Per metus praradome daugiau kaip 1 tūkstantį rajono gyventojų

Ką daryti, kad čia norėtų kurtis verslas?

Kėdainiai iš visos Lietuvos išsiskiria kontraversišku faktu – nors rajonas sparčiai traukiasi ir sensta – mažėja gyventojų skaičius, nedarbas čia auga kasmet ir jau net beveik 2 procentais yra didesnė nei visoje šalyje. Vien per praėjusius metus Kėdainių rajonas neteko 1 tūkst. 228 žmonių ir susitraukė iki 46 tūkst. 644 gyventojų, o nedarbas vien per šių metų sausį šoktelėjo ir beveik dviem procentais jau lenkia Lietuvos vidurkį.

Kėdainių rajone 10,9 proc. žmonių iš visų darbingo amžiaus rajono gyventojų, neturi darbo, kai tuo tarpu Lietuvos nedarbo rodikliai yra kur kas mažesni ir siekia 9,2 proc.

Vadinasi, tai veikiausiai reiškia ne ką kita, kaip tai, kad mūsų senstančio rajono gyventojai ne tik išeina Anapilin, bet ir toliau nestabdomai emigruoja.

Emigracija – mūsų didžiausia problema

Tai, kad emigracija yra didžiausia Kėdainių rajono problema, pripažįsta ir rajono verslininkus vienijančių Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo direktorė Daina Balasevičienė.

[quote author=“D.Balasevičienė“]Dabar Kauno LEZ‘e vietų  jau nėra, todėl vėl yra pateikta paraiška šiuos plotus didinti, tačiau mano manymu, valstybė turėtų įsikišti ir kol šalia yra kiti LEZ‘ai, turėtų neskirti lėšų naujų plotų infrastruktūros sutvarkymui, o siūlyti laisvus plotus turinčius miestus.[/quote]

Verslininkų organizacijos atstovė įsitikinusi, kad tam, jog Kėdainiuose sparčiau augtų verslas, ateitų nauji investuotojų, atsirastų daugiau darbo vietų, pirmiausia trūksta ne tik jaunų, bet apskritai darbingo amžiaus žmonių, kurie verslo kuriamais produktais ar paslaugomis naudotųsi.

„Mūsų didžiausia problema – emigracija. Ir būtina kuo skubiau ją spręsti.

Savivaldybė gali tik dalinai prisidėti prie šios problemos sprendimo, trūksta sprendimų valstybės lygmeniu, nors pastebiu šiokių tokių pokyčių jau ir čia“, – sako D. Balasevičienė.

Trūksta stabilumo

Pasak D. Balasevičienės, tam, kad mūsų krašte kurtųsi nauji verslai, ateitų užsienio investuotojų, būtų kuriamos naujos darbo vietos, pirmiausia reikia verslui užtikrinti stabilumą.

„Užsienio investicijoms reikia stabilios aplinkos, padedančios į Lietuvą žengiantiems investuotojams įsibėgėti be jokių kliūčių.

Lietuvoje yra septynios laisvosios ekonominės zonos, siūlančios 0 procentų pelno, dividendų ir nekilnojamojo turto apmokestinimą per pirmuosius 6 metus, aukšto lygio infrastruktūrą ir pagalbines paslaugas. Kauno ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos suteikia galimybę naudotis oro ir jūros keliais. Todėl, manau, kad kol Kauno LEZ turės laisvų plotų, bus sudėtinga pritraukti investuotojus į Kėdainius, kadangi Kaune sukoncentruotas dar ir mokslo potencialas, reikalingas našiam darbui ir inovatyviam investuotojui. O spartesniam įmonių kūrimuisi mūsų miesto LEZ‘e  trūksta geležinkelio atšakos, todėl šią problemą būtina skubiai spręsti.

Valstybė investavo į LEZ‘us didžiules lėšas, todėl turėtų būti didesnis reguliavimas valstybės lygmeniu. Dabar Kauno LEZ‘e vietų  jau nėra, todėl vėl yra pateikta paraiška šiuos plotus didinti, tačiau mano manymu, valstybė turėtų įsikišti ir, kol šalia yra kiti LEZ‘ai, turėtų neskirti lėšų naujų plotų infrastruktūros sutvarkymui, o siūlyti laisvus plotus turinčius miestus“, – įsitikinusi D. Balasevičienė.

Trūksta ir pramogų

Tuo tarpu kito Kėdainių rajono verslininkus vienijančio klubo „BNI Kėdainis“ prezidentas Mantas Petrulis įsitikinęs, jog Kėdainių situaciją apsunkina ir tai, kad šis miestas bent jau kol kas nelabai turi ką pasiūlyti jauniems žmonėms, ypač norintiems čia kurti savo verslą.

„Jaunimui Kėdainiuose per mažai erdvės, bendraminčių, pramogų, todėl natūralu, kad jauni žmonės kuriasi didmiesčiuose. Jų paslaugas perka taip pat jaunimas, o jaunimo rinka Kėdainiuose yra maža.

Jaunimui reikia jaunimo. O ir vyresni veiklūs, aktyvūs kėdainiečiai irgi ieško tų pačių pramogų ir kitaip mąstančių bendraminčių, todėl ir jie juda į kitus miestus bent jau savaitgaliais.

Nepamirškime, kad dalis kėdainiečių dirba didmiesčiuose arba dėl savo darbo gana dažnai vyksta į Vilnių, Kauną, net užsienio komandiruotes. Žinau, kad yra išmokę derinti ir pramogas, ir darbą. Sutvarkę reikalus ten aplanko parodas, apsiperka, naudojasi kitomis ten siūlomomis paslaugomis.

Reikia pripažinti, kad kėdainiečiams po darbo labai trūksta veiklos, todėl pirmiausia turėtų būti bendra savivaldos ir verslo strategija, įsiklausant į žmonių poreikius, į tuos aktyvius kraštiečius, kurie turi idėjų ir norų: kuo užimti ir ką pasiūlyti čia gyvenantiems žmonėms“, – sako M. Petrulis.

[quote author=“M. Petrulis“]Jaunimui Kėdainiuose per mažai erdvės, bendraminčių, pramogų, todėl natūralu, kad jauni žmonės kuriasi didmiesčiuose. Jų paslaugas perka taip pat jaunimas, o jaunimo rinka Kėdainiuose yra maža. Jaunimui reikia jaunimo. O ir vyresni veiklūs, aktyvūs kėdainiečiai irgi ieško tų pačių pramogų ir kitaip mąstančių bendraminčių, todėl ir jie juda į kitus miestus bent jau savaitgaliais.[/quote]

Jaunimui reikia padėti

Abu pašnekovai įsitikinę, kad jauniems žmonėms verslą pradėti nėra paprasta ir dėl patirties, ir dėl finansų stokos, todėl jiems yra būtina pagalba.

„Jei esi bedarbis, darbo vietos sukūrimas per finansuojamą Užimtumo tarnybos projektą – puiki galimybė jaunimui gauti subsidiją iki 17 tūkst. eurų savo darbo vietos steigimui.

Ypač valstybė skatina verslo kūrimą kaime – yra net 2 priemonės verslo pradžiai, kuriomis pasinaudojus galima gauti 16 tūkst. arba 40 tūkst. eurų, tik bėda ta, kad yra labai daug norinčiųjų ir finansavimas skiriamas ne kiekvienam pateikusiam projektą.

Be to, jaunam verslui įgyti patirties siūlomas Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų kuruojama ERASMUS programos projektas, pagal kurį jaunas verslas gali rinktis, kurioje šalyje iš 29, didinti kompetencijas, kelti kvalifikaciją ar įgauti verslininko patirties.  

Taip pat galima pasinaudoti Kėdainių rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo teikiamomis galimybėmis“, – sako D. Balasevičienė.

Kas turėtų rūpintis „protų nutekėjimu“?

M. Petrulis įsitikinęs, kad mažai yra mokoma jaunimą susikurti sau darbo vietą, o gal net ir kelias darbo vietas įkurti: „Nemanau, kad Kėdainių verslininkų užduotis yra kurti jaunimui verslą ar jį organizuoti, siekti pritraukti jaunimą likti Kėdainiuose.

[quote author=“Aut. past.“]Vien per praėjusius metus Kėdainių rajonas neteko 1 tūkst. 228 žmonių ir susitraukė iki 46 tūkst. 644 gyventojų, o nedarbas vien per šių metų sausį šoktelėjo ir beveik dviem procentais jau lenkia Lietuvos vidurkį.[/quote]

Mes patys susiduriame su iššūkiais, kaip vystyti savo verslus, kaip konkuruoti, kaip būti inovatoriais, kaip išlaikyti darbuotojus, kaip dalintis rinka bei uždirbti ir dar pasirūpinti bendruomene. Retai kalbame, bet juk nuolat remiame, prisidedame prie vietos iniciatyvų.

Bet suprantu, kad viskas įmanoma, jei tokį tikslą – kurti čia jaunus verslus, turėtume kaip miestas. Juk mes galime pasiskelbti centru ar dar kažkaip kitaip, kuriame būtų visos įmanomos lengvatos jaunų žmonių verslui, konsultacijos – čia galima galvoti ir galvoti kaip tai padaryti.

Žinoma, mums svarbu, kad čia gyventų daugiau žmonių ir jiems reikėtų mūsų paslaugų. Mes turime pastebėjimų, idėjų ir galime jomis dalintis. Tačiau „protų nutekėjimas“ turbūt nėra tiesioginis mūsų rūpestis.“

Koks vidutinis atlyginimas?

Vasario 14 dieną Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriuje (buvusioje Darbo biržoje) iš viso buvo registruota 80 darbo vietų.

Kėdainių rajono teritorijoje vidutinis darbo užmokestis – 760 Eur.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlomas statybos inžinieriui, darbų vadovui – 1 315 Eur, socialiniam pedagogui – 1 057 Eur, ekskavatorininkui – 1 500 Eur, mechanizatoriui – 1 200 Eur, gyvulininkystės specialistui – 1 100 Eur.

Kėdainiuose daugiausiai laisvų darbo vietų registruojama virėjams, kurių vidutinis darbo užmokestis – 556–600 Eur, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams – 570 Eur, vairuotojams ekspeditoriams – 800 Eur, suvirintojams – 800 Eur, skerdikams – 800 Eur, pardavėjams kasininkams – 555–600 Eur, elektrikams – 800 Eur.