Suirutė pieno sektoriuje tęsiasi – karvės Gedimino prospektu žygiuos
Antrus metus kaip niekada blogai gyvenantiems pienininkams trūko kantrybė. Suorganizuotame išplėstiniame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) posėdyje buvo priimtos rezoliucijos, kurios, valdžiai sureagavus, turėjo palengvinti pieno gamintojų situaciją. Nuo posėdžio praėjo jau beveik mėnuo, pienininkai ėmė ruoštis protesto akcijai, ir tik ketvirtadienį Žemės ūkio ministerija pagaliau prisiruošė priimti žemdirbiškų organizacijų atstovus diskusijai.
„Duos pašalpėlę“
Kalbintas LPGA vadovas Jonas Vilionis nesidžiaugė susirinkimo metu priimtais sprendimais, o siūlomą paramą vadina pašalpa.
„Aišku, kad rezultatai netenkina, duos ten, žinoma, tokią pašalpėlę – iš viso 18 milijonų eurų, o kiekvienam ūkininkui iki 15 tūkst. eurų. Pagal karvių skaičių tikriausiai skaičiuos – už vieną laikomą karvę apie 66 eurus mokės“, – komentavo J. Vilionis.
Išmokos ūkininkus turi pasiekti iki balandžio pradžios.
Tiesa, toks sprendimas netenkina ūkininkų, juolab kad tai nėra sąžininga tų ūkininkų, kurie laiko daugiau karvių, atžvilgiu. Jeigu ūkininkas laiko 300 karvių, teoriškai jam turėtų priklausyti apie 20 000 eurų parama, tačiau ministerija nusprendė, jog paramos dydis perlipti 15 000 eurų barjero negalės.
Kooperatyvus rems tik iš dalies
Vieša paslaptis, jog kooperuotiems ūkininkams pieno perdirbėjai moka mažesnę pieno supirkimo kainą nei pavieniams. Situacija nestebina – perdirbėjai žvelgia iš verslo pusės ir nenori, jog Lietuvoje veiktų kooperatyvai, galintys lygiavertiškai bendradarbiauti su perdirbėjais. Juk pavienius ūkininkus jiems palenkti kur kas patogiau – rinkos vadeles laiko būtent perdirbėjai ir net neketina jų perduoti pieno gamintojams.
Tačiau susitikimo metu priimti sprendimai kooperatyvams padės tik iš dalies, nepaisant nuolatinio ministerijos teigimo, esą jie pasisako tik už kooperaciją.
„Kalbėjome apie tas kainas, bet ministerija sako, kad jie nieko negali. Perdirbėjai kaip mažino, taip ir toliau mažina kainas, priimtas „lojalumo“ įstatymas – kai už lojalumą perdirbimo įmonei galima priedus mokėti, tai taip ir išeina, kad kooperatyvai nelojalūs, pagal perdirbėjus, dėl to ir kaina mažesnė. Kitas dalykas – ne viskas, kas pavadinta kooperatyvu, iš tikro atlieka kooperatyvo funkcijas. Kai kur tai tėra šeimos verslas, kur gamintojams moka mažas kainas, sau priedus pasiima ir iš to gyvena, taigi, sunku kooperatyvus vienareikšmiškai vertinti“, – kalbėjo J. Vilionis.
Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkė Juratė Dovydėnienė pasakojo, kad šiokią tokią pridėtinę paramą kooperuotiems ūkininkams gauti pavyko.
„Mūsų asociacija pateikė argumentuotą pasiūlymą kooperuotiems ūkininkams mokėti didesnę supirkimo kainą. Pateikėme visus skaičiavimus ir įrodymus, kad perdirbėjai skriaudžia kooperatyvus. Mūsų siūlymas sulaukė pritarimo ir buvo nutarta, kad kooperatyvų nariai ūkininkai, turintys pajų, gaus dešimčia procentų didesnes išmokas nei nekooperuotų ūkininkų“, – pasakojo J. Dovydėnienė.
Protesto neatšaukia
LPGA vadovas patikino, kad protesto neatšauks, mat ministrės darbu ūkininkai vis dar nepatenkinti.
„Kalbėjome susitikimo metu ir apie ministrės atsistatydinimą, bet jau daug kartų anksčiau kalbėta buvo – ji sako, kad niekas nepasikeis, jei ji išeis iš darbo. Kalba taip, tarsi dar 10 metų ketintų ministre būti.
Mums tai dabar reikia sprendimų, o ne kažkada vėliau. Mūsų nuostoliai – 76 mln. eurų, o ministerija jokio plano ir jokios strategijos neturi. Idėjos protestuoti neatsisakom – važiuosim. Aišku, pajudėjo reikalai, bet ko tiek delsė? Galėjo anksčiau pradėti dirbti“, – pykčio neslėpė J. Vilionis.
Planus keičia kaip kojines
Dar viena susitikimo metu išgirsta staigmena – iš Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atimtų pinigų grąžinimas. „Rinkos aikštė“ anksčiau Jus informavo, jog ministerija metų pradžioje sumažino ŽŪR skiriamą finansavimą 120 000 eurų. Dėl to rūmams teko atsisakyti dalies darbuotojų, trumpinti likusiųjų darbo laiką. Kai kurie rūmų nariai teigė, jog tikėtina, kad finansavimas sumažintas buvo ministerijos viešinimo sąskaita – esą jiems pritrūko pinigų savireklamai.
Tačiau susitikimo metu iš ministrės lūpų pasigirdo žodžiai, jog 120 tūkst. eurų rūmams bus grąžinti.
„Ar reikia dar to žibalo į ugnį pilti, na, tarsi tyčiojasi iš mūsų“, – piktinasi LPGA vadovas.
Jo teigimu, tokie planų keitimai vyksta dėl to, kad ministerija neturi rimtos veiklos strategijos.
„Jeigu ministrė būtų protinga ir žinotų ką daryti, tai ji ir pasakytų. O dabar ji klausia, ką vienas pasakys, ką kitas. Jos gi rankose valdžia. Ji 3 500 žmonių valdo. Bet ar aš ministras, kad jai kažką sakyčiau? Ji pati turi žinoti. Užlipus ten į ketvirtą aukštą paklausi, kur viceministras Ežerskis – jie nežino, nežino apskritai, kad toks dirba, tai ko iš jų norėti“, – kalbėjo J. Vilionis.
