Petkūnai pamažėl sensta
Petkūnų bendruomenės pirmininkės pareigas nuo 2015 metų einanti Elena Banevičienė sakė, kad Petkūnai, kaip ir visi kiti mažieji rajono kaimai, yra senstantys. /Džestinos Borodinaitės nuotr.
Džestina BORODINAITĖ
Vis dar besitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas šį kartą į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą Arnetų name pakvietė 3 kilometrus į pietvakarius nuo Truskavos nutolusią 2005 metais įsikūrusią Petkūnų bendruomenę.
Nenustoja veikti
Petkūnų bendruomenės pirmininkės pareigas nuo 2015 metų einanti Elena Banevičienė sakė, kad Petkūnai, kaip ir visi kiti mažieji rajono kaimai, yra senstantys.
„Bet, nepaisant to, stengiamės nenustoti veikti.
Gaila, jog petkūniečiai negali gyventi taip kaip kitos, kažką kuriančios ar verslaujančios bendruomenės. Nors, neslėpsiu, tikimės ilgainiui ir mes rasti savo kaimo išskirtinumą.
Mūsų kaimas labai nedidelis, turime tik bendruomenės namus, kurie kaimo gyventojams pritaikyti tiek, kiek jiems to reikia.
Gyventojai bendruomenės centro salėje drauge švenčia valstybės šventes, kartais paprašo patalpų ir giminės suėjimams ar svarbioms šeimos šventėms: gimtadieniams, jubiliejams ar krikštynoms.
Daugelis bendruomenės centro salėje šarvoja ir mirusius savo artimuosius“, – sako E. Banevičienė.
Švenčia „Kugelines“
Bendruomenės pirmininkės paskaičiavimais, Petkūnuose šiuo metu dar likę per 150 žmonių. 45 iš jų priklauso kaimo bendruomenei.
„Kai susieiname į būrį, šnekų niekada netrūksta. Dalijamės įspūdžiais, kalbamės apie nuveiktus darbus bei ateities planus.
Kiekvienais metais Petkūnuose švenčiamos Užgavėnės, Antaninės, Joninės.
Jei dėl pandeminės padėties ar prasto oro sąlygų tenka atsisakyti kurio tradicinio renginio, vietoje jo rengiame kitą.
Rudenį švenčiame labai gausias, turtingas ir dosnias „Kugelines“. Tądien vaišių stalas lūžta nuo bulvių plokštainių gausos ir įvairovės, cepelinų, blynelių ar dar kitokių iš bulvių pagamintų gardžių patiekalų.
Visų Petkūnuose organizuojamų švenčių metu stengiamės dalyvius linksminti pakviesdami kokį krašto kolektyvą, o kartais, kad būtų dar linksmiau, į renginį pasikviečiame kolektyvų ar atlikėjų ir iš tolimesnių kraštų.
Taip pat bendruomenėje minime visas svarbias valstybines šventes, organizuojame įvairias keliones. Pavyzdžiui, pernai metais bendruomenės nariai lankėsi Anykščiuose“, – apie Petkūnuose organizuojamas šventes kalba E. Banevičienė.
Organizuoja talkas
Švęsti visada smagu ir linksma, tačiau bendruomenės pirmininkė užtikrina, kad ir dirbti dėl bendro labo petkūniečiai nesibodi.
„Reikia prižiūrėti bendruomenės namus, nuolat puoselėti jų aplinką, šiltuoju metų sezonu nupjauti žolę, šaltuoju – pasirūpinti kuru, organizuoti bendras talkas.
Daugeliu išvardytų darbų pasirūpina mūsų kaimo seniūnaitis, buvęs veterinaras Stanislovas Mašalka. Esame jam be galo dėkingi.
Labai džiaugiuosi turėdama šaunią, patikimą ir visada pasiruošusią padėti moterų kompaniją. Noriai prie mūsų vykdomų veiklų prisideda ir Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza, visai neseniai pradėjęs stebinti originaliais rankų darbo drožiniais.
Dalyvauja minėtieji asmenys ne tik organizuojamuose renginiuose ar šventėse, tačiau su malonumu prisideda ir tada, kai reikia kaimelyje padirbėti.
Didžioji dalis kaimo gyventojų – pagyvenę žmonės. Jaunimas čia, kaip ir kituose aplinkiniuose kaimuose, neužsilaiko.
Petkūnuose gyvena netgi 96 metų senjorė, turime keletą ir 93 metų amžiaus petkūniškių.
Būna, kad sveikatos sutrikimais pasiskundžia ir jaunesni žmonės, todėl kartais negali prisidėti prie bendruomenėje atliekamų darbų.
Tačiau bendromis jėgomis suplanuotus darbus anksčiau ar vėliau vis tiek atliekame, o užsibrėžtus tikslus pasiekiame“, – pasidžiaugia E. Banevičienė.
Įgyvendina projektus
Kad nedidelė Petkūnų bendruomenė nenuleidžia rankų ir nesustoja veikti, rodo parengti ir jau spėti įgyvendinti projektai.
„Bendruomenės namuose turėjome puikiai įrengtą virtuvę, kurią papildė dar pernai įsigyti įrenginiai: blenderis, termo dežė, rankinė sulčiaspaudė, vaisių ir daržovių džiovyklė.
Vykdydami sveikatinimo projektą, kvietėmės gydomosios medicinos specialistę Ingridą iš „Gydančios lėkštės“, kuri kaimo gyventojams suteikė labai daug naudingos informacijos apie sveiką mitybą.
Šiuo metu projektinėms veikloms koją kiša nuo pernai šalyje prasidėjusi pandemija, bet viliamės, jog pastaroji nesutrukdys mums ir toliau rūpintis bendruomenės gyventojų gerbūviu“, – tikisi E. Banevičienė.
Gyventojai bendruomenės centro salėje drauge švenčia valstybės šventes, kartais paprašo patalpų ir giminės suėjimams ar svarbioms šeimos šventėms: gimtadieniams, jubiliejams ar krikštynoms. Daugelis bendruomenės centro salėje šarvoja ir mirusius savo artimuosius.
E. Banevičienė
Renka žoleles
Džiugina bendruomenės pirmininkę ne tik kaimo gyventojų pastangomis atliekami darbai, pasiekti užsibrėžti tikslai bei įgyvendinti planai.
Ne ką mažiau E. Banevičienė didžiuojasi ir kaimo gyventojais, ypatingai moterimis, kurios kaip ji teigia, yra tikrai puikios šeimininkės, besidominčios vaistažolėmis, arbatžolėmis ar kitokiais augalais bei nevengiančios pasisukioti virtuvėje.
„Mūsų kaimo moterys kepa naminę duonelę, gamina ir ruošia įvairių rūšių sūrius, Petkūnuose turime nemažai bitininkų.
Labai didžiuojamės Vytauto drožiniais, Elvyros mezginiais, Elenos poezija bei moterimis, kurios jau ilgą laiką domisi įvairiomis žolelėmis: tiek prieskoninėmis, tiek arbatžolėmis, tiek ir vaistažolėmis, kurias pačios renka, apdoroja, džiovina ir galiausiai panaudoja buityje“, – teigia E. Banevičienė.
2 Komentarai
Su kuo bendrauja, tuos ir gyria nors ir indėlis tų žmonių minimalus. Šlykštu skaityti.
Daugiau pozytivumo, linkiu ir jums prisidėti minimaliai, o ne tik matyti ką kiti ir kiek daro, smagiau bus gyventi.