Perspėjo, kad rusiškos naftos importo draudimas turėtų katastrofiškų pasekmių
BNS Kęstučio Vanago nuotr.
AFP-BNS inf.
Vakarams svarstant tolesnes sankcijas Maskvai dėl tebesitęsiančios invazijos į Ukrainą, Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas pirmadienį perspėjo, kad rusiškos naftos importo draudimas turėtų katastrofiškų pasekmių. Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai taip pat prabilo apie tai, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių.
Sakė, kad kainų augimas būtų neprognozuojamas
„Rusijos naftos draudimas nuves prie katastrofiškų pasekmių globaliai rinkai. Kainų augimas bus neprognozuojamas – daugiau nei 300 dolerių už barelį, jei ne daugiau“, – sakė A. Novakas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
Jis pridūrė, kad Europai bus neįmanoma greitai pakeisti rusišką naftą.
„Tai užtruktų ilgiau nei metus ir ji būtų kur kas brangesnė Europos vartotojams“, – tvirtino vicepremjeras.
„Europos politikai turėtų atvirai įspėti savo piliečius, vartotojus, kas jų laukia ir kad kainos degalinėse, kainos už elektrą, už šildymą šaus į viršų“, – kalbėjo jis.
A. Novakas sakė, kad kalbos apie Rusijos naftos importo Vakaruose draudimą kuria „nestabilumą ir veda prie reikšmingos žalos vartotojams“.
Jis taip pat perspėjo, kad atsakant į dujotiekio „Nord Stream 2“ stabdymą, Rusija gali stabdyti tiekimą per dujotiekį „Nord Stream 1“.
„Kol kas nepriėmėme šio sprendimo. Jis nebūtų naudingas niekam“, – teigė politikas.
Nepritaria staigiam energijos importo iš Rusijos uždraudimui
Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai taip pat perspėjo staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių.
Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms sekmadienį paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.
„Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
„Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei. Tai yra iš esmės svarbu viešųjų paslaugų teikimui ir kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui“, – sakoma jo pareiškime.
Rusija yra tarp pasaulio šalių, išgaunančių daugiausiai naftos, ir viena pagrindinių gamtinių dujų tiekėjų.
Vokietija labai priklausoma
Didžiausia Europos ekonomika Vokietija yra labai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro – iš šios šalies importuoja maždaug 55 proc. jai reikalingų gamtinių dujų ir 40 proc. reikalingų naftos bei anglių.
Kaip ir kitos Europos šalys, Vokietija pažadėjo palaipsniui mažinti savo priklausomybę nuo energijos iš Rusijos didindama atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, bet vyriausybė pabrėžia, kad tokiai pereigai reikės laiko.
Pokyčiams reikės laiko
Tuo metu britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, jog teisinga atsisakyti naftos ir dujų iš Rusijos, bet tai turi būti daroma „žingsnis po žingsnio“.
„Turime užsitikrinti pakaitinį tiekimą. Tarp dalykų, kuriuos svarstome, yra galimybė naudoti daugiau savo pačių angliavandenilių“, – per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje sakė B. Johnsonas.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) toje pačioje spaudos konferencijoje sutiko, kad transformacijai energijos srityje „prireiks laiko“.
„Skausminga tikrovė ta, kad mes vis dar labai priklausomi nuo rusiškų dujų ir rusiškos naftos“, – sakė jis.
Energijos importo iš Rusijos nutraukimas neparengus alternatyvų galėtų „sukelti sunkiai valdomą pavojų“ Europos ekonomikoms, įspėjo jis.
„Turime kalbėti labai aiškiai ir nesuklysti. Tai daroma žingsnis po žingsnio ir tai reiškia, jog turime užtikrinti netrikdomą energijos tiekimą šioje pasaulio dalyje, vėlgi, įskaitant Ukrainą, taip pat ir likusioje pasaulio dalyje“, – sakė M. Rutte.
Lietuvos politikų požiūris – kitoks
Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.
„Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą. Bet tik Lietuvos poreikius. Jeigu mes matome plačiau negu tik Lietuvos poreikius, tuomet reikia rasti suderintų sprendimų ir tikrai nemanau, kad jie yra neatrandami“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais vykusioje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Premjerė praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva ruošiasi darbui autonominiu režimu apsirūpinant dujomis, nes tą patį daro ir Rusijos Karaliaučiaus sritis. Anot jos, Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys irgi kartojo, kad Lietuva jau dabar galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.
„Swedbanko“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuva pernai rusiškoms dujoms išleido apie 140 mln. eurų. Jo manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą.
2 Komentarai
Vėl konservai daro kitaip,nei Europos monstrai.Turi senelis prikroves anūkui,tai tas ir putojasi,o gal ir Ingridai prižadėjo,kad užteks.
Ruskiai neleidzia kitaip rašyt tik be matuškos Rusijos neišgyvensim-vatnikų vatnikai