Pieno kainos pakilo – ar sąžiningai?
Statistikos departamento duomenimis, pieno produktų kainos parduotuvių lentynose paskutiniu metu išaugo. Išaugo pastebimai – dėl pabrangusio pieno nerimauja žmonės, versdami kainą eurais į kainą litais ir galvodami, kada paskutinį kartą už pakelį pieno mokėjo daugiau nei tris litus. Pienininkai džiaugiasi išaugusiomis pieno supirkimo kainomis, tačiau jų manymu, perdirbėjai ir vėl mėgina pasipelnyti.
Išaugo keliais procentais
Šviežio pieno kaina, lyginant su praėjusiais metais, išaugo net 4,6 proc., jogurto – 4,5 proc., sūrio ir varškės – 3,1 proc. Pieno produktų kainos, tiesą sakant, auga kas mėnesį.
Štai Statistikos departamento duomenimis, pasterizuoto pieno kainos šių metų lapkričio mėnesį, lyginant su spaliu, pakilo 3,9 proc., grietinės – 1,1 proc., jogurto – 4,5 proc. Visi pieno produktai brango, o pieno perdirbėjai tikina, kad kainos kyla, nes kyla žaliavos supirkimo kainos.
Tačiau pieno gamintojai piktinasi tokiu perdirbėjų elgesiu – juk kriziniu laikotarpiu pienininkai bandė suktis iš padėties ir gamino sūrius, sviestą ir kitus ilgesnį galiojimo laiką turinčius pieno produktus. Šie produktai dabar pardavinėjami didesnėmis kainomis, nors žaliava, iš kurios jie buvo pagaminti, kainavo labai mažai.
Kainos parduotuvėse nekrito
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, ūkininkas Andriejus Stančikas atkreipė dėmesį, kad beveik visu kriziniu laikotarpiu pieno kainos parduotuvėse nebuvo sumažėjusios.
„Reikia pastebėti, kad nuo 2013 metų galo iki 2016 metų pradžios pieno kainos parduotuvėse praktiškai ir nebuvo sumažėjusios. 2014 metų viduryje žaliavinio pieno supirkimo kaina krito net iki 70 proc., tačiau tai staigaus kainų kritimo parduotuvių lentynose nelėmė.
Dabar žaliavinio pieno supirkimo kaina pakilo iki 2013 metų pabaigos supirkimo kainų. Taigi tikrai, pieno supirkimo kainos ženklus padidėjimas matomas. Tačiau ar tikrai parduotuvėse pieno kainos turi kilti – čia jau klausimas. Aš suprasčiau, jei žaliavinio pieno supirkimo kaina būtų peraugusi 2013 metų ribą, tai tada ir pieno kaina parduotuvėse paaugtų, tačiau taip juk nėra“, – teigia A. Stančikas.
Ne pirmas kartas
Ūkininkai pastebi, kad tokio tipo kainų kėlimas verslininkams yra nesvetimas. Štai galima atsiminti 2007 ir 2012 metais stebėtą ženklų grūdų supirkimo kainos mažėjimą, tačiau kepinių kainos parduotuvių lentynose nenukrito. Vos grūdų supirkimo kainos atsistatė, verslininkai pabrangino kepinių kainas parduotuvėse motyvuodami tuo, esą tenka daugiau mokėti už žaliavą.
„Niekas nenori atsisukti atgal, ir pasižiūrėti, kaip keičiasi žaliavos kainos. Jos iš tiesų ženkliai neauga – jos nukrenta, ir ilgainiui grįžta į pradinę kainą. O parduotuvėse esančių produktų kainos kyla, ir toji kainų sinusoidė yra nuolat auganti“, – kalbėjo A. Stančikas.
Politiko teigimu, peržvelgus bent dešimties metų kainų laikotarpį, būtų galima pastebėti, koks didžiulis atotrūkis yra susidaręs tarp kainos, mokamos ūkininkui, ir kainos, kurią tenka sumokėti produkto pirkėjui.
Reikia įvertinti ir infliaciją
Europoje kalbama, kad pieno supirkimo kainos dar nėra pasiekusios reikiamo lygio. Vidutinė pieno supirkimo kaina ES turėtų siekti 45 euro centus už pieno kilogramą. Lietuviai kol kas labai džiaugtis negali – pieno supirkimo kaina siekia 18-30 euro centų už pieno kilogramą. Ir nors pienininkų krizė baigėsi, iki pelningo verslo jiems dar toli.
„Reikia atsižvelgti ir į tai, kad ir euro perkamoji galia yra sumažėjusi, ir išlaidos auga, ir kartu turėtų augti ir pajamos. Tačiau bėda ta, kad išlaidos auga sparčiau nei pajamos.
Žinoma, pienininkai pasiekė tą ribą, kai gali išgyventi, kiekviena darbo diena jau neaugina skolų ir negilina duobės. Tačiau tai nereiškia, kad ūkininkai gali ramia širdimi investuoti į ūkius, plėtoti verslą“, – kalba Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
