Pensija, jei dirbote užsienyje: kaip ji skaičiuojama ir mokama

BNS nuotr.
Vis daugiau žmonių įgyja darbo stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Tokiu atveju pensijos skyrimas remiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir ES teisės aktais. Ką svarbu žinoti apie pensijos skyrimą, jei dirbote ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
Kaip skiriama pensija, jei turiu stažo ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse?
Jeigu žmogus dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje, jo pensijos skyrimas vyksta kitaip nei tų žmonių, kurie visą laiką dirbo tik Lietuvoje. Tokiu atveju skiriant pensiją taikomi ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Kiekviena Europos šalis, kurioje žmogus yra dirbęs, skiria ir moka pensiją tik už tuos metus, kai jis dirbo toje šalyje ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Kitaip tariant, Lietuva apskaičiuos pensiją tik už Lietuvoje įgytą pensijų socialinio draudimo stažą, o, pavyzdžiui, Ispanija – tik už Ispanijoje įgytą stažą.
Tačiau prieš priimant sprendimą, ar žmogus apskritai turi teisę į pensiją, svarbu susumuoti visose šalyse įgytą stažą. Jeigu vienoje šalyje žmogus neturi pakankamai stažo, kad gautų pensiją, jis vis tiek gali įgyti teisę į pensiją susumavus visų šalių stažą. Svarbu: stažas gali būti sumuojamas tik kai jį patvirtina tos šalies, kurioje žmogus yra dirbęs, kompetentinga įstaiga pensijoms skirti ir mokėti.
Kaip konkrečiai apskaičiuojama pensija kiekvienoje šalyje?
Kiekviena šalis, kurioje žmogus dirbo, apskaičiuoja jo pensiją dviem būdais:
- Pirmasis būdas – pagal tos šalies nacionalinius įstatymus. Šiuo atveju skaičiuojama tik tai, kiek metų žmogus dirbo toje konkrečioje šalyje, ir kokios buvo jo įmokos.
- Antrasis būdas – apskaičiuojama taikant Europos Sąjungos reglamentus.
Antruoju būdu šalis pirmiausia apskaičiuoja vadinamą teorinį išmokos dydį, tai reiškia: yra laikoma, kad žmogus visą savo stažą – pavyzdžiui, 30 metų – yra sukaupęs tik toje vienoje šalyje ir paskaičiuojama, kokio dydžio pensija jam priklausytų pagal tos šalies įstatymus.
Kai teorinis išmokos dydis jau žinomas, jis perskaičiuojamas proporcingai – pagal tai, kiek žmogus realiai toje šalyje įgijo stažo, palyginus su bendrai visose šalyse įgytu stažu.
Situacija:
Dėl senatvės pensijos kreipiasi žmogus, kuris dirbo:
- 15 metų Lietuvoje
- 15 metų Vokietijoje
Iš viso – 30 metų stažo.
Sukaupti pensijų apskaitos taškai:
- Lietuvoje – 20 taškų
- Vokietijoje – 15 taškų (kai pagal ES teisės aktus skaičiuojamas teorinis pensijos dydis, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną pensijų apskaitos tašką).
Pensijos skaičiavimas:
Skaičiavimas pagal Lietuvos teisės aktus
Kadangi žmogus Lietuvoje sukaupė minimalų reikiamą stažą – 15 metų, jam pensija gali būti skaičiuojama tik pagal nacionalinius teisės aktus.
- Bendroji pensijos dalis:
298,45 € (bazinė pensija 2025 m.) - Individualioji dalis:
20 taškų × 7,16 € = 143,20 €
Pensija pagal Lietuvos teisės aktus:
298,45 € + 143,20 € = 441,65 €
Skaičiavimas pagal Europos Sąjungos reglamentus
Teoriškai skaičiuojama taip, tarsi visus 30 metų žmogus būtų dirbęs Lietuvoje. Tokiu atveju pensija būtų:
- Bendroji dalis: 298,45 €
- Individualioji dalis: (20 + 15) taškų × 7,16 € = 35 × 7,16 € = 250,60 €
Teorinis pensijos dydis:
298,45 € + 250,60 € = 549,05 €
Proporcingai apskaičiuojama tik ta dalis, kuri tenka už Lietuvoje įgytą stažą:
15 iš 30 metų = 0,5 (50 %)
Faktinis pensijos dydis, skaičiuojamas proporcingai:
549,05 € × 0,5 = 274,53 €
Žmogui visada skiriama ta pensija, kuri yra didesnė. Taigi, šiuo atveju žmogui Lietuvoje bus mokama pagal nacionalinius teisės aktus apskaičiuota pensija: 441,65 €. Vokietija skaičiuos pensiją atskirai – pagal savo taisykles už 15 metų darbo stažą.
Situacija:
Dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiasi žmogus, kuris dirbo:
- 10 metų Lietuvoje
- 10 metų Jungtinėje Karalystėje
Bendras jo stažas – 20 metų.
Sukaupti pensijų apskaitos taškai:
- Lietuvoje – 15 taškų
- JK – 10 taškų
Svarbu: Pagal Lietuvos teisę senatvės pensija skiriama, jei žmogus turi bent 15 metų stažo. Šiuo atveju žmogus Lietuvoje turi tik 10 metų stažo, todėl vien pagal nacionalinius teisės aktus teisės į pensiją neturėtų.
Taikant Europos Sąjungos reglamentus, stažas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje yra sumuojamas. Tokiu atveju apskaičiuojamas teorinis pensijos dydis – tarsi visą 20 metų stažą žmogus būtų įgijęs Lietuvoje. Vėliau ši suma proporcingai perskaičiuojama pagal tai, kiek metų realiai žmogus dirbo Lietuvoje.
Pensijos apskaičiavimas:
- Bendroji pensijos dalis: 298,45 € (bazinė pensija 2025 m.)
Kadangi žmogus pusę savo stažo įgijo Lietuvoje (10 iš 20 metų), jam priklauso pusė bazinės pensijos:
298,45 € × 0,5 = 149,23 €
- Individualioji pensijos dalis:
Teorinis dydis (jei visi 25 taškai būtų įgyti Lietuvoje):
25 × 7,16 € = 179,00 €
Faktinis dydis, skaičiuojant proporcingai (10 iš 20 metų Lietuvoje):
179,00 € × 0,5 = 89,50 €
Pensijos dydis:
Bendroji dalis: 149,23 €
Individualioji dalis: 89,50 €
Iš viso: 238,73 €
Taigi, Lietuvoje bus paskirta ir mokama 238,73 euro dydžio pensiją už 10 metų stažo Lietuvoje. Jungtinė Karalystė skirs pensiją atskirai – už 10 metų darbo jos teritorijoje, pagal savo nacionalinius teisės aktus.
Kodėl reikalinga informacija iš visų šalių?
Kad pensija būtų teisingai paskirta, būtina surinkti duomenis ne tik apie darbo laikotarpius Lietuvoje, bet ir apie laikotarpius, kai žmogus dirbo kitose šalyse. Tai svarbu, nes tik susumavus visose valstybėse įgytą stažą galima nustatyti, ar žmogus apskritai turi teisę į pensiją, ir kokio dydžio ji turėtų būti.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus Lietuvoje dirbo tik 10 metų, o minimalus stažas, reikalingas senatvės pensijai gauti Lietuvoje, yra 15 metų, jis neturėtų teisės į pensiją, jeigu būtų vertinamas tik jo stažas Lietuvoje. Tačiau jei jis dar 20 metų dirbo Ispanijoje, tuomet bendras stažas jau yra 30 metų. Susumavus šį stažą, žmogus turi teisę į pensiją. Tada Lietuva paskaičiuos pensiją tik už savo 10 metų, o Ispanija – už savo 20 metų.
Ką daryti, kol laukiama informacijos iš kitų šalių?
Kai žmogus pateikia prašymą dėl pensijos skyrimo ir yra aišku, kad jis turi bent 15 metų stažo Lietuvoje, „Sodra“ pradeda mokėti laikinąją išmoką, nelaukdama, kol gaus informaciją iš kitų valstybių. Ši išmoka apskaičiuojama tik už Lietuvoje įgytą stažą, taikant pirmąjį aprašytą apskaičiavimo būdą – pagal nacionalinius teisės aktus.
Vėliau, kai iš užsienio bus gauti dokumentai apie kitose šalyse įgytą stažą, pensija bus apskaičiuojama ir antruoju būdu – pagal Europos sąjungos reglamentus – bei priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo. Kartu su sprendimu žmogui yra išsiunčiamas ir sprendimo priedas, kuriame yra nurodyti abu pensijos apskaičiavimo būdai ir yra nurodoma, kad skiriama didesnioji apskaičiuota pensija.
Jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti, pensija iš Lietuvos nebus paskirta, kol nebus gautas patvirtinimas iš užsienio apie ten įgytą stažą
Ką daryti, jei šiuo metu gyvenu Lietuvoje?
Žmogus, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, kad yra dirbęs ir kitoje šalyje. Dėl pensijos skyrimo galima kreiptis ir anksčiau – likus 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus. Svarbu: prašymo pateikimo data vienoje valstybėje yra laikoma ta pati ir visose kitose valstybėse.
Gavęs prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas. Per specialią Europos socialinės apsaugos informacinę sistemą (EESSI) elektroniniu būdu persiunčia duomenis tos šalies, kurioje žmogus dirbo, kompetentingai įstaigai; gauna informaciją apie įgytą stažą ir teisę į pensiją toje šalyje; kai reikia – gauna informaciją apie žmogui paskirtą pensiją užsienyje.
Jeigu Lietuvoje žmogus teisę gauti pensiją, tai yra turi bent 15 metų stažo, laikinoji išmoka bus pradėta mokėti nedelsiant – net jei atsakymas iš užsienio dar nebus gautas.
Sprendimas dėl laikinos išmokos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo. Kai kuriais atvejais nuo prašymo pateikimo iki laikinos išmokos paskyrimo gali praeiti daugiau laiko dėl to, kad reikia papildomų dokumentų ar duomenų patikslinimo – tuomet 30 kalendorinių dienų laikinos išmokos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Ką daryti, jei šiuo metu gyvenu Europos valstybėje?
Jei žmogus sulaukia pensinio amžiaus gyvendamas užsienio šalyje, jis turėtų pateikti prašymą dėl pensijos skyrimo tos šalies kompetentingai įstaigai ir prašyme nurodyti, kad turi įgijęs stažo Lietuvoje.
Tos šalies kompetentinga įstaiga per specialią Europos socialinės apsaugos informacinę sistemą (EESSI) susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją. Užsienio išmokų skyrius savo ruožtu: įvertins žmogaus teisę gauti pensiją Lietuvoje; priims sprendimą dėl pensijos skyrimo; atsakys užsienio įstaigai taip pat per EESSI sistemą bei žmogui paštu išsiųs sprendimą dėl pensijos skyrimo.
Pensijos iš kiekvienos šalies bus paskirtos atskirai – už tiek metų, kiek žmogus dirbo toje šalyje. Žmogui reikia pateikti tik vieną prašymą, o valstybės tarpusavyje susisieks tiesiogiai.
Kaip veikia bendradarbiavimas tarp šalių?
Visa informacija tarp šalių institucijų perduodama per elektroninę sistemą (EESSI).
„Sodra“ neturi įtakos tam, kaip greitai užsienio valstybė patvirtins joje įgytą stažą ir paskirs savo pensiją. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES reglamente nėra nustatytų terminų, per kuriuos užsienio valstybė privalo pateikti informaciją. Dėl to daliai žmonių tenka ilgai laukti sprendimų dėl pensijos skyrimo – kartais šis procesas užsitęsia net ilgiau nei metus.
Užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų.
Svarbu žinoti: pensinis amžius skiriasi
Visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Tai yra, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje ir kreipėsi dėl pensijos skyrimo, persiuntus jo užklausą, pavyzdžiui, į Vokietiją, gali paaiškėti, kad toje šalyje senatvės pensija jam dar nepriklauso.
Pensiją apskaičiuoja šalies (ar šalių), kurioje yra įgyta teisė į pensiją, kompetentingos įstaigos pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus. Jei teisė į pensiją įgyta keliose šalyse, kiekviena jų pensiją apskaičiuos proporcingai toje šalyje įgytam stažui.
Teisė į pensiją įgyjama sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus minimalų reikalaujamą darbo stažą. Kadangi skirtingose valstybėse pensinis amžius gali skirtis, gali būti, kad viena valstybė pradės pensiją mokėti anksčiau nei kita.
Dokumentus galima pateikti iš anksto
Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus, įrodančius jų stažą. Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami senatvės pensijos amžiaus.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. galima įrodyti pateikus darbo knygeles, darbo stažo pažymas, darbdavių išduotas remiantis turimais dokumentais ir patvirtintas vadovo parašu bei antspaudu, arba darbdavių saugomų dokumentų nuorašus.
Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus, jei buvo atlikta karinė tarnyba, ir kitus dokumentus. Tinka dokumentų originalai arba jų patvirtintos kopijos.