Pavojus Senojoje gatvėje: į šulinį įsmuko moteris
Nuo seno žinomas prietaras, jog nederėtų kojos kelti ant šaligatviuose ar važiuojamojoje dalyje esančių šulinių dangčių – jie neva užtraukiantys nelaimes. Šiandien iš tiesų tiek daugiau, tiek mažiau prietaringiems vertėtų pasisaugoti šulinio, esančio Kėdainių senamiestyje, visai greta Senosios gatvės šeštuoju numeriu žymėto namo, dangčio.
[quote author=“Vilnietė Mona“]Neduok Dieve, būtų įkritęs vaikas – susižeistų, supanikuotų, iš išgąsčio galbūt ir to nešvaraus vandens įtrauktų į plaučius.[/quote]
Į jį prieš kiek daugiau nei valandą laiko krestelėjo vilnietė Mona. Keturiasdešimt ketverių metų moteris su septyniasdešimtmete mama, seserimi ir devynerių metų dukterėčia vieno vakaro viešnagei į Kėdainius atvyko iš sostinės. Pirmoji kelionė į Lietuvos viduryje esantį miestą galėjo tapti ir paskutine, jeigu ant šulinio užmynusi būtų vilnietės senyvo amžiaus mama arba mažametė dukterėčia.
Laimei, atletiška, sportiška moteris į tai, kad po jos kojomis atsivėrė šulinio dangtis, sureagavo žaibiškai.
Dangtis pasirodė Saugus
„Šulinio dangtis atrodė labai tvarkingai, lygiai uždėtas. Juk stebiu, kas man po kojomis – ant kokio išklerusio dangčio tai jau tikrai nelipčiau, – „Rinkos aikštei“ sakė Mona. – Aš tik ant dangčio kraštelio užmyniau ir jis kaip mat pasislinko. Gerai, kad turiu greitą reakciją, įsmukusi į šulinį iki pažastų, rankomis įsikibau į jo kraštus ir save iš jo iškėliau.“
Džiaugiasi, kad įkrito pati, o ne mama ar dukterėčia
Nors veiksmas truko tik akimirką, įvykis įvarė nemažai šoko tiek Monai, tiek šeimos narėms. „Jos net nesuskubo man į pagalbą – nespėjo susigaudyti, kas vyksta. Viskas galėjo pasibaigti daug rimčiau – juk apačioje – ar tai vamzdžiai, ar laidai, o po jais – vanduo, ir neaišku, kiek ten to vandens yra, koks šulinio gylis. Neduok Dieve, būtų įkritęs vaikas – susižeistų, supanikuotų, iš išgąsčio galbūt ir to nešvaraus vandens įtrauktų į plaučius“, – būgštavo Mona.
Šulinyje pametė batą, nusibrozdino kojas
Vis tik incidentas neapsiėjo be pasekmių – Mona nusibrozdino abi pėdas, viena jų smarkiai ištino, ant šlaunies taip pat liko mėlynė ir nubrozdinimas.
Negana to, vilnietė šulinyje pametė batą.
Automobilyje moterys turėjusios guminių šlepečių porą, bet ištinusi Monos koja sunkiai tilpo į avalynę.
Gal ir sugrįš
Viešnios iš Vilniaus Kėdainių senamiestį apžiūrėti atvyko pirmąjį kartą. Prieš tai jaukiąsias gatveles išnarsčiusios interneto platybėse, saulėtą penktadienio popietę nusprendė jas apžiūrėti savomis akimis.
Nors šiandienos atradimai Kėdainių senamiestyje vilnietėms pasibaigė, tačiau jos žadančios čia dar sugrįžti. Tiesa, į šulinių dangčius, kurių mūsų šaligatviuose – apstu – jos tikina žiūrėsiančios atsargiai.
Parvairuoti teks pačiai
„Spėjome pasigrožėti Kranto 2 gatvele, Rinkos aikšte, jau judėjome link Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios… ir įsmukau. Valandą laiko bandžiau atsigauti šalia esančioje kepyklėlėje, sėdėjau, šaldžiau koją, pėdas tepiau tepaliukais nuo patinimo. Blogiausia tai, kad parvairuoti atgal į Vilnių reikės man pačiai, – atsiduso Mona. – Žiūrėsiu, kaip namo grįžus mano kojos gis. Gali tekti kreiptis pagalbos į Vilniaus medikus.“
Siūlo praeivius informuoti apie gresiantį pavojų
[quote author=“Vilnietė Mona“]Aš tik ant dangčio kraštelio užmyniau ir jis kaip mat pasislinko. Gerai, kad turiu greitą reakciją, įsmukusi į šulinį iki pažastų, rankomis įsikibau į jo kraštus ir save iš jo iškėliau.[/quote]
Mona pabrėžė, kad tokius pavojingus šulinius reikėtų pažymėti – greta įstatyti vėliavėlę, galbūt nudažyti ryškiais dažais su ženklu, įspėjančiu apie pavojų: „Apžiūrėjome šulinį – jo dangtis tvirtai nė neužsidaro – jis nuolat prasisuka. Galbūt derėtų pastatyti kokį skiriamąjį, dėmesį patraukiantį ženklą, nes kitiems praeiviams pasivaikščiojimas Senąja gatve gali pasibaigti kur kas liūdniau.“
„Rinkos aikštės“ redakcijos darbuotojams susisiekus su pagalbos tarnybomis, buvome patikinti, kad artimiausiu metu bus imtasi priemonių užkirsti kelią rimtesnei nelaimei Senojoje gatvėje.
Prižiūrėkime save ir aplink esančius.
