Planas 75-mečiui – suburti buvusius ir esamus bendruomenės narius
Septyniasdešimt penktąsias gyvavimo metines mininti Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija jau rytoj, birželio 15 dieną, laukia esamų, buvusių mokytojų ir auklėtinių šventiniame renginyje „Kad širdis smarkiau plazdėtų einant Mindaugo gatve“.
Atranda senus dienynus su savais pažymiais
„Mūsų tikslas – sukviesti susitikti ir pabendrauti buvusius mokyklos, klasės draugus, mokytojus, dirbusius šioje mokykloje. Tokių susitikimų metu vyksta nuoširdus bendravimas, liejasi prisiminimai, o kartais – ir džiaugsmo ašaros susitikus seniai matytą draugą, apsikabinus auklėtoją ar mokytoją, tau kažkada parašiusį pirmąjį dvejetą, kurio tu niekaip negali pamiršti iki šiol.
Tokių susitikimų metu mobilieji telefonai tyli – jie reikalingi tik nuotraukoms daryti.
[quote author=“A. Aksomaitytė-Ščiukienė“]Kad širdis smarkiau plazdėtų einant Mindaugo gatve“ – juk susitikti ir ateis tie, kuriems mokykla buvo daugiau negu mokslo dirbtuvė. Suspurdės širdys tiems, kurie čia pirmą kartą įsimylėjo. Tiems, kurie čia dirbo ir užaugino ne vieną gydytoją, mokslininką, gerą žmogų…[/quote]
Kas be ko, mes norime parodyti, kaip pasikeitė mūsų mokykla.
Šįkart kviesime aplankyti laboratoriją, 3D klasę, robotikos kabinetą, t.y. tas erdves, apie kurias daugelis iš čia besimokiusiųjų kadaise net pagalvoti nedrįso, – „Rinkos aikštei“ pasakojo Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos neformaliojo ugdymo organizatorė Aušra Aksomaitytė-Ščiukienė, viena iš šventės organizatorių. – Mokyklos jubiliejus minime kas penkerius metus, taigi šis renginys, kurį organizuoti yra didžiulė šventė, lauktas nuo 2014, po apvalaus 70-ečio paminėjimo.
Kita vertus, tai viena, tai kita buvusių mūsų mokinių klasė organizuoja susitikimus, susitinka su auklėtojais, aplanko mokyklą. Vartydami nuotraukas prisimena mokyklinius metus, o dienynuose, kuriuose dar neišbluko mokytojų, kurių jau, deja, nėra, atranda ranka rašalu parašytus jiems pažymius.“
Nuo mergaičių mokyklos – iki didžiulės gimnazijos
Kėdainių „Atžalyno“ bendruomenė per 75-erius veiklos metus buvusi ypatingai gausi, o pokyčiai nuolat vijo vienas kitą.
„Kiek mokytojų ir mokinių per šitiek metų buvę – tiksliai sunku ir suskaičiuoti. Bet, tarkime, pirmąją laidą, kuomet mūsų mokykla dar buvo mergaičių gimnazija 1945 metais, baigė 43 merginos, su kuriomis dirbo 31 pedagogas.
Dešimtmečiui prabėgus – 1955 metais – tuometinę Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą taip pat baigė 43 mokiniai, bet tarp jų jau buvo ir septyni vaikinai.
Po dar dešimties metų šią mokyklą baigė apie 90 mokinių.
O štai nuo 2010 metų kiekvienais metais gimnaziją palieka apie 130 moksleivių.
Susumavus – mokinius galime skaičiuoti tūkstančiais, o mokytojus – šimtais, – akcentuoja A. Aksomaitytė-Ščiukienė. – Mokykla per 75-erius metus labai pasikeitė. Ji keitėsi taip, kaip keitėsi valstybės istorija – nuo karo metų mokyklos iki šiuolaikinės. Juk mokykla – gyvas organizmas, ji auga, prisitaiko prie sąlygų, kinta, tik tikslas jos išlieka toks pats – suteikti galimybę kiekvienam mokiniui įgyti išsilavinimą.“
Širdys spurdės į nostalgiją panirus
Jubiliejinis Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos renginys birželio 15 dieną malda Šv. Juozapo bažnyčioje prasidės 12:15 val. 13 valandą skelbiama svečių registracija, o 14 valandą – šventinis koncertas, kuriam programą paruošė dabartiniai gimnazijos auklėtiniai.
„Moksleiviai pasveikins tuos, kurie čia kažkada dirbo ar mokėsi. Manau, kad visi kartu, dainuodami gerai žinomas dainas, linguodami šokio ritmu pasinersime į mokyklinius prisiminimus, – šypteli viena iš renginio organizatorių, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos neformaliojo ugdymo organizatorė. – Turėsime laiko susitikimams, apsikabinimams ir pokalbiams.
Renginį taip ir pakrikštijome – „Kad širdis smarkiau plazdėtų einant Mindaugo gatve“ – juk susitikti ateis ir tie, kuriems mokykla buvo daugiau negu mokslo dirbtuvė. Suspurdės širdys tiems, kurie čia pirmą kartą įsimylėjo, kurie susirado draugą, su kuriuo susitikus ir po dvidešimt metų gali kalbėti apie viską. Suspurdės širdys ir tiems, kurie čia dirbo ir užaugino ne vieną gydytoją, mokslininką, gerą žmogų…“
Pasikeitus laikams
Pati A. Aksomaitytė-Ščiukienė šioje gimnazijoje praleido beveik keturiasdešimt metų – joje mokėsi ir jau ilgus metus dirba.
„Dabar mūsų mokykloje gimnazistai praleidžia ketverius metus, o mes mokėmės vienuolika, o kiti – net ir visus dvylika metų. Mokykla mums buvo kaip antrieji namai: ji mus užaugino, pažino, mokė. Mokykloje mes praleisdavome labai daug laiko. Lankėme įvairius būrelius, dalyvavome, organizavome, visko norėjome, mums nepakako laiko būti mokykloje tiek, kiek norim, nes čia iki vėlaus vakaro virė gyvenimas.
Dabar mokiniai mūsų mokykloje tik praeiviai… Mes, čia dirbantys, nespėjame jų, o jie – mūsų pažinti. Mes neturime laiko susitikimams, pokalbiams, o renginiai po pamokų – kažkas iš praeities… Visi skuba – kartu ir mes. Net nuotraukų nepavartysi – jos skaitmeninės“, – brangius mokyklos laikus su neįkainojamais prisiminimais drauge atminti kviečia viena iš jubiliejinio Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos renginio organizatorių.
