Per Užimtumo tarnybą papildomą profesiją galima įgyti net ir dirbant
Kuo toliau, tuo daugiau žmonių mieliau renkasi profesiją – mat žino, kad ją įgijus darbo vienaip ar kitaip jie visada turės. Tačiau ką daryti, jei neturite pinigų naujai profesijai įgyti? Čia į pagalbą atskuba Užimtumo tarnyba./BNS Andriaus Ufarto nuotr.
Nemaža dalis žmonių, pabaigę mokyklą, dar nežino, ką norės veikti gyvenime. O kartais net ir pabaigę mokslus, padirba darbą pagal įgytą profesiją ir supranta, kad tai – visai ne jiems. Vis dar prestižu laikoma pabaigti aukštąjį mokslą, tačiau kuo toliau, tuo daugiau žmonių mieliau renkasi profesiją – mat žino, kad ją įgijus, darbo vienaip ar kitaip jie visada turės. Tačiau ką daryti, jei neturite pinigų naujai profesijai įgyti? Tokiais atvejais, pasirodo, gali pagelbėti Užimtumo tarnyba, kuri leidžia baigti mokymus ne tik tiems, kurie neturi darbo, bet ir dirbantiesiems, norintiems praplėsti savo galimybes ar greičiau pakilti karjeros laiptais.
Kasmet pasinaudoja apie pusė tūkstančio
Kaip informuoja Užimtumo tarnyba, Kėdainiuose besinaudojančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis skaičius kasmet yra vis augantis ir gana solidžiai. Štai jei 2023 metais pasinaudojusiųjų šiomis priemonėmis buvo 472, tai pernai – jau 651 kraštietis.
„2024 m. profesinio mokymo priemone pasinaudojo 162 Kėdainių rajono gyventojai – tai vienas didžiausių priemone pasinaudojusių asmenų skaičius per pastaruosius metus. Dažniausiai asmenys rinkosi socialinės gerovės, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, inžinerinės srities profesijas.
Populiariausios – individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko, elektros įrangos surinkėjo, suvirintojo ir kt.
Pernai didžioji dalis – 83 proc. profesinio mokymo dalyvių jau buvo įgiję tam tikrą profesiją, jų mokymosi tikslas buvo įgyti naują kvalifikaciją“, – sakė UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą mokymo programą ne anksčiau kaip po 3 metų.
M. Jankauskienė
Tiesa, nėra aišku, kokį išsilavinimą ar profesiją žmonės, ateinantys papildomai mokytis, jau turi – tokių duomenų UŽT nerenka.
Užimtumo tarnyba stebi profesinio mokymo efektyvumą. Baigusių Kėdainių rajono profesinio mokymo įstaigų mokymo programas dalyvių efektyvumas per 24 mėnesius siekia 83 proc. Kitaip tariant, didžiajai daliai žmonių mokymai būna artimi širdžiai, mat jie dirba ne tik privalomus pusę metų, o gerokai ilgiau – gal net ir visą likusį gyvenimą.
Galima mokytis ir kelis kartus
Tiesa, kartais nutinka ir taip, kad ir papildoma profesija pasirodo nesanti tokia jau priimtina po kurio laiko. Gera naujiena ta, kad gauti finansavimą mokymuisi galima ir pakartotinai.
„Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą mokymo programą ne anksčiau kaip po 3 metų, neformalusis suaugusiųjų švietimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą ne anksčiau kaip po vienų metų, o aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas pakartotinai gali būti organizuojamas pagal kitą profesinio mokymo ar neformaliojo švietimo programą ne anksčiau kaip po 3 metų“, – sakė M. Jankauskienė.
Populiariausios – individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko, elektros įrangos surinkėjo, suvirintojo ir kt.
Aut. past.
Ką galima rinktis?
Užimtumo tarnyba leidžia pasirinkti iš plataus profesijos tobulinimo arba keitimo galimybių sąrašo.
Profesinis mokymas – šia programa pernai pasinaudojo 162 kraštiečiai, užpernai – 88. Užimtumo tarnyba leidžia profesinį mokymą rinktis tiek tiems, kurie neturi darbo, tiek jau dirbantiems asmenims. UŽT finansuoja profesinio mokymo paslaugų išlaidas, mokymo stipendiją, kelionės išlaidas iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo ir atgal, apgyvendinimo išlaidas, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidas.
Įgijus kvalifikaciją pagal profesiją reikia dirbti mažiausiai pusę metų, tačiau darbdavį galima pasirinkti patiems dar prieš mokymus. Tai ypač geros sąlygos Kėdainiuose, kurių LEZ vis kuriasi naujos įmonės, kurioms reikalingi specifinių profesijų atstovai.
„Atkreipiame dėmesį, kad klientai gali rinktis ne tik rajono profesinio mokymo teikėjus, bet ir kitų rajonų mokymo įstaigas“, – primena M. Jankauskienė.
Pameistryste pasinaudojo devyni kraštiečiai pernai ir šeši – užpernai. Ši mokymosi forma patraukli tuo, kad praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje (gamybos įmonėje, organizacijoje), o darbuotojas pasamdomas iškart. Darbdaviui mokama kompensacija pameistrio darbo užmokesčiui. Paskirtam meistrui, kuris mokys priimtą darbuotoją, Užimtumo tarnyba finansuoja dalį darbo užmokesčio.
Taip pat galimos stažuotės, kuriomis pernai pasinaudojo 8 asmenys, užpernai – 4 kraštiečiai. Stažuotė naudinga tada, jei pusę metų ar daugiau nedirbote pagal turimą profesiją ir sunkiai sekasi rasti darbdavį. Stažuotės metu atkursite ar patobulinsite darbo įgūdžius ar profesinę kvalifikaciją.
Stažuotė gali trukti iki 6 mėnesių. Dalyviui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.
Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas šiek tiek mažesnio populiarumo sulaukusi programa, kuria pernai pasinaudojo 51 kraštietis, o užpernai – 68. Ši programa leidžia užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, o joje gali dalyvauti bedarbiai, kurie gali įgyti ar tobulinti bendrąsias ar profesines žinias matematikos, gamtos mokslų, technologijų, skaitmeninio raštingumo srityse. Taip pat kita svarbi šios paramos priemonės dalis – valstybinės kalbos mokymasis užsieniečiams. Jos populiarumas buvo gerokai didesnis anksčiau vien jau dėl to, kad į darbo rinką Lietuvoje įsilieti bandė gerokai daugiau nuo karo bėgančių ukrainiečių.
49 kėdainiečiai pernai dalyvavo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo programoje, kuri apima profesijas, susijusias su investavimu į mokslinius tyrimus, eksperimentine plėtra bei inovacijomis.
201 kraštietis pernai ir 172 kraštiečiai užpernai buvo įdarbinti subsidijuojant, šešiems asmenims pernai buvo skirta parama verslui pradėti, keturiems asmenims buvo pripažintos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos išduodant dokumentą.
Dar 161 kraštietis gavo paramą judumui – kitaip tariant, kai asmuo stažuojasi ar dirba darbovietėje, kuri yra gerokai nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos.
4 Komentarai
Kilti karjeros laiptais baigus profke.Gali tapti vyresniuoju padėjėju jaunesniojo kiemsargio
.
O baigus aukštaji Kėdainiuose gali net ir to nepasiekti jai neturi įtakingu užtarėjų ar giminių. Visad bus pasakoma kaip tokiom žiopliui diploma davė.
Tikrai taip. Pats su tuo susiduriu. Netgi, kad tavo CV perskaitytu turi kažkas užtarti.
Tai juk cia giedojai, kad is pasalpu gyveni