Pilvą pučia ne tik nuo blogo maisto: kada nedelsiant kreiptis pagalbos
Nors pilvo pūtimas dažnai siejamas tik su netinkama mityba, iš tiesų šis simptomas gali kilti ir nuo visiškai įprasto ir, atrodytų, sveiko maisto. Kiekvieno žmogaus virškinimo sistema yra unikali – ją veikia individualus virškinimo greitis, žarnyno mikrobiota, ligos ir net emocinė sveikata. Nors nemalonius pojūčius pilve daugelis yra linkę gydyti savarankiškai, medikai sako, kad neretai imtis tyrimų ir rimtos gydymo uždelsiama pernelyg ilgai.
„Nors dažnai manoma, kad tik „blogas“ maistas sukelia tokius pojūčius, iš tiesų taip yra ne visada. Tai paaiškinama tuo, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą virškinimo greitį, mikrobiotos sudėtį, serga skirtingomis ligomis ir vartoja skirtingus vaistus. Be to, itin svarbi yra valgymo higiena – ne tik maisto švara, bet ir valgymo būdas: valgymas neskubant, tinkamai sukramtant maistą, vengiant kalbėti ar juoktis valgant“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ gastroenterologas-endoskopuotojas Eimantas Mockus.
Dažniausi pilvo pūtimo kaltininkai – ankštinės daržovės, svogūnai, salierai, morkos, džiovinti vaisiai bei kai kurie švieži vaisiai, pavyzdžiui, bananai ar abrikosai. Taip pat rekomenduojama riboti gazuotų gėrimų vartojimą ir vengti kramtomosios gumos, kuri skatina oro patekimą į virškinamąjį traktą.
Tačiau pilvo pūtimą gali sukelti ir įvairios ligos – nuo gastrito ir celiakijos iki SIBO, dirgliosios žarnos sindromo ar uždegiminių žarnų ligų. „Ilgalaikis ar stiprus pilvo pūtimas, lydimas kitų simptomų, pavyzdžiui, skausmo, nuovargio, svorio kritimo turėtų būti rimtai vertinamas – tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gastroenterologu“, – pabrėžia gydytojas.
Svarbius simptomus daugelis ignoruoja
Dažnai žarnyno veiklos sutrikimų pradžia būna apgaulinga – žmogus ilgą laiką gali manyti, kad nieko rimto nevyksta, nes simptomai atrodo įprasti. Tačiau būtent tokie pirmieji signalai – tarsi nekalti, bet nuolat besikartojantys – dažnai ir būna ženklas, kad žarnyno sistema veikia ne taip, kaip turėtų, ir reikėtų kreiptis į gydytojus.
„Būtent ankstyvieji simptomai – dažnas pilvo pūtimas, nevirškinimo jausmas, raugėjimas, atpylinėjimas maistu, skrandžio tempimas ar net rėmuo – gali būti pirmieji žarnyno veiklos sutrikimų signalai. Jie dažnai būna nespecifiniai ir pasireiškia pamažu, todėl žmogus pripranta prie jų ir ima juos laikyti savaime suprantamais. Tačiau jei šie simptomai kartojasi nuolat, nepraeina taikant konservatyvų gydymą namuose ar trikdo kasdienį gyvenimą – tai jau rimta priežastis pasikonsultuoti su gydytoju“, – sako E. Mockus.
Ypatingą dėmesį, pabrėžia jis, reikėtų atkreipti, jei atsiranda vadinamieji „aliarmo“ simptomai – vėmimas, viduriavimas, netikėtas svorio kritimas, kraujas išmatose ar juodos išmatos, karščiavimas ar stiprus skausmas, kuris pažadina naktį. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją specialistą, nes tai gali būti rimtesnės ligos požymiai.
Viskas dėl streso?
Daugelis nustemba sužinoję, kad pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas gali kilti ne tik dėl netinkamos mitybos, bet ir dėl emocinės būklės bei streso. Virškinimo sistema labai jautriai reaguoja į psichologinę savijautą – tai ypač akivaizdu sergant funkciniais sutrikimais, tokiais kaip dispepsija ar dirgliosios žarnos sindromas (DŽS).
„Žmonėms, kurie dažnai jaučia pilvo pūtimą, sunkumą ar diskomfortą, bet neranda aiškios priežasties, vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo emocinę sveikatą. Tokiais atvejais efektyvus gydymas gali apimti ne tik mitybos korekciją, bet ir streso valdymo priemones – atsipalaidavimo technikas, fizinį aktyvumą ar net psichologinę pagalbą“, – pataria „Antėja“ medikas.
Būklę įvertinti padeda tyrimai
Norint suprasti žarnyno veiklą ir įvertinti jo būklę, svarbu atlikti pagrindinius bei specializuotus tyrimus. Net jei simptomai nežymūs ar reti, ištyrimas gali padėti anksti pastebėti sutrikimus ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms.
Pradiniam vertinimui atliekami kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai. Jie leidžia nustatyti uždegiminius rodiklius, galimą infekciją ar vidinį kraujavimą. Jei reikia, atliekami specifiniai tyrimai, pavyzdžiui, dėl laktozės netoleravimo ar celiakijos – pastaruoju atveju gali prireikti endoskopijos su biopsija.
Ultragarsinis pilvo organų tyrimas leidžia įvertinti žarnyno, kepenų, kasos ir tulžies pūslės būklę. Jei juntami simptomai, tokie kaip pūtimas ar tuštinimosi sutrikimai, gali būti atliekami papildomi išmatų tyrimai dėl uždegimo žymenų ar kolonoskopija, leidžianti detaliai ištirti storąją žarną.
Namų sąlygomis simptomus gali palengvinti linų sėmenys, maistinės skaidulos, simetikonas ar probiotikai. Judėjimas taip pat svarbus – jis skatina žarnyno veiklą. Pasak gydytojo E. Mockaus, dažnai šiuolaikinis gyvenimo būdas skatina virškinimo sistemos problemas, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus, o ne gydytis savarankiškai.
3 Komentarai
Pirma diena učia,učia,antra diena pilva pučia,trečia diena ant lentos ir t.t.
Galėjai juk pabaigt kaip Šerėnas apie tą mėnuliui blizgant plaukusią aukštielniką mergą.
kad 20-30 mililitrų pelyno trauktinės jus po 10-15 minučių išgelbės nuo tokių bjaurių pojūčių.