Per praėjusius metus – jokio progreso
Kėdainių rajono savivaldybė per praėjusius metus nė kiek nepajudėjo į priekį. Tai paaiškėjo Lietuvos laisvosios rinkos (LLRI) institutui šią savaitę pristačius Lietuvos savivaldybių indeksą. Mažųjų savivaldybių indekse Kėdainiai kaip užėmė 13-15 vietą dar maždaug nuo tų laikų, kai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai vadovavo Romualdas Gailiūnas, taip ir užima. Maža to, per vieną poziciją ji net smuktelėjo žemyn – pernai tame pačiame indekse ji užėmė 12–15 vietą.
Kėdainių rajonas šiemet kaip ir pernai surinko aukščiausią balą iš visų savivaldybių „Administracijos“ srityje. Didelių etatų pakitimų čia nebūta nuo to laiko, kai savivaldybės administracijai vadovavo R. Gailiūnas, tad indekso sudarytojams teko konstatuoti, kad savivaldybės administracija yra taupiai valdoma. Kėdainių r. savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, išliko pats mažiausias – 3,2 užimtų pareigybių, kai vidutiniškai kitose savivaldybėse – 7,6.
[quote author=“Aut. past.“]6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m. 54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r. [/quote]
Tiesa, gyventojams itin svarbūs ekonominio aktyvumo rodikliai Kėdainiuose ženkliai prastesni nei vidutiniai kitose mažosiose savivaldybėse. Pernai tūkstančiui gyventojų teko 25 verslo liudijimai (kitose savivaldybėse vidutiniškai – 41), 4,5 išduoto statybos leidimo (kitose savivaldybėse vidutiniškai – daugiau kaip 5).
Kėdainių rajonas pernai tuštėjo kaip ir daugelis kitų savivaldybių. Pernai grynoji emigracija buvo 0,8 proc., tai reiškia, kad daugiau gyventojų išvyko nei atvyko.
Savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į mokestinę politiką. Joje pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 0,8 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 0,7 proc.), verslo liudijimų kaina siekė 103 eurus (vidurkis – 96 eurai), vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 1 proc. (vidurkis – 0,98 proc.). Savivaldybėje nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai buvo maksimalūs (3 ir 4 proc.).
„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Indekse – ir neraminančios tendencijos
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas.
Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajonas, antra – Kauno rajonas, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
