Per karščius – darbymetis greitosios medikams
Itin karšti ir sausi orai – pats darbymetis Kėdainių greitosios medicinos pagalbos medikams. Per besitęsiančius karščius skubiosios pagalbos medikai dirba išsijuosę, mat pastebimai padaugėjo pagalbos besikreipiančių pacientų skaičius. Dažniausiai žmonių sveikatos pablogėjimas būna susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, skysčio netekimu, pablogėjusios savijautos, kurią išprovokuota karštis.
Skambučių padaugėjo
Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos specialistė Jolanta Vaišvilienė patvirtino, kad pastarąsias savaites labiausiai suaktyvėjo pagalbos skambučių dėl karščio išprovokuotų širdies ir kraujagyslių lygų paūmėjimų.
[quote author=”Aut. past.”]Greitosios medikai pastebi, kad žmonės nelinkę saugoti savo sveikatos: dirba saulės atokaitoje be kepurių, per ilgai būna saulėje, negeria pakankamai skysčių, neriboja fizinio aktyvumo.[/quote]
„Tikrai skambučių padaugėjo. Skambina žmonės medikams ir skundžiasi įvairiais širdies negalavimais, skausmu širdies plote, padidėjusiu kraujospūdžiu. Tai jautri pacientų grupė, kuriems sveikatos būklė pablogėja būtent dėl labai karštų orų“, – pabrėžė medikė.
Neįvertina poreikio
Visi kalbinti gydytojai kartojo, kad prastą savijautą dažnai lemia nepakankamai vartojami skysčiai. Kai tvyro karščiai, žmogui sudėtinga įvertinti skysčių disbalansą ir išaugusį vandens poreikį. Tai sunku įvertinti net žmogui, kuris šiaip skysčių vartoja pakankamai. Vyresniems žmonėms sunkiau pajusti troškulį. Pasak medikų, su metais jie atpranta gerti daugiau vandens, tad užplūdus karščiams jų būklė gerokai pablogėja.
Reikia saugotis
Greitosios medikai pastebi, kad žmonės nelinkę saugoti savo sveikatos: dirba saulės atokaitoje be kepurių, per ilgai būna saulėje, negeria pakankamai skysčių, neriboja fizinio aktyvumo.
Medikai primena, kad per karščius saulėje reikia būti kuo mažiau, ypač vidurdienį. Stengtis darbus dirbti anksti ryte ar vėliau vakare, o per patį vidurdienį ieškoti vėsesnės vietos. Saugoti galvą nuo perkaitimo − dėvėti kepuraites ar skrybėles ir su savimi visuomet turėti geriamojo vandens, drėkinti kūną ir kuo mažiau rizikuoti.
Gydytojai primena, kad lėtinėmis ligomis sergantys pacientai neturėtų pamiršti laiku vartoti paskirtų vaistų, mat dėl sutirštėjusio kraujo ir susidariusių krešulių gali užsikimšti ne tik galvos ar širdies, bet ir kojų ar rankų bei kitos kraujagyslės. Svarbiausias ir pagrindinis patarimas, pasak medikų, − vengti saulės ir gerti daug skysčių.
