Pinigų neduoda: gydymo įstaigos ekstremalioms situacijoms bus nepasiruošusios

Dar pernai liepą Kėdainių rajono savivaldybėje lankantis tuometinei vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei Kėdainių ligoninė ir PSPC informavo, kad nėra aišku, kaip reikėtų dirbti susidarius ekstremaliajai situacijai. Ir kalba eina nebūtinai apie karą – užtektų, jei įvyktų stambi avarija kurioje nors pramonės gamykloje, o toks scenarijus iš tiesų yra gana realus. Tačiau panašu, kad tuometinis pokalbis ir liko kaip pirštu ant vandens parašytas, mat Kėdainių rajono savivaldybės vadovai artimiausiu metu nesiruošia skirti nė cento krašto gydymo įstaigų pasiruošimui ekstremalioms situacijoms.

Prašė skirti finansavimą

Strateginio plano siūlymus nagrinėjančios Kėdainių rajono savivaldybės kolegijos posėdyje  buvo paviešintas konservatorės Linos Šlamienės siūlymas įrašyti į 2025–2027 m. strateginį veiklos planą priemonę, skirtą Kėdainių rajono sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Kėdainių rajono savivaldybė, pasirengimui dirbti ekstremaliomis sąlygomis, o 2025 m. biudžete numatyti finansavimą rūsių pritaikymo techninio projektavimo darbams.

„Dabartiniame veiklos plano projekte neliko 2024–2026 m. plane buvusios priemonės „Kėdainių ligoninės ir Kėdainių PSPC rūsių patalpų būklės įvertinimas ir jų tvarkymo bei pritaikymo dirbti ekstremaliomis sąlygomis plano sudarymas“.

Iš savivaldybės administracijos pateikto paaiškinimo suprantame, kad planuojama pretenduoti į valstybės finansavimą priedangoms, tačiau manome, kad, įvertinus mūsų rajone veikiančius pavojingus pramonės objektus ir dabartines geopolitines grėsmes, privalome prioritetą skirti rajono gyventojų saugumui ir savivaldybės įstaigų bei jų darbuotojų pasirengimui veikti sudėtingomis sąlygomis nelaukiant, kol galbūt bus skirtas finansavimas iš kitų šaltinių“, – teigiama politikės siūlyme.

Vis dėlto, dabar po ligonine esantys rūsiai yra tikri rūsiai – sunku būtų įsivaizduoti juose gydymą ar operacijas. Tam, kad būtų galima iš tiesų normaliai ten dirbti medikams, reikia investicijų.

Aut. past.

Nežino ligoninės vaidmens

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas teigė, kad pernai buvo įvertinta krašto gydymo įstaigų rūsių būklė, mat iš esmės būtent rūsių įrengimas ir yra pasiruošimo dirbti ekstremaliosios situacijos metu pamatas.

Vis dėlto sprendimai, kas ir kaip vyktų ekstremalios situacijos metu, esą priklauso visai ne nuo savivaldybės norų.

„Pernai buvo svarstomi keli variantai, kaip gydymo įstaigos dirbtų ekstremalių situacijų metu. Pirmas variantas – kad Kėdainių ligoninė galėtų būti viso Kauno regiono traumų atraminis punktas. Tokio varianto norėtų pati mūsų ligoninė. Kitas variantas – kad dalis Jurbarko gyventojų evakuotųsi į Kėdainius.

Trečias variantas – kad ligoninėje liktų tik tiek ligonių, kiek negali būti išleista iš jos. Lapkričio mėnesį Kauno klinikose vyko paskutinis svarstymas, kuriame dalyvavo ligonių atstovai, savivaldybių merai ir administracijos direktoriai. Ir ten buvo modeliuojama tokia situacija, kad visi Kauno regiono pacientai vyks į Kauno klinikas, o mūsų ligoninėje liktų tik pirminė pagalba“, – sakė G. Muznikas pridurdamas, kad tai taip pat tebuvo tik pokalbis, be jokių galutinių sprendimų.

Panašu, kad tokio sprendimo priėmimo tikėtis būtų gana sunku, mat, nors ir didelės, vargu ar Kauno klinikos pajėgtų sutalpinti viso Kauno regiono ligonius ir pacientus.

Kol nieko nežino, pinigų skirti nenori

Savivaldybės teigimu, kol nėra aišku, kokio lygio ir kokios paskirties priedanga krašto gydymo įstaigose turėtų būti, daryti projektą ir investuoti lėšas netikslinga.

Tačiau savivaldybė dabar dalyvauja projektuose, kurie leis gauti finansavimą penkių ugdymo įstaigų priedangų ir penkių ugdymo įstaigų kolektyvinės apsaugos statinių įrengimo projektavimui ir darbams.

Tiesa, kalba eina ne apie didelius statybos darbus, o ventiliavimo sistemos, generatorių ir neįgaliųjų patekimo į apsaugotas erdves užtikrinimą.

„Šiais metais ligoninei skiriame kitoms priemonėms pinigus, siekiant užtikrinti karšto, šalto vandens tiekimą ir šilumos užtikrinimą.

To reikia, kad apskritai ligoninė galėtų gyventi.

O kai paaiškės, kokias funkcijas atliks mūsų ligoninė ekstremalios situacijos metu, atitinkamai priimsime sprendimą dėl vieno ar kito projektavimo“, – sakė G. Muznikas.

Netoli mūsų yra geležinkelis, kuro bazė, galų gale yra ta pati „Lifosa“, kurią pažeidus atsirastų cheminė tarša. Kur tada tokiu atveju pacientams ir medikams evakuotis? Niekas nežino iki šiol.

A. Šakickienė

Reikėtų bent dviejų milijonų

„Mūsų ligoninės slaugos ir terapijos skyriuose 60 procentų ligonių yra nevaikštantys. Reiškia, kad karo atveju juos visus reikėtų perkelti į rūsį ir teikti pagalbą jiems čia.

Operacinę galima padaryti apačioj – vanduo, kanalizacija, elektra yra. Reikėtų bendro remonto, investuoti į ventiliacinę sistemą“, – kalbėdama apie ligoninės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sakė šios įstaigos direktorė Asta Šakickienė, kartu pasakodama, kad ligoninės rūsio sienos yra tikrai storos, langai – tik vietomis ir nedideli, tad saugu būtų juos uždengus smėlio maišais. Taip pat iš rūsio yra keletas išėjimų.

Vis dėlto, dabar po ligonine esantys rūsiai yra tikri rūsiai – sunku būtų įsivaizduoti juose gydymą ar operacijas. Tam, kad būtų galima iš tiesų normaliai ten dirbti medikams, reikia investicijų.

„Skaičiuojame, kad minimaliai reikėtų apie 2 mln. eurų, kad būtų galima sutvarkyti rūsius, įrengti deguonies tiekimą, ventiliacinę sistemą. Tai čia toks minimalus planas.

Galima, aišku, norėti ir daugiau – pilnai įrengti operacines.

Tačiau dabar tai tik norime sutvarkyti taip, kad suteiktume pagalbą, išgyventų pacientai ir išgyventume patys, taip pat, kad dalis pacientų galėtų ilgesniam laikui pasilikti ligoninės patalpose“, – sakė A. Šakickienė.

Kėdainių PSPC vadovė Joana Kleivienė atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kaip iš tiesų turėtų dirbti sveikatos priežiūros įstaigos ir patys medikai karo atveju. Atrodo, kad to nežino ir Kėdainių sveikatos įstaigas koordinuojantis Kaunas.

„Paklausus, ką PSPC turėtų daryti karo atveju, gavome atsakymą, kad tą patį, ką ir dabar.

Mūsų ligoninės slaugos ir terapijos skyriuose 60 procentų ligonių yra nevaikštantys. Reiškia, kad karo atveju juos visus reikėtų perkelti į rūsį ir teikti pagalbą jiems čia. Operacinę galima padaryti apačioj – vanduo, kanalizacija, elektra yra. Reikėtų bendro remonto, investuoti į ventiliacinę sistemą.

A. Šakickienė

Vis dėlto, aš nelabai įsivaizduoju pacientų konsultavimo kabinetuose karo atveju.

Pas mus dirba daug medikų, kurie tikrai galėtų gelbėti žmones karo atveju, padėti ligoninei, padėti pacientams“, – sakė J. Kleivienė.

Jai antrino ir ligoninės vadovė, sakydama, kad kol kas teoriškai žino, jog ekstremaliu atveju ligoninė turėtų priimti kažkiek pacientų, tačiau neaišku, nei iš kur, nei kokių, nei kiek tiksliai.

Maža to, neaišku ir kaip dirbtų patys medikai – didelė dalis medikų dirba ne vienoje gydymo įstaigoje, ir kiekvienoje jų jie yra pasirašę mobilizacijos dokumentus. Tad kur iš tiesų karo atveju turėtų dirbti medikai, lieka iki šiol taip ir neaišku.

„Yra ir daugiau klausimų. Tarkime, elektroninės sistemos su pacientų duomenimis – jos medikams yra labai svarbios, ten visa paciento istorija, kurią būtina žinoti. Karo atveju, jei nutrauks ryšius, ką tada reikės daryti?

„Kėdainių vandenys“ yra įsipareigoję mums vandenį tiekti, bet vėl, juos gali atkirsti. O jei neatkirs, vandenį jie atveš, o kaip mes jį į sistemą paduosime?

Netoli mūsų yra geležinkelis, kuro bazė, galų gale yra ta pati „Lifosa“, kurią pažeidus atsirastų cheminė tarša. Kur tada tokiu atveju pacientams ir medikams evakuotis?

Niekas nežino iki šiol“, – aktualias problemas nurodė ligoninės direktorė.