Pats metas genėti vaismedžius
Ko gero nei vienas namo kiemas ar sodas neįsivaizduojamas be pagrindinių vaismedžių – obelų, kriaušių, vyšnių ar slyvų. Norint, kad vaismedžiai išlaikytų gražią formą bei vestų daug sveikų vaisių, itin svarbu juos genėti. Taip pat genėjimas padės atgaivinti senus ir iš pirmo žvilgsnio vilčių neteikiančius augalus. Tačiau nemaža dalis žmonių dar turi mažai žinių apie tai, kaip ir kada reikėtų genėti savo sodo puošmenas.
Du laikotarpiai
Augalų genėjimui skiriami du laikotarpiai – žiemos ir vasaros. Ko gero ne vienas yra girdėjęs pasakymą, kad „gyvo medžio“ genėti nedera – iš tiesų, dažniausiai genima ne vegetacijos metu, nors kai kuriais atvejais galima apgenėti ir lapus ar žiedus kraunantį augalą (pavyzdžiui, kai vaismedžio vainikas per daug tįsta į viršų).
Sodyboje ar prie gyvenamojo namo augantys nedideli sodai genimi turėtų būti nuo vasario ar kovo mėnesio – tokiu metu geriausia genėti populiariausius sodų vaismedžius – obelis, kriaušes, slyvas. Jeigu sodas gerokai didesnis, pradėti genėti galima ir anksčiau – sausio mėnesį, tačiau genėjimo darbus baigti reikėtų balandžio mėnesį – kol augalai dar nėra sužydėję.
Jaunus genėkite kuo mažiau
Jaunus augalus genėti reikia kuo mažiau. Neretai žmonės galvoja, kad kuo anksčiau pradės genėti augalą, tuo bus lengviau ateityje. Tačiau netinkamai ir per dažnai genimas jaunas augalas gali prarasti formą, auginti dar daugiau jaunų ūglių ir duoti mažai vaisių.
Specialistai pataria smailiu kampu nukirpti augančius vertikalius ūglius ir jaunas šakas, nelaukiant, kol jos sustambės. Nugenėtas šakas galima išlenkti į šonus ir pririšti prie apatinių, stambesnių šaų. Jeigu matote, kad šakos nėra reikalingos – veda itin mažai vaisių, jų yra per daug, jas nugenėkite po dviejų derlių.
Genėjimas derliaus nemažina
Kuo gausiau dera vaismedis, tuo dažniau reikia jį genėti. Žmonės neretai gaili pjauti šakeles, užmezgusias daug žiedų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasiruošęs derėti vaismedis užmezga tik 4-6 proc. žiedų. Jei pumpurai ar žiedai praretinami, vaisų užsimegzti gali dar daugiau, o be to, užderėję vaisiai bus didesni ir atsparesni ligoms.
Daug metų vaisius vedančius medžius raginama genėti per daug negailint – derlius jų augimą stabdo, o praretintos šakos leis atsigauti pagrindinėms vaisus mezgančioms šakoms. Stipriai nugenėjus vaismedžius ant storų skeletinių šakų atsiras jaunų derančių šakelių, ant kurių išaugę vaisiai ne prastesni, nei vedami ant senų šakų.
Nepamirškite genėti krūmų
Nors krūmui ko gero priklauso būti išsikerojusiam ir „meniškai netvarkingam“, genėti juos taip pat reikia – tam, kad krūmas augtų sveikas ir vestų daug uogų.
Agrastus ir serbentus iš esmės genėti reikia beveik taip pat. Neseniai pasodinti krūmai patrumpinami prie pat dirvos paviršiaus, kad gerai prigytų ir išaugintų stiprius ūglius. Antraisiais ir trečiaisiais metais pašalinami tik labai išlinkę stiebai, kurie driekiasi žeme. Dar kitais metais reikia praretinti krūmų šakas, kurios auga krūmo viduryje. Retindami palikite tvirčiausius stiebus, o silpnesnius šalinkite be gailesčio.
Keletas patarimų:
- Genėti augalus reikia kiekvienais metais. Išpjauti galima tiek šakų, kiek medis jų naujų pernai išaugino, arba ne daugiau kaip 1/3 vainiko.
- Jaunos vyšnios smarkiai neišpjaustomos, kad užėjus šalčiams neiššaltų.
- Negenėkite medžių po lietaus, kai jie dar šlapi.
- Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti nežemesnė kaip 100C šalčio.
- Genėdami obelis ir kriaušes išpjaukite senus ūglius.
- Genėdami stenkitės, kad kuo daugiau šakų augtų horizontaliai. Vertikalios šakos auga greitai, tačiau veda mažiau vaisių.
