Pelėsio pasala
Kiek kartų atidarę uogienės stiklainį nugraibėte pelėsį šaukšteliu ir gardžiavotės desertu? O kaip elgiatės su pelėsiu pasidengusiais kambarių kampais? Pavalote, sugrąžinate sienoms estetišką vaizdą ir tiek? Pelėsis, ir maisto, ir pastatų, mus nuodija. Kaip jį pergudrauti, tariamės su rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore Danguole Avižiuviene bei visuomenės sveikatos stiprinimo specialiste Aida Butkiene.
Kenkia plaučiams
Anot D. Avižiuvienės, jokių dvejonių būti negali – pelėsis vienareikšmiškai kenkia sveikatai.
„Pelėsiai skleidžia nuodingas medžiagas mikotoksinus. Jie sukelia alergijas, gali nulemti plaučių ligą mikozę. Ši liga pakenkia plaučių audiniams, tada plaučiai negali funkcionuoti visu pajėgumu ir žmogus dūsta, kosti, nėra darbingas. Mikozė gali būti priskiriama prie profesinių ligų, jei žmogus dirba, pavyzdžiui, sandėliuose, kurie menkai vėdinami, juose drėgna ir šalta“, – aiškina pašnekovė.
Drėgmės ieškotojai
Pelėsis mėgsta drėgną aplinką. „Ten, kur drėgmės daugiau nei 80 proc., pelėsis auga net ir ant stiklo. Pirma pelėsio profilaktikos priemonė namie – sausesni namai, – sako D. Avižiuvienė. – Jei pastebėjote vandens lašiukus ant sienų, stiklo, vadinasi, čia labai drėgna. Patalpas būtina gerai vėdinti.
Norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie namie augina daug gėlių. Jas laistome, purškiame. Gėlės švarina orą, bet ir išskiria drėgmę. Jei gyvenate pirmuosiuose daugiabučių aukštuose, nėra geros ventiliacijos, aplink medžiai, tada kambariai būna labai drėgni ir ta drėgmė sudaro sąlygas augti pelėsiui.“
Namie sveikiausia palaikyti apie 50–60 proc. drėgmę.
Tapetai
Pasak D. Avižiuvienės, pelėsiui ypač palanki terpė – tapetai ir tapetais klijuotos sienos – vietos po tapetais.
„Pelėsiai minta angliavandeniais, kurių yra medienoje, tapetuose, tam tikrose dažų dalyse. Jei namie drėgna, baldus vertėtų statyti prie vidinių sienų, kad būtų geriau vėdinama. Labiausiai ir patarčiau tiesiog dažnai vėdinti patalpas bei matuoti namie drėgmę. Yra specialūs matuokliai – hidrometrai“, – pataria pašnekovė.
Dar ji siūlo skalbinių nedžiovinti namie: kambariuose, vonioje, ant džiovyklių – geriausia drėgnus drabužius nešti į lauką. Elektrinės džiovyklės turėtų būti su ventiliatoriumi.
Labiausiai pelėsio pažeidžiamos vietos – vonia, dušas, tualetas. Čia reikėtų nuolat vėdinti, daryti skersvėjį.
Jei užuodėte – traukite ginklus
Jei pelėsį net užuodžiate, turėtumėte nedelsdami imtis reikiamų priemonių. D. Avižiuvienė pateikia kelis paprastus receptus.
[quote author=“Aida Butkienė“]Jei pamatėte pelėsį ant bet kokio produkto paviršiaus: rūgusio pieno, duonos, uogienės, riešutų, dešros, meskite juos. Ypač pavojingas – geltonos spalvos pelėsis. Jis gamina stipriausius aflatoksinus.[/quote]
„Tinka sodos tirpalas. Vienam litrui – 10 gramų sodos ir pusė šaukštelio skalbimo miltelių. Tirpalu ištepame pelėsio pažeistas vietas, paliekame parai, paskui galime nuplauti. Priemonė veiks sėkmingai, jei pelėsis nebus įsiskverbęs giliau, pavyzdžiui: po tinku, dažais, tapetais. Žinoma, šiuolaikinis tinkas turi antiseptiko, trukdančio pelėsiui augti. Jei remontuojate būstą, sienas geriau ne tapetuokite, o dažykite“, – pataria Visuomenės sveikatos biuro direktorė.
Kitos priemonės
Labai paprasta priemonė – actas. „Maistiniu actu ištriname pelėsiu pasidengusias vietas, aišku, su pirštinėmis, per atstumą, ir jo nereikia net nuvalyti. Actas tiesiog išgaruoja, – sako pašnekovė. – Mažiausiai žmogui kenksminga priemonė – vandenilio peroksidas. Neskiestu trijų procentų vandenilio peroksido tirpalu ištepame vietą, paliekame ir paskui nuplauname.“
Kai kas rekomenduoja arbatmedžio aliejų: vienai stiklinei vandens – 15 lašų aliejaus. Bet ir šios priemonės nepadės, jei patalpų nevėdinsime.
Temperatūrų kontrastai
D. Avižiuvienė rekomenduoja atsisakyti įpročio daryti temperatūrų kontrastus: kai lauke karšta, prišaldyti patalpas, o kai lauke šalta – prišildyti ir paskui vėdinti.
„Stiprūs temperatūrų pokyčiai irgi skatina kauptis drėgmę, kuri pasirodo vandens lašeliais – kondensatu“, – akcentuoja pašnekovė.
Kirčiai imuninei sistemai
Pelėsis silpnina imuninę sistemą, o ši juk didžiausias mūsų ginklas nuo daugelio ligų. „Pelėsis ypač pavojingas alergiškiems žmonėms, vaikams. Vaikų imuninė sistema dar nėra galutinai susiformavusi. Be to, ji visiškai subręsta tik 21-erių metų amžiaus. Jei patalpose yra nuolatinis alergenas – pelėsis, gali išsivystyti liga, progresuoti ir sukelti komplikacijų. Tada kreipiamasi į gydytojus, šie skiria cheminius medikamentus, bet ligos priežastis, pasirodo, ne ta. Pirmiausia reikia apžiūrėti savo aplinką“, – akis atveria D. Avižiuvienė.
[quote author=“Aida Butkienė“]Pelėsis sudarytas iš daugybės siūlelių. Ant maisto produktų viršaus susikaupusį ir vizualiai matomą pelėsį mes nuimame, bet nežinome, kiek giliai jo siūlai įsiskverbę į maistą ir prigaminę toksinių medžiagų. [/quote]
Pelėsis kaupiasi spintose, taigi ir drabužiuose, avalynėje, pataluose. Jis mėgsta medį. Jei duoninėje ar stalčiuje duona supelijo, reikėtų duoninę profilaktiškai išvalyti acto tirpalu. Spintą taip pat.
Papelijęs maistas – nuodas
Jei iki šiol nuo raugintų agurkų ar uogienės pelėsį tiesiog nugriebdavote, o produktus ramiai suvalgydavote, laukitės. Pasak visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Aidos Butkienės, žmonės nė nesusimąsto, kokie pavojingi ir toksiški yra tokie produktai.
„Pelėsis sudarytas iš daugybės siūlelių. Ant viršaus susikaupusį ir vizualiai matomą pelėsį mes nuimame, bet nežinome, kiek giliai jo siūlai įsiskverbę į maistą ir prigaminę toksinių medžiagų. Šios medžiagos kaupiasi žmogaus organizmo ląstelėse – inkstų, kepenų, ir tik po keliolikos metų gali pasireikšti žala, pavyzdžiui, ląstelės gali suvėžėti. Jei pamatėte pelėsį ant bet kokio produkto paviršiaus: rūgusio pieno, duonos, uogienės, meskite juos“, – ragina A. Butkienė.
Pavojingiausias – geltonas
Specialistė pastebi, kad ypač pavojingas – geltonos spalvos pelėsis. Jis gamina stipriausius aflatoksinus.
„Nepaprastai pavojinga vartoti pelėsiu padengtus pieno produktus, riešutus, dešrą. Pelėsis ant maisto produktų susidaro esant didelei drėgmei ir šiltai temperatūrai. Tad geriausia maistą laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Mėsą, daržoves laikykite šaldytuve ir kuo greičiau suvartokite“, – pataria A. Butkienė.
Naudingas pelėsis
Po šių kalbų nereikėtų išsigąsti pelėsinio sūrio. „Yra ir naudingų pelėsių, – sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė. – Pavyzdžiui, pelėsinis sūris, kai kurie vyno produktai, kefyras gaminami naudojant pelėsio fermentus.“
Taigi pelėsio pasalos tikrai galime išvengti. Svarbiausia neleisti kauptis drėgmei, gerai vėdinti patalpas ir be apmąstymų lauk mesti supelijusį maistą.