekų
Asociatyvi BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Kėdainiečiams šis terminas nukeltas
BNS inf.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva. Daugumoje savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos bus pradėtos rinkti atskirai nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip tai ir numato direktyvos reikalavimai. Tačiau kai kurios savivaldybės tai pradės daryti vėliau. Štai Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam priklauso Kauno miesto ir rajono, Kėdainių rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono savivaldybės, išrūšiuotas maisto atliekas rinks nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Tai lėmė savivaldybių pasirengimas: užtruko surinkimo priemonių įsigijimas, sutarčių su surinkimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis pasirašymas.
Visoms savivaldybėms iškeltas vienodas uždavinys
Atliekų pagrindų direktyva numato, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.
Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras išrūšiuotas maisto atliekas Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje pradės rinkti nuo 2024 m. vasario 5 d. Palangoje šios atliekos bus atskirai renkamos nuo balandžio, Šilutės savivaldybėje – nuo gegužės.
Rietavo savivaldybė, kurioje dominuoja kaimiškos vietovės, skatins namudinį kompostavimą, t. y. gyventojai buityje susidarančias biologines atliekas mes į tam specialiai skirtas dėžes, esančias gyvenamojoje valdoje.
Marijampolės regione planuojama, kad atliekos bus atskirai surenkamos nuo 2024 m. liepos 1 d.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam priklauso Kauno miesto ir rajono, Kėdainių rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono savivaldybės, išrūšiuotas maisto atliekas rinks nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
Augalinės kilmės maisto atliekos bus renkamos kartu su virtuvės atliekomis
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).
Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti gyvūninės kilmės maisto atliekoms.
Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechanino–biologinio apdorojimo įrenginius. Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.
Pagal Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planą, savivaldybės iki 2024 m. turi aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2000, arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose. Planuojama, kad iš viso apie 71 000 maisto ir virtuvės atliekų konteinerių ir apie 46 000 kompostinių bus pastatyta gyventojams iki šių metų pabaigos. Šių priemonių įsigijimui buvo skirta 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma.
Kiekviena savivaldybė nustato savo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir rūšiavimo tvarką
Vilniaus savivaldybė nusprendė rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami. Tauragės regione pereinamuoju laikotarpiu, kol bus baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai, iš daugiabučių maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos taip pat maišais metant juos į mišrių atliekų konteinerius.
Kitų regionų savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos individualiais ar bendrais konteineriais. Maisto ir virtuvės atliekos į tuos konteinerius galės būti išmetamos plastikiniuose maišuose, kurie bus atskirti ir perdirbami, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių – tiesiog jas tiesiai išmetant į konteinerį.
Šiuo metu atskirai maisto ir virtuvės atliekos surenkamos Alytaus ir Panevėžio regiono savivaldybėse, Molėtų, Utenos, Anykščių, Skuodo, savivaldybėse. Šiaulių mieste šiemet vyko bandomasis projektas, kurio metu rugsėjo mėn. buvo surinkta apie 2 600 kg maisto atliekų.
Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma.
Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti. Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.). Tačiau per metus surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.
11 Komentarai
Tarybiniais laikais maisto atliekos iš viešų įstaigų buvo pristatomos į kolūkių fermas gyvuliams, o dabar dar ir gyventojų atliekom ką šersite? Oligarchus?
Šiai dienai valdžiažmogų leidimu atsirado naujų gudručių kam mes „privalėsime“ krauti turtus?
Kas mums už tai mokės?
Bandote daryti mus prievartiniais durniais?
Nesulauksite!
O laikas parodys: – Kas yra kas!
Susikišk sau giliai į šiknaskylę tuos tarybinius laikus senas pirdyla. Matyt dabar bybis visai nebestovi, kaip tarybiniais laikais, tai neturi ką daugiau veikti čia nesamones pastoviai komentuodamas.
jau pasigarsino viena iš tų, kuri sugalvojo iš susmirdusio jovalo praturtėti ir tapti milijoniere!
Staske, iš tavo pirmojo interviu jau aišku, kad su rudaja turi reikalu ir susmirdai prieš laiką!
O tai nebus šlapinimosi į kelnes, kaip blogai, kad atsiras tokie dalykai? Arba utilizavimo linija? O kvapas? O plaučių ligos kur dingo? Kur etatiniai bėdžiai su savo turgumi?
tu ką, žadi savo bute ar namo kieme įrengti tą surinkimo liniją?
Ir pats individualiai kvėpuosi susmirdusiu aliejumi ir maistu bute ar privataus namo kieme?
O kur žiurkės ir visi kaimynų katinai bei visokie gyviai, kaip tarakonai, dėsis nuo tų kvapų?
Iki šiol žmonės žinojo, kad reikia pirkti maisto tiek kiek suvalgai!
O dabar kažkas priskaičiavo, kad visą nupirktą maistą tonom žmonės išmetą!
Pasirodo žmonės be galo turtingi!
O dar sako, kad 99 proc. gyventojų vos galą su galu suduria!
Pasakos pasakom, bet manęs nieks neprivers kažkam milijonus krauti, kaip ir su maišelių apmokestinimu!
tuoj Šimonytė su Ženkos 5 proc sūnumi priims zakoną gyventojams privalomai pirkt sukandijusias maximos kruopas,nes niekaip su batonais neištempsim iki tų 65 proc nuo surenkamų šiukšlių kiekio.Jo,kažkas iš tų mūsų kruopų gamins dujas ir darysis pinigą,o mes jiems nuo Naujųjų dar ir 300proc akcizą mokėsim.Nuostabybė,o ne gerovės valstybė ir ne kitaip.
Na va, bent pajudėjo diskusija, o tai visi apsnūdę pilnais gūžiais po švenčių ir nė krust.
Giedriuk, o tu matyt labai vienišas, neturi su kuo pabendrauti, todėl provokuoji visus komentuoti?
Suglumino klausimas, bet visgi turiu pripažinti, kad kartais tikrai jaučiuosi protingu tarp kvailių, kartais – kvailiu tarp protingų, o tas atsiskyrimas gal ir galimas suprasti kaip vienišumas. Visgi šiuo atveju man tiesiog patinka diskusijos, su jomis tobulėju ir mokausi. Tas neturėjimas su kuo bendrauti vėlgi nėra toks paprastas klausimas, nes ne su visais ir visomis temomis gali bendrauti. Bet aš mėgstu naujas mintis ir horizontus, mėgstu nenuspėti ką pasakys kitas. O čia būtent taip ir nutinka. Kažkas pritaria, kažkas oponuoja, kažkas netyčia sugalvoja, kad tu buožė ir idiotas. Na kur kitur tai galima rasti?
Na, gal ir neblogas toks variantas laiko praleidimui kaip diskusijos!
Bet su tokia „Stase“, kuriai iš burnos vien tik pagirių vėmalai drimba, nesulauksi adekvačios diskusijos!
Sėkmės provokuojant diskusijoms!
Bet ir tai turi savo žavesio. Tai tėra laiko investicija į save patį, nes taip ne tik pleti akiratį, bet ir mokaisi bendrauti, išsireikšti, o kartais ir nekreipti dėmesio. Tas irgi yra menas ir reikia to išmokti. Bendraudamas tik su sau lygiais negali tikėtis pakilti ar nusileisti iki kito lygio ir pasidarai labai kategoriškas, nes nesuteiki sau galimybės tobulėti. Aš noriu sau duoti šansą augti.