Paspirtukininkus skatins važinėti saugiau
BNS inf.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pradėjo komunikacijos kampaniją „Spustelk atsargumą“, kuria skatins paspirtukininkus važinėti saugiai bei kultūringai ir vadovautis kelių eismo taisyklėmis.
Tikimasi, kad ši kampanija padės sumažinti su kelionėmis paspirtukais susijusių traumų skaičių.
„Labai tikimės, kad šitas sezonas bus pats saugiausias iš visų buvusių. Toks yra komunikacijos kampanijos tikslas. Piešiniu, vizualizacijomis norima atkreipti dėmesį paspirtukų vairuotojų. Nupiešta ausis, kad mes girdėtume, kas vyksta aplinkui, akis, kad matytume ne tik save, bet ir kitus, bei širdis, kad skatintume empatiją vieni kitiems“, – apie kampanijos piešinį kalbėjo LTSA vadovas Genius Lukošius.
Komunikacijos akcija vyks iki rudens, jos metu bus kuriamas ir visuomenei pristatytas paspirtukininkų testas, organizuojamas eksperimentas, kurio metu bus aiškinamasi, ar šių priemonių vairuotojai laikosi taisyklių.
Akcijai taip pat bus pasitelkiami nuomonės formuotojai, bendradarbiaujama su nuomos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Kampanijos pabaigoje bus apdovanoti kelių eismo taisyklių besilaikantys paspritukininkai.
Projektas kainuos 107 tūkst. eurų.
Daugėja sužalotų nepilnamečių
Medikai atkreipia dėmesį, kad paspirtukinikų, gavusių traumas, amžiaus vidurkis siekia 34 metus, tačiau pastebimas augantis traumuotų nepilnamečių skaičius.
Policijos pareigūnai pažymi, kad 2022-aisiais įvykiuose, susijusiuose su paspirtukais, buvo sužaloti 223 žmonės. Šių metų kovo pabaigoje fiksuota 20 tokių atvejų.
Praėjusiais metais 5 tūkst. dviratininkų bei paspirtukininkų sulaukė nuobaudų už vairavimą išgėrus.
Balandį Paryžiui apsisprendus mieste apriboti paspirtukų nuomos paslaugą, Lietuvoje panašių veiksmų imtis neplanuojama.
Paspirtukus naudoja pramogai
LTSA teigimu, nekultūringą elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesį lemia tai, kad ne visi šių priemonių vairuotojai save laiko eismo dalyviais.
Apklausos duomenimis, pusė respondentų teigė bent kartą per savaitę važiuojantys elektriniu paspirtuku, o 17 proc. respondentų teigė labai dažnai arba dažnai atsiduriantys potencialiai pavojingoje situacijoje.
Dažniausiai apsaugos priemonių paspirtukininkai nurodė nenaudojantys, nes jų neturi, o keliones planuoja spontaniškai.
Ketvirtadalis respondentų nemato reikalo dėvėti šalmą ar liemenę, penktadalis sako, kad nepatogu – taip mano miestų gyventojai, respondentai, važinėjantys dažniau nei kartą per mėnesį ir naudojantys paspirtukus kaip transporto priemonę.
Taip pat pastebėta, kad daugiau nei pusė respondentų paspirtukais naudojasi ne kaip transporto priemone, skirta nuvykti iš vieno taško į kitą, bet pramogai.