Paskelbti konkurso „Kultūros versmė“ pretendentai

Balandžio 15-ąją minime Kultūros dieną. Šiais metais kiekvienas ją minėsime kitaip, tačiau net ir susidūrus su iššūkiais, galime džiaugtis, jog Kėdainių rajono kultūros darbuotojai yra aktyvūs, iniciatyvūs ir žingeidūs.

Praėjusieji metai rajone buvo itin gausūs renginių, festivalių, daugelis kolektyvų pelnė apdovanojimus tiek respublikiniuose, tiek ir tarptautiniuose konkursuose. Įspūdingi festivaliai, tokie kaip „Radviliada“, tradicijas ir dabartį jungiantis festivalis „Pap/Art/Is“, dainuojamosios poezijos festivalis „Ant Nevėžio kranto“ garsino mūsų kraštą ne tik visoje šalyje, bet ir už jos ribų. Kėdainių miesto gimtadienio šventės metu trečią kartą paskelbėme ir apdovanojome Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureatą, kuriuo tapo Vytas Dekšnys už Andrzejo Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ vertimą iš lenkų kalbos. Metų pabaigoje įteikėme Kultūros premiją. Laureate tapo Akademijos kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų vadovė Regina Matulienė.

Renginių gausa, jų kokybė ir jų lankomumas įrodo, kad mūsų krašto kultūra yra svarbi ne tik jos organizatoriams ir vykdytojams, bet ir visiems mūsų kraštiečiams. Juk kultūra – tai didžiausia vertybė ir neatsiejama kiekvieno mūsų gyvenimo dalis.

Artėjant Kultūros dienai ir siekdama atkreipti visos rajono bendruomenės dėmesį į kultūrą, kaip mūsų bendro gyvenimo sritį, į kultūros darbuotojus ir visuomenininkus, Kėdainių rajono savivaldybė jau aštuntus metus organizavo konkursą „Kultūros versmė“. Jo tikslas – paskatinti kultūros srityje dirbančių bei kultūriniame gyvenime dalyvaujančių žmonių iniciatyvas, įvertinti kultūros darbuotojus ir kitus kultūros puoselėtojus, savo veikla padedančius plėtoti rajono kultūrą, už reikšmingą kultūrinę meninę veiklą, kultūrines iniciatyvas, etninės kultūros puoselėjimą bei tradicijų išsaugojimą.

Pretendentus 5 nominacijoms siūlė rajono kultūros įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos. Šiais metais konkursui buvo pristatyti 32 pretendentai.

Nominacija „Metų pasiekimas“

• Knyga „Atrandu ir spalvinu Kėdainius“, bendraautorė – Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė – už išleistą knygelę „Atrandu ir spalvinu Kėdainius“, kurioje spalvinimui pateikti 22 pagrindiniai Kėdainių senamiesčio pastatų grafiniai vaizdai ir trumpa istorinė informacija apie juos lietuvių ir anglų kalbomis. Siūlo Kėdainių krašto muziejus.

• Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Volungė“, vadovė Virginija Čereškienė-Beviršė – už Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Volungė“ pasiekimus – pelnytas prizines vietas respublikiniuose ir tarptautiniuose liaudiškų šokių konkursuose-festivaliuose. Siūlo Kėdainių kultūros centras.

• Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos organizuoti gyventojų mokymai naudotis informacinėmis technologijomis – už organizuotus ir vykdytus „Kompiuterinio raštingumo“ mokymus rajone. Naudotis informacinėmis technologijomis apmokyti 511 miesto ir rajono gyventojų: 187 pradedančiųjų ir 324 pažengusiųjų grupėse. Siūlo Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

• Truskavos kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė „Vermenėlė“, vadovė Nijolė Vidžiūtė – už Truskavos kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupės „Vermenėlė“ pasiekimus – Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių grupių, ansamblių, šokio studijų konkursiniame festivalyje „Aguonėlė“ nacionaliniame ture laimėta II vieta ir pelnytas II laipsnio diplomas.

Nominacija „Metų įvykis“

• Renginys „Europos muziejų naktis 2019“ (organizatorius Kėdainių krašto muziejus) – už pirmą kartą Nevėžio upės krantinėje, šalia pėsčiųjų tilto, Kėdainiuose organizuotą gatvės teatro spektaklį „Arrived“ (Ispanija, Lietuva) ir nuotaikingą kelionę Kėdainių senamiesčio gatvėmis į Daugiakultūrį centrą. Kelionės pabaigoje, dalyvaujant Šv. Genezijaus trupei, buvo pristatytas naujasis fotografijų albumas „Kėdainių šimtmetis fotografijose. 1918–2018“. Siūlo Kėdainių krašto muziejus.

• Kalėdinio skvero Labūnavos gyvenvietėje atidarymas (organizatorė Labūnavos bendruomenės centro pirmininkė Jurgita Vaitiekūnienė) – už iniciatyvą skatinant Labūnavos bendruomenę, įstaigas, šeimas sukurti Kalėdinį skverelį Labūnavos gyvenvietės centre. Siūlo Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyrius.

• Renginių ciklas „(At)rask meną“ (organizatorius Kėdainių kultūros centras) – už kultūrinius renginius, organizuotus netradicinėse Kėdainių rajono erdvėse – Trijų kampų parke (Tiskūnuose), Ašarėnos paplūdimyje (Pelėdnagiuose), Vilainių parke, Barupės slėnyje (Labūnavoje), Nevėžio slėnyje (ties Surviliškiu), Kalnaberžės ir Sirutiškio bendruomenės centro kiemeliuose, Kėdainių senamiestyje, Kėdainių autobusų stotyje ir Gegučių parke. Siūlo Kėdainių kultūros centras.

• Pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečio minėjimas ir pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-osios metinės (organizatorius Kėdainių kultūros centras) – už pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečio minėjimui ir pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-osios metinėms skirtus renginius Kėdainiuose. Siūlo Kėdainių kultūros centras.

• Renginys „Padėkos vakaras“ (organizatorius Akademijos kultūros centras) – už organizuotą renginį, kurio metu padėkota aktyviausiems Dotnuvos seniūnijos gyventojams bei Akademijos kultūros centro rėmėjams. Žiūrovams pristatyta Plungės kultūros centro simfoninio orkestro programa, solistų Evelinos Beivydaitės ir Kristijono Vaičiukausko pasirodymai, Mimų teatro aktorių etiudai, aktorės ir dainininkės Kristinos Radžiukynaitės atliekami kūriniai. Renginio dalyvius pasitiko ir sveikino Vilniaus kojūkininkai. Siūlo asociacija „Vainotiškių bendruomenė“.

• Pagirių išvadavimo nuo bolševikų 100-čio minėjimas (organizatorius Šėtos kultūros centro Pagirių skyrius ir Pagirių bendruomenės centras) – už renginio, skirto Pagirių išvadavimo nuo bolševikų 100-čiui paminėti, organizavimą. Siekiant paminėti ypatingą Pagirių valsčiaus savanorių indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbti visų kovojusių ir žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę atminimą, buvo parengta programa „Pagiriai – savanorių kraštas“, pastatyta atminimo lenta, restauruotas paminklas savanoriams, suorganizuotas minėjimas „Šaukiu aš, jūsų protėviu dvasia“. Siūlo Šėtos kultūros centras.

• Jadvygos Juškytės-Širšės 150-ųjų gimimo metinių minėjimas (organizatorius Josvainių kultūros centro Pernaravos skyrius, Pernaravos seniūnija, Josvainių gimnazijos Pernaravos skyrius) – už organizuotą šventę, subūrusią Pernaravos krašto žmones kartu kurti ir bendromis veiklomis paminėti Jadvygos Juškytės-Širšės 150-ąsias gimimo metines. Siūlo Josvainių kultūros centras.

• Krakių kultūros centro jaunimo mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimas tarptautiniame festivalyje „Adriatic Zadar 2019“ Kroatijoje (organizatorius Krakių kultūros centras) – už puikų pasirodymą ir įvertinimą Kroatijoje, užmegztus kultūrinius mainus su Zadaro kultūros ir laisvalaikio centru. Tarptautiniame festivalyje dalyvavo penki Krakių kultūros centro kolektyvai. Siūlo Krakių kultūros centras.

• Rudens šventė „Ruduo ir muzika“ (organizatorius Truskavos kultūros centras) – už šventės „Ruduo ir muzika“, kuri apjungė visas Truskavos seniūnijose bendruomenes, organizavimą. Šventės metu netrūko muzikos ir šokių, o bendruomenės parodė išmonę, sukurdamos puikius rudens kilimus iš daržovių, vaisių ir gėlių. Siūlo Truskavos kultūros centras.

Nominacija „Metų kultūros darbuotojas“

• Birutė Šinkūnienė, Tradicinių amatų centro Arnetų name amatininkė – už aktyvų dalyvavimą krašto kultūrinėje veikloje, vytelių pynimo ir margučių marginimo amatų puoselėjimą. Sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė veda edukacinius užsiėmimus mokiniams ir suaugusiems, vykdo neformaliojo vaikų švietimo programą. Siūlo Kėdainių krašto muziejus.

• Daiva Makutienė, Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus vadovė, kolektyvų vadovė – už bendruomenės narių įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje, renginių ir švenčių organizavimą. Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriuje surengė 44 įvairius sociokultūrinius renginius, kasmet organizuoja vaikų vasaros stovyklą, vadovauja šešiems vaikų kolektyvams. Nominantės iniciatyva organizuojamas respublikinis vaikų ir jaunimo muzikos festivalis „Skambantys perliukai“. Siūlo Kėdainių kultūros centras.

• Žydronė Smulskienė, Akademijos kultūros centro direktorė – už aktyvų dalyvavimą kuriant ir puoselėjant Dotnuvos seniūnijos kultūrinio gyvenimo tradiciją. Akademijos miestelyje organizavo daug įvairių veiklų, jos iniciatyva seniūnijos gyventojai turi galimybę matyti kino filmus, profesionalaus teatro spektaklius ir profesionalaus meno parodas, nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su seniūnijos teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, padeda įgyvendinti bendruomenių iniciatyvas ir tęsia krašto tradicijas. Siūlo asociacija „Vainotiškių bendruomenė“.

• Loreta Andrulienė, Tautinio atgimimo veikėjos Jadvygos Juškytės paramos fondo vadovė – už aktyvų bendradarbiavimą rengiant Jadvygos Juškytės-Širšės 150-ųjų gimimo metinių minėjimo šventę bei bendruomenės narių skatinimą ir įtraukimą į bendras kultūrines veiklas. Fondo vadovės iniciatyva surinkta bei susisteminta medžiaga apie J. Juškytės gyvenimą ir veiklą. Siūlo Josvainių kultūros centras.

• Vitalija Augulienė, Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vadovė – už Vilainių seniūnijos kultūrinių tradicijų puoselėjimą. Gyventojai turi galimybę lankytis išskirtiniuose renginiuose, pamatyti profesionalių dailininkų ir Kėdainių krašto tautodailininkų parodas, profesionalių ir mėgėjų teatrų spektaklius. Siūlo Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus būrelis „Rankdarbių kraitė“.

• Rita Rudokaitė-Stanišauskienė, Krakių kultūros centro šiuolaikinio šokio grupės „Step by step“ vadovė – už šiuolaikinio šokio tradicijos puoselėjimą Krakių seniūnijoje, darbą su jaunimu ir sėkmingą šokio grupės „Step by step“ dalyvavimą rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose-konkursuose. Siūlo Krakių kultūros centras.

• Virginija Vilkiuvienė, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Miegėnų filialo vyresnioji bibliotekininkė – už vaikams skirtos skaitymo skatinimo programos „Už rankos vesimės mes knygą“ organizuotus garsinius skaitymus, renginių ciklo „Su knyga smagu keliauti…“ bei kūrybinių dirbtuvėlių organizavimą. Siūlo Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

• Stefanija Grigienė, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Šėtos filialo vyresnioji bibliotekininkė – už kraštotyrinę veiklą, organizuotą Knygnešio dienos paminėjimą, su jaunaisiais skaitytojais apžvelgiant Šėtos krašto knygnešio Mato Kieliausko nuopelnus ir parengtas kraštotyros parodas. Siūlo Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

Nominacija „Metų tradicijų puoselėtojas“

• Loreta Steponavičienė, Tradicinių amatų centro Arnetų name amatininkė – už pintinių ir vytinių juostų amatų puoselėjimą, edukacinių užsiėmimų vedimą, neformaliojo vaikų švietimo programos „Tautinės juostos“ vykdymą. Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis 2019 m.“ respublikiniame ture Loretos Steponavičienės mokinės pintinės juostos laimėjo I-ąją vietą. Siūlo Kėdainių krašto muziejus.

• Nijolė Dilkienė, Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus vadovė – už tradicijų puoselėjimą: Velykinį laistymą Užupės kaime ir jau 17-tą kartą organizuojamą tradicinę regioninę folkloro, liaudiškos muzikos ir amatų šventę „Po vasaros dangum“ ant Bakainių piliakalnio, už tradicines mėgėjų teatro dienas „Tegyvuoja teatras“ bei tradicinę Surviliškio miestelio šventę „Tėviške, pakviesk ir aš sugrįšiu“. Siūlo Kėdainių kultūros centras.

• Laima Raižienė, tautodailininkė – už senųjų velykinių kiaušinių marginimo bei kasmetinių „Gegužinių“ pamaldų tradicijų puoselėjimą. Tautodailininkės Laimos Raižienės margučiai žinomi ne tik mūsų rajone, bet ir už jo ribų. Siūlo asociacija „Angirių bendruomenė“.

• Ona Auškalnienė, Akademijos kultūros centro folkloro ansamblio „Seklyčia“ vadovė – už etninės kultūros puoselėjimą. 2019 m. nominantė parengė ir įvairiuose Lietuvos rajonuose pristatė kelias koncertines programas, jos vadovaujamas ansamblis „Seklyčia“ dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ bei respublikiniuose konkursuose. Siūlo Akademijos kultūros centras.

• Erika Usevičiūtė, Josvainių kultūros centro Pernaravos skyriaus vadovė – už teatro ir mėgėjų meno tradicijų puoselėjimą, aktyvų ir kūrybišką darbą su jaunimu. Nominantė Pernaravoje subūrė vietos vaikus ir jaunimą į teatro būrelį, o sukurtas spektaklis „Širšė“ tapo Jadvygos Juškytės-Širšės 150-ųjų gimimo metinių minėjimo šventės akcentu. Siūlo Josvainių kultūros centras.

• Snieguolė Pociuvienė, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Pelėdnagių filialo vyresnioji bibliotekininkė – už lietuvių tautos papročių ir simbolių puoselėjimą, kūrybinių dirbtuvėlių vaikams organizavimą. Siūlo Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

• Lilija Usevičienė, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Krakių filialo vyresnioji bibliotekininkė – už meninės ir kultūros paveldo edukacinės programos „Tau mirksi korio akelė“ įgyvendinimą, edukacinių užsiėmimų vaikams ir šv. Velykoms bei šv. Kalėdoms organizavimą. Siūlo Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

• Nijolė Vidžiūtė, Truskavos kultūros centro choreografė – už tautinio šokio tradicijos puoselėjimą, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui. Nijolės vadovaujama Truskavos kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė „Vermenėlė“ 2019 m. konkursiniame festivalyje „Aguonėlė“ nacionaliniame ture laimėjo II vietą, dalyvavo miestų ir miestelių tradicinėse šventėse, festivalyje „Pakol jauni“, Baltijos kelio bei kituose Truskavos kultūros centro organizuojamuose renginiuose. Siūlo Truskavos kultūros centras.

Nominacija „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“

• Regina Galvanauskienė – 1863 m. sukilimo muziejaus Paberžėje įkūrėja ir buvusi ilgametė vadovė, knygos „Sielų gydytojas. Prisimenant Paberžės kūrėją Tėvą Stanislovą“ autorė, jau 29 metus sauganti ir puoselėjanti sukilimo, vieno iš jo vadovų kunigo Antano Mackevičiaus ir kapucinų vienuolio, kunigo Tėvo Stanislovo tradicijas ir dvasią. Siūlo Kėdainių krašto muziejus.

• Jonas Zenonas Bernadišius – Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, ilgametis Kėdainių kultūros centro sakralinės muzikos ansamblio „Giesmė“ vadovas aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, dirbo pedagoginį darbą. Daugiau kaip prieš 50 metų dirbti į Kėdainius atvykęs Zenonas turbūt nesuskaičiuotų, kiek kėdainiečių ir iš čia išvažiavusių jaunų žmonių su didžiausiu dėkingumu jį vadina savo mokytoju. Siūlo Kėdainių kultūros centras.

• Marija Šepetienė – ilgametė Krakių Mikalojaus Katkaus vidurinės mokyklos direktorė ir Krakių darželio vadovė nuo 1968 metų pradėjusi dirbti tuometinėje Krakių vidurinėje mokykloje aktyviai rinko istorinę ir kraštotyrinę medžiagą ne tik apie mokyklą, vienuolyną, miestelio žydų istoriją, žymius to krašto žmones, bet ir visas tuometines įstaigas, esamus ir išnykusius kaimus. Nominantė parašė devyniolika apybraižų spaudoje apie iškilius rajono žmones, asmenybes, kurių pristatymas skaitytojams pažadino daug gražių prisiminimų, pateikė sveikų idėjų, sektinų pavyzdžių. Marija Šepetienė ir šiuo metu yra aktyvi Krakių bendruomenės narė, siūlanti idėjas renginiams ir aktyviai dalyvaujanti beveik visose kultūrinėse veiklose. 1984 metais buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus kraštotyrai ir paminklų apsaugai“, 1990 m. suteiktas Lietuvos kraštotyros draugijos garbės kraštotyrininkės vardas. Marijos Šepetienės nuopelnai Krakių krašto istorijai, jos žmonėms yra akivaizdūs, jos rūpesčiu mokykloje įkurtas muziejus, o sukaupta gausi kraštotyrinė medžiaga turi didžiulę išliekamąją vertę. Siūlo Krakių kultūros centras, Krakių bendruomenės centras.

Konkurso „Kultūros versmė“ laureatai bus paskelbti ir apdovanoti vėliau, tuomet, kai turėsime galimybę vėl susitikti renginiuose.