Paskirta Krašto kultūros premija
Praėjusią savaitę rotušėje įteiktas svarbiausias rajono metų apdovanojimas – Kėdainių krašto kultūros premija. Jos laureatu tapo muzikantas bei pedagogas Vitalis Vidikas.
Įvertinimas – už festivalį ir pedagoginį darbą
Labiausiai Kėdainių krašto kultūrai nusipelniusiu žmogumi V. Vidikas pripažintas už iniciatyvas organizuojant 5 džiazo festivalius „Broma Jazz“ Kėdainiuose bei siūlymus švęsti Tarptautinę džiazo dieną. Įvertintas ir jo pasiūlymas vieną iš senamiesčio gatvelių pavadinti Džiazo vardu.
Dideliu nuopelnu krašto kultūrai priskirtas ir V. Vidiko kasdieninis pedagogo darbas, iš kurio jis ir pragyvena – džiazo muzikantų ugdymas, vadovavimas džiazo orkestrui ir vaikinų džiazo kvartetui, o taip pat ir jo muzikavimas Kauno bigbende.
Savivaldybės sudaryta komisija pripažino, kad V. Vidiko nuopelnai Kėdainių krašto kultūrai daug reikšmingesni ir svaresni už kitų trijų pretendentų. Tarp jų ir Adolfo Morėno.
Darbai, įrašyti į UNESCO registrą – ne tokie reikšmingi
A. Morėno darbai – beveik 100 filmų, sukurtų kino studijoje „Mėgėjas“ kartu su jau šią garbingą premiją anksčiau pelniusiu kraštiečiu Vitoliu Laumakiu, pripažinti net nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Be to, didelė šios filmų kolekcijos dalis yra suskaitmeninta ir perduota Kėdainių krašto muziejui bei Valstybiniam archyvui.
[quote author=“Aut. past.“]Kultūra prasideda žmogaus viduje ir tai, kas iš jo išeina, kuria kultūrą, atspindinčią mus supančioje aplinkoje.[/quote]
A. Morėnas – ne tik iki šiol sėkmingai veikiančios kino studijos įkūrėjas, bet ir jos techninis vadovas, operatorius, garso operatorius, filmų bendraautoris. Tačiau į Kultūros premijos laureato vardą jis pretendavo ne tik dėl sukurtų filmų.
Jo indėlis į Kėdainių krašto kultūrą apima ir edukacinę veiklą rajono švietimo įstaigose, kur jis organizuoja filmų peržiūras, susitikimus su moksleiviais.
Respublikiniai įvertinimai – nepakankamas rodiklis
Į Krašto kultūros premiją pretendavo ir ne kartą Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, Seimo ir rajono savivaldybės už svarų indėlį į kultūrą apdovanota akademiškė choreografė Regina Matulienė. Ji šiai nominacijai buvo siūloma ir anksčiau.
Ji Kultūros premijai buvo siūloma už nuolatinį, ne vieną dešimtmetį trunkantį kultūrinį švietėjišką darbą su rajono gyventojais, o ypač – jaunimu.
Choreografė vadovauja merginų šokių grupei „Austėja“ ir jaunimo liaudiškų šokių grupei „Ainiai“. Jos vadovaujami ansambliai nuolat dalyvauja Lietuvos dainų šventėse ir garsina Kėdainių kraštą skindami laurus įvairiuose konkursuose.
Siūlė ir režisierę
Pretendente į Krašto kultūros premiją buvo pasiūlyta ir Kėdainių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, vaikų ir jaunimo teatro studijos „Polėkis“ vadovė ir režisierė Genovaitė Šaučiūnienė.
Premijai ji buvo nominuota už kultūrinę ir meninę veiklą, krašto kultūros tradicijų puoselėjimą, kultūros tęstinumą ir nuolatinį darbą su jaunimu, už Kėdainių krašto garsinimą.
Jos vadovaujamas „Polėkis“ per metus surengia daugiau kaip 25 pasirodymus. Nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose ir konkursuose, kur skina laurus.
Prieš penkerius metus šis kolektyvas buvo pripažintas geriausiu rajono mėgėjų meno kolektyvu Lietuvoje.
Premijos skyrimas rodo kryptį
Krašto kultūros premijos laureato paskelbimas – ypatingas įvykis visam kraštui. Jis reikšmingas vien jau todėl, kad be kultūros nebūtų nei civilizacijos, nei žmogiškumo, nei jokios perspektyvos. Tai aiškus ženklas, parodantis, kokia kryptimi mes visi einame ir kokios perspektyvos galime tikėtis.
Kai prieš daugelį metų buvo steigiama Krašto kultūros premija, jos skyrimo pradinis tikslas buvo įvardinti žmogų, kuris, savo kasdieniais darbais dirbdamas kultūros srityje, nusipelno visam kraštui ir garsina jo vardą. Kelia viso krašto kultūrą į aukštesnį lygmenį.
Kadangi kultūrą kuria tik kultūringi žmonės, tai atrodė natūralu ir savaime suprantama, kad Krašto kultūros premijos laureatas turėtų pasižymėti ir aukšta vidine kultūra.
Ar šiandien skiriant svarbiausią Kėdainių krašto premiją – Kultūros premiją – išsaugotos tos vertybė ir neiškraipytos, parodys tik laikas.
Kultūra prasideda žmogaus viduje
O šiandien tiesiog turime gerbti atskirų kolektyvų ar net atskirų asmenų nuomonę ir sprendimus, kuriems tiesiog suteikta išimtinė teisė vertinti. Gerbti net ir tais atvejais, jei ta nuomonė nesutampa su žinomų kultūros srities autoritetų nuomone.
Gebėjimas priimti ir gerbti kitokią nuomonę, bet turint aiškią savo poziciją, paremtą vertybinėmis nuostatomis, taip pat yra svarbi kultūros dalis, todėl naujam Kultūros premijos laureatui, o taip pat ir kiekvienam, linkime niekada nepamiršti paties svarbiausio ir esminio momento – kultūra prasideda žmogaus viduje ir tai, kas iš jo išeina, kuria kultūrą, atspindinčią mus supančioje aplinkoje.
Visiems buvusiems, esamiems ir būsimiems Kultūros premijos laureatams linkime būti tais, kurie ne tik dirba ir kuria įvairius projektus, bet ir savo gyvenimo būdu akivaizdžiai parodo reikiamus kultūros ženklus bendruomenėje. Be išankstinių nuostatų, etikečių klijavimo, kitų asmenų žeminimo.
