Po minimalios algos didinimu slepiasi ir didesni mokesčiai, ir didesnės kainos
BNS Josvydo Elinsko nuotr.
Minimali mėnesinė alga vėl kyla – nuo kitų metų ji paaugs 12,34 proc. ir sieks 1 038 eurus. Į rankas minimalų atlyginimą uždirbantys gaus labai gražų skaičių – apie 777 eurus, kone septyniomis dešimtimis daugiau nei dabar. Vis dėlto jei šių metų pradžioje didinant MMA kartu buvo keliamas ir nepamokestinamas pajamų dydis, tai apie kitų metų NPD pokyčius bent kol kas nekalbama. Panašu, kad NPD gali likti toks, koks yra dabar – 747 eurai.
Per kadenciją MMA padidino dvigubai
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pasidžiaugė, kad minimalaus atlyginimo augimas Lietuvoje, valdant konservatorių valdžiai, paaugo daugiau kaip dvigubai.
„MMA per šią kadenciją jau kilo 44 proc., o jei dar pridėsime būsimą 12 proc., bus išaugusi daugiau nei 50 proc. Kartu nedarbas irgi sumažėjęs perpus.
Nors atlyginimai į rankas sparčiai augo, nedarbas šiuo metu yra perpus sumažėjęs, iki maždaug 8 proc.
Ši kadencija, manau, viena geriausių Lietuvos istorijoje per Nepriklausomybės laikotarpį“, – kalbėjo ministras. Bet kas realiai slepiasi už tokių ministro paistalų?
Padidėjęs akcizas reiškia pirmiausia gyventojams brangstančius produktus, tokius kaip degalai, rūkalai ir alkoholis.
Aut. past.
Išaugusius mokesčius paslėpė saldainio popierėlyje?
Kadangi šį kartą nekalbama apie kartu su MMA didinamą NPD, akivaizdu, kad iš esmės šiuo minimalios algos padidinimu valstybė į biudžetą susižers daugiau mokesčių. Juos, aišku, sumokės darbdaviai.
Tačiau ekonomistai piktinasi, kad valdžia, pasakiusi A, nepasako B – daliai lietuvių pasižymint ne pačiu geriausiu ekonominiu raštingumu, pasidaro labai lengva manipuliuoti „viena geriausių kadencijų Lietuvos istorijoje“.
„Po šiuo minimalios algos didinimu slepiasi didinami mokesčiai. Valstybė taip didina mokesčius verslui ir gyventojams bei tikisi daugiau pinigų surinkti į biudžetą.
Spėju, jog GPM ir „Sodros“ mokesčių dėl didėjančių atlyginimų kitąmet bus planuojama surinkti apie 10 proc. daugiau“, – sako verslininkas Mindaugas Busila.
„Beraščius apmokestinti yra itin lengva – jie net nesupranta, kad jiems padidino mokesčius. Jie džiaugiasi, kad padidėjo minimali alga“, – kerta jis.
Verslininkas mano, kad kaip ir kasmet, taip ir šiemet rudenį vėl bus didinami akcizai, iš kurių į valstybės biudžetą suplaukia nemažai pajamų.
Padidėjęs akcizas reiškia pirmiausia gyventojams brangstančius produktus, tokius kaip degalai, rūkalai ir alkoholis.
Beraščius apmokestinti yra itin lengva – jie net nesupranta, kad jiems padidino mokesčius. Jie džiaugiasi, kad padidėjo minimali alga.
M. Busila
Išaugusius mokesčius sumokės darbdaviai
Kasmet didėjantis minimalus atlyginimas verčia pasitempti ir mokėti didesnes algas ir tiems, kurie dirba kvalifikuotą darbą. Štai vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai augo taip pat kiek daugiau kaip 12 proc. Augimo galima tikėtis ir kitais metais.
O ką gi reiškia augantys atlyginimai?
Taip, kartu tai reiškia ir neabejotinai padidėjusius mokesčius. Tiesa, juos sumokės darbdaviai.
„Darbdavio kaštai išaugs. Kaštai lygu didesnis atlyginimas plius didesni mokesčiai. Mokesčiai galėtų neaugti, jeigu atitinkamai būtų didinamas NPD. Bet NPD bus didinamas mažiau ir matematiškai turėsim mokesčių didinimą.
Minimalios algos rodiklis ženkliai didina ir vidutinį atlyginimą, tai lygu daugiau pajamų „Sodrai“, GPM savivaldybėms.
Darbdavys gali drąsiai sakyti, kad mokės daugiau mokesčių“, – sako verslininkas M. Busila.
Po šiuo minimalios algos didinimu slepiasi didinami mokesčiai. Valstybė taip
M. Busila
didina mokesčius verslui ir gyventojams bei tikisi daugiau pinigų surinkti į biudžetą.
Išaugusius mokesčius dangstys… išaugusiomis kainomis
Na, o kada gi jau verslininkai save nusiskausmino? Istorija rodo, kad kone visada išaugusius mokesčius verslininkai nurašo toli gražu ne į sumažėjusį pelną, o krauna ant vartotojų pečių. Tai yra, tų pačių žmonių, kurie ką tik džiaugėsi keliomis dešimtimis eurų padidėjusiais atlyginimais.
Pats laikas atsiminti V. Šilinsko pagyras apie tai, kad per konservatorių vadovavimo kadenciją MMA išaugo kone 50 proc…
Kaip visada, pasakęs A, politikas nepasivargino pasakyti B, kuris yra toks – itin didelę dalį gyventojų atlyginimo praryjančios maisto kainos per trejus metus taip pat augo kone 50 proc.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad nuo 2021 metų maistas pabrango 48,8 proc. Per šį laiką duona ir grūdų produktai pabrango 53,3 proc., mėsa – 42 proc., žuvis – 33,3 proc., pienas, sūris, kiaušiniai – 55,6 proc., aliejai – 36,6 proc., vaisiai – 28,1 proc., daržovės 68,8 proc.
Ekonomistas Žygimantas Muricas taip pat komentavo, kad auga ne tik maisto, bet ir paslaugų kainos.
„Paslaugų kainos didėja, nes darbo užmokesčio augimas yra inertiškai labai didžiulis – jis sudaro didelę dalį paslaugų kainos dedamojoje ir, deja, tos paslaugų kainos auga“, – sako jis ir priduria, kad pastaruosius dvejus metus paslaugų kainos augo dviženkliu skaičiumi.
Tiesa, galima pasidžiaugti, kad bent jau infliacija Lietuvoje yra viena pačių mažiausių visoje Europos Sąjungoje.
Tačiau panašu, kad tie 76 eurai, kuriais didinama MMA jau nuo kitų metų, gyventojų kišenėse ilgai neužsibus.
