Pinigai priklauso, bet to nežinodami be jų lieka net ir po keliolika metų

Nauji metai kaskart atneša pokyčių, o ypač svarbu greitai ir tinkamai perprasti permainas, kurios užtikrina jautriausių mūsų visuomenės žmonių – neįgaliųjų ir senyvo amžiaus asmenų – finansinę gerovę. Kai kada kraštiečiai taip pasiklysta įstatymo raidės labirintuose, kad jiems priklausančių išmokų nepajėgia gauti ir keliolika metų. Įsigaliojus naujai tvarkai, visą pagalbą neįgaliesiems vieno langelio principu teikiančio Kėdainių bendruomenės socialinio centro specialistės atkreipia dėmesį, jog daliai išmokas gauti galinčių žmonių be artimųjų pagalbos keblu tinkamai ir iki galo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais. Įstaigos vyr. socialinė darbuotoja Vitalija Ašakienė, vyr. socialinė darbuotoja Lijana Kaštaljanienė ir socialinė darbuotoja Alma Pabrinkienė „Rinkos aikštės“ skaitytojams paaiškino, kaip yra vertinamas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (anksčiau – specialieji poreikiai), kokius dokumentus ir kur reikia pateikti.

Pertvarka pradėta dar pernai

Kaip pristato pašnekovės, dar nuo 2024-ųjų pradžios Lietuvoje prasidėjo negalios pertvarka, o įsigaliojus naujai tvarkai, pasikeitė ir terminai: specialieji poreikiai dabar įvardijami kaip individualios pagalbos poreikiai; neįgalumo lygiai – dalyvumo lygiais.

Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus asmens sveikatos būklę ir individualios pagalbos poreikį pagal socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytą tvarką.

Dalyvumo lygis parodo, kaip žmogus gali savarankiškai dalyvauti asmeninėse ir bendruomenės veiklose, kokios pagalbos ar techninių priemonių jam reikia.

Kaip paaiškina socialinė darbuotoja A. Pabrinkienė, individualieji poreikiai – tai individualiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų arba įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir kitų aplinkos veiksnių. Individualieji poreikiai nustatomi įvertinus bendrą žmogaus sveikatos būklę ir gebėjimą būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Kur kreiptis?

Dalyvumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra (ANTA)).

„Kad būtų pradėta individualiųjų poreikių vertinimo procedūra, pirmiausia žmogus turėtų kreiptis į savo šeimos arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui ir individualios pagalbos poreikiui nustatyti, – pirmąjį žingsnį įvardija A. Pabrinkienė. – Gydytojo siuntimas yra medicininis dokumentas apie jūsų sveikatą. Prieš tai gydytojas atlieka reikiamus tyrimus, nustato diagnozes, įvertina, ar asmens sveikatos būklė atitinka kriterijus (ligos, traumos, patologinės būklės).

Pranešimų apie įvairiausio plauko sukčius įbauginti senoliai jaučiasi nesaugiai ir dažnai tiesiog bijo namų duris atverti nepažįstamiesiems. A. Pabrinkienė sako, jog tokiais atvejais garbaus amžiaus kraštiečiams socialiniai darbuotojai pataria pasikviesti pokalbyje dalyvauti žmogų, kuriuo senjoras pasitiki.

Aut. past.

Atsižvelgęs į tai, kai po taikyto gydymo arba medicininės reabilitacijos, asmeniui panaudojus visas gydymo ir medicinos priemones vis tik išliko ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, gydytojas parengia siuntimą bei kitus reikiamus medicininius dokumentus.

Elektroninėje sveikatos sistemoje gydytojas pateikia klinikinius dokumentus dalyvumo lygiui, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiui ar lengvojo automobilio techninio pritaikymo kompensacijai.“

„Taip pat Agentūrai reikia pateikti prašymą dalyvumo lygiui ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiui nustatyti, – priduria vyr. socialinė darbuotoja L. Kaštaljanienė. – Vienais atvejais jį užpildo ir išsiunčia pats asmuo ar jo įgaliotas atstovas, nes prašymą galima pačiam atsisiųsti iš interneto, atsispausdinti ir užpildyti (https://anta.lrv.lt/lt/prasymu-formos/).

Kai kada gydytojai jį atsiunčia mūsų įstaigai ir prašymą pildo bei Agentūrai išsiunčia mūsų darbuotojas – Kėdainių bendruomenės socialinio centro 2-ame kabinete.

Jei šio prašymo nebus, ANTA nepradės individualiųjų poreikių vertinimo procedūros net jei kiti dokumentai bus išsiųsti.“

Kokių dokumentų dar reikia?

Agentūra vertinimą atlieka vadovaudamasi ne tik gydytojų pateiktais dokumentais apie žmogaus sveikatos būklę, bet ir asmens galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Asmens savarankiškumas įvertinamas pagal asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno  atsakymus. Taigi Agentūros komisija vertinimo procedūros nepradės, jei trūks savivaldybės paskirto socialinio darbuotojo užpildyto Individualios pagalbos poreikio klausimyno.

„Šie klausimai apima skirtingas žmogaus buities sritis ir leidžia tinkamai įvertinti, kiek jis pats yra pajėgus savimi pasirūpinti, – detaliau apibrėžia V. Ašakienė. – Užduodame klausimus apie žmogaus gebėjimą susikaupti, suvokti ir spręsti kasdienes problemas, apie judėjimo iššūkius (ar gali atsistoti, sėdėti, pasiruošti maisto), ar geba bendrauti, naudotis telefonu ir pan.“

„Mes, įgalioti socialiniai darbuotojai, turime užduoti klausimus žmogui ir užpildyti klausimyną, kuris Agentūros komisijai leidžia įvertinti asmens savarankiškumą bei gebėjimą pasirūpinti savimi, – sako vyr. socialinė darbuotoja L. Kaštaljanienė. – Taigi šis dokumentas yra būtinas.

Klausimyną pildome atvykę pas žmogų į namus arba telefonu, per pokalbį su asmeniu ar jo  įgaliotu atstovu. Žmonės dažnai galvoja, kad komisijai pakanka gydytojo pateiktų dokumentų ir nustemba, kodėl ir kam reikia šio klausimyno. Norime pabrėžti, kad be šio klausimyno procedūra bus neužbaigta, žmogaus individualieji poreikiai vertinami nebus ir jis neteks galimybės gauti išmokas.“

„Kartais nutinka taip, kad žmonės mūsų tiesiog neįsileidžia, neatsiliepia į telefono skambučius, neatidaro durų ir mes negalime su jais pasikalbėti. O klausimyną užpildyti turime per 10 darbo dienų, – apie kliūtis pasakoja V. Ašakienė. – Tada ANTA skambina žmogų prižiūrinčiam šeimos gydytojui, o šis – pacientui, ir prašo įsileisti socialinius darbuotojus.“

„Kartais nutinka taip, kad žmonės mūsų tiesiog neįsileidžia, neatsiliepia į telefono skambučius, neatidaro durų ir mes negalime su jais pasikalbėti. O klausimyną užpildyti turime per 10 darbo dienų. Tada ANTA skambina žmogų prižiūrinčiam šeimos gydytojui, o šis – pacientui, ir prašo įsileisti socialinius darbuotojus.“

V. Ašakienė

Visada gauna atsakymą

Agentūra dalyvumo lygį turi nustatyti per 20 darbo dienų – t. y. per vieną mėnesį. 20 darbo dienų skaičiuojamos nuo tada, kai Agentūra gauna visus žmogaus dokumentus: medicininius dokumentus, prašymą ir atsakymus į klausimyną.

„Gavusi reikiamus dokumentus, ANTA komisija pradeda individualiųjų poreikių vertinimo procedūrą. Apie savo sprendimą – skirtas dalyvumo lygis ar neskirtas – Agentūra žmogui visada praneša registruotu laišku. Jei komisija žmogui suteikė dalyvumo lygį, tada laiške su išvadomis iškart atsiunčiamas ir neįgaliojo pažymėjimas“, – sako V. Ašakienė.

Agentūros darbuotojai įvertina žmogaus dalyvumą nuo 0 iki 55 procentų. Kuo mažiau procentų, tuo mažiau žmogus yra savarankiškas. Žmogus su 0 procentų dalyvumu yra visiškai nesavarankiškas, o su 55 procentų – beveik visiškai savarankiškas.

„Laiškas atsiunčiamas žmogui į namus arba jo atstovui. Taip pat komisijos išvadas galima atsiimti Kaune – Agentūros buveinėje, – sako L. Kaštaljanienė ir įvardija kitą būtiną žingsnį. – Su šiame laiške atsiųstais dokumentais ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu žmogus turi kreiptis į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 412 kabinetą ir užpildyti prašymą išmokai gauti. Tik tada žmogus gaus išmoką, – akcentuoja pašnekovė. – Jei žmogus turi banko sąskaitą, tada, nurodžius sąskaitos numerį, išmokos suma pervedama į banko sąskaitą, o jei neturi – pinigai atnešami į namus.“

Visiems asmenims, kuriems negalia nustatyta iki 2024 m., ji galios iki nustatyto termino pabaigos – iš naujo į Agentūrą kreiptis nereikia.

L. Kaštaljanienė pasidalina situacija, kai individualieji poreikiai kėdainiečiui buvo pripažinti dar 2007 m., tačiau iki šiol jis negavo išmokų.

„Žmogus prarado labai daug finansinės paramos, o taip nutiko todėl, kad gavęs ANTA išvadą jis pamanė, jog viskas – daugiau nieko nebereikia daryti, ir nesikreipė į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kur nepateikė prašymo išmokai gauti“, – paaiškina L. Kaštaljanienė.

Baiminasi sukčių

Pranešimų apie įvairiausio plauko sukčius įbauginti senoliai jaučiasi nesaugiai ir dažnai tiesiog bijo namų duris atverti nepažįstamiesiems. A. Pabrinkienė sako, jog tokiais atvejais garbaus amžiaus kraštiečiams socialiniai darbuotojai pataria pasikviesti pokalbyje dalyvauti žmogų, kuriuo senjoras pasitiki.

„Pokalbio metu socialinis darbuotojas užsirašys žmogaus vardą, pavardę, gimimo datą. Jam reikalingi tik šie duomenys, – akcentuoja V. Ašakienė. – Socialinis darbuotojas neprašys pateikti asmens dokumento, asmens kodo ar sąskaitos numerio, taip pat neprašys susimokėti už šią paslaugą.“

„Dar gruodį socialiniai darbuotojai pas kėdainiečius ateidavo su popieriniais klausimynais, kurių pasirašyti nereikėdavo. O nuo sausio pas žmones keliaujame su planšetiniais kompiuteriais ir pildome elektroninį klausimyną. Dabar, užpildžius klausimyną, jau prašysime pasirašyti kompiuterio ekrane“ , – apie pokyčius informuoja L. Kaštaljanienė.

Sulaukia kaltinimų

Kėdainių bendruomenės socialinio centro specialistės prašo neįgalius ar senyvo amžiaus artimuosius globojančių asmenų pagelbėti jiems ir tarpininkauti padedant sutvarkyti būtinus dokumentus išmokoms gauti.

„Garbingo amžiaus žmonės ar turintieji psichinę negalią ne visada supranta nuoseklią žingsnių seką, kad galėtų gauti išmokas. Tada neretai būname apkaltintos mes – socialinės darbuotojos – neva tinkamai nepaaiškinusios visos tvarkos, – sako L.Kaštaljanienė. – Taigi būtų gerai, kad artimieji pagelbėtų ir taptų tarpininkais tarp paties žmogaus bei darbuotojų – tiesiog padėtų susikalbėti ir tinkamai sutvarkyti dokumentus.“