Paskelbta, kur vaikams mokytis geriausia
Mokslo metams ritantis į pabaigą, jau tradicija tapo apžvelgti, kuriose ugdymo įstaigose mūsų vaikams mokytis yra geriausia – kur jie pasiekia aukščiausius rezultatus. Žurnalui „Reitingai“ susumavus šių metų pasiekimus, paaiškėjo, kad iš Kėdainių gimnazijų ir toliau lieka nepralenkiama Šviesioji gimnazija, nuo kurios nedaug atsilieka savo rezultatus gerinantis „Atžalynas“.
Tarp pradinių mokyklų ir progimnazijų Kėdainių rajone nepralenkiama „Ryto“ progimnazija.
[quote author=“Aut. past.“]Itin didelį teigiamą šuolį Lietuvos gimnazijos reitingų lentelėje padarė Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Iš praėjusiais metais užimtos 70 vietos šiemet ji šoktelėjo į labai aukštą 28 vietą ir nuo Šviesiosios gimnazijos atsilieka tik per 8 pozicijas.[/quote]
Tačiau paskelbti ugdymo įstaigų reitingai nėra vien tik džiuginantys. Jie byloja ir tai, kad mūsų rajono kaimiškų mokyklų mokinių pasiekimai neblizga.
Be to, apnuoginama ir itin nemaloni bei skaudi tiesa – geriausiose mokyklose mokyti vaikus kur kas pigiau nei atsiliekančiose.
Iškalbingi skaičiai byloja, kad „Reitingų“ sudarytojas Gintaras Sarafinas yra visiškai teisus teigdamas, kad „turime sočiai pustuščių itin brangiai kainuojančių mokyklų, kurių vaikus net su taksi vežioti į geriausias tos savivaldybės mokyklas kainuotų 3 kartus pigiau, nei kainuoja dabartinis mokymas. O jeigu jie būtų vežami geltonaisiais autobusiukais, kainuotų 7 kartus pigiau nei dabar.“ Bet apie viską nuo pradžių.
Šviesioji gimnazija – geriausia
Gimnazijų reitinge aukščiausią poziciją iš visų šio tipo Kėdainių rajono ugdymo įstaigų užima Šviesioji gimnazija. Tiesa, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, Lietuvos gimnazijų reitingo lentelėje ji smuktelėjo viena pozicija žemiau – iš 19 į 20 vietą, o ankstesniais metais ji buvo padariusi nemenką šuolį: 2016 metais buvo 56 vietoje, 2017 metais – 35 vietoje, o pernai pakilo į 19.
Itin didelį teigiamą šuolį Lietuvos gimnazijos reitingų lentelėje padarė Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Iš praėjusiais metais užimtos 70 vietos, šiemet ji šoktelėjo į labai aukštą 28 vietą ir nuo Šviesiosios gimnazijos atsilieka tik per 8 pozicijas.
Kitaip atrodo kaimo gimnazijų rezultatai
Kur kas prasčiau sekasi mūsų rajono kaimo gimnazijoms.
Krakių M. Katkaus gimnazija iš pernai užimtos 91 vietos žnektelėjo į 229, tačiau Šėtos gimnazija jos neaplenkė net ir iš pernai užimtos 303 vietos pakilusi į 232 poziciją.
Dar labiau nuo šių kaimiškų gimnazijų atsilieka Josvainiai.
Šiemet reitingų lentelėje Josvainių gimnazija užima tik 288 vietą. Lyginant su pernai metais, jos rezultatas prastesnis. Pernai ji buvo 39 vietomis aukščiau ir užėmė 249 vietą.
[quote author=“Aut. past.“]„Ryto“ progimnazijoje mokyti vieną vaiką per metus atsieina 1 tūkst. 475 eurus, „Aušros“ progimnazijoje – 1 tūkst. 577 eurus, Juozo Paukštelio progimnazijoje – 1 tūkst. 776 eurus.[/quote]
Prasčiausia situacija – Akademijos gimnazijoje, atsidūrusioje reitingų lentelės dugne.
Iš 359 Lietuvos gimnazijų Akademijos gimnazija užima 317 vietą.
Šios gimnazijos rezultatai prastėja kasmet nuo 2015 metų, kuomet tarp Lietuvos gimnazijų ji buvo 124. 2016 metais ji krito 18 pozicijų žemiau – į 142 vietą, 2017 m. reitinge ji užėmė tik 237 vietą, pernai – 310, o dabar, kaip jau minėta, krito iki 317.
Tarp progimnazijų geriausia „Ryto“
Jeigu tėvams reikėtų išrinkti geriausią pradinę mokyklą ir progimnaziją savo vaikui pagal šio tipo ugdymo įstaigas, Kėdainiuose neabejotinai tai būtų „Ryto“ progimnazija.
Ši ugdymo įstaiga nepaliauja stebinti bendruomenę kasmet vis gerėjančiais rezultatais.
Pagal 4 klasės mokinių pasiekimus iš 150 Lietuvos progimnazijų, nebijančių viešai parodyti savo indėlio į ketvirtokų sėkmę, „Ryto“ progimnazija reitingų lentelėje šiemet užima 60 vietą. Pernai pagal ketvirtokų pasiekimus ji buvo 69 vietoje, o užpernai – 80 vietoje.
Nuo jos gerokai atsilieka kitos mūsų miesto progimnazijos.
Pagal ketvirtokų pasiekimus 98 vietoje – Juozo Paukštelio progimnazija. Pernai pagal šiuos pasiekimus ji buvo 120 vietoje.
Silpniausiai iš miesto progimnazijų mokyti ketvirtokus sekasi „Aušros“ progimnazijai, reitingų lentelėje užimančiai 116 vietą. Tačiau ją pagirti galima vien jau už tai, kad, lyginant su praėjusiais metais, ji padarė pažangą ir pakilo 36 vietomis aukštyn iš 152 vietos.
Pagal 8 klasės mokinių pasiekimus Kėdainiuose kol kas nepralenkiama ta pati „Ryto“ progimnazija. Reitingų lentelėje ji užima 49 vietą. Tačiau net ir ši vieta toli gražu nėra pats geriausias šios mokyklos rezultatas.
[quote author=“Aut. past.“]Prasčiausia situacija – Akademijos gimnazijoje, atsidūrusioje reitingų lentelės dugne.[/quote]
2017 metais „Ryto“ progimnazija Lietuvos progimnazijų reitinge pagal 8 klasės rezultatus užėmė nepaprastai aukštą 15 vietą. Smuktelėjimas prasidėjo pernai, šiai ugdymo įstaigai pasislinkus keliomis pozicijomis žemyn į 38 vietą. „Rytiečiai“ įrodė, kad gali pasiekti aukštesnių rezultatų, tad belieka jiems pasitempti ateinančiais metais.
Antra vieta tarp Kėdainių progimnazijų pagal aštuntokų mokymosi rezultatus atitenka
J. Paukštelio progimnazijai, kuri Lietuvos progimnazijų reitingų lentelėje pakilo į 73 vietą iš pernai užimtos 88.
Silpniausia Kėdainių miesto progimnazija – „Aušros“. Reitingų lentelėje ji užima 81 vietą pagal 8-okų rezultatus. Džiugina tik tai, kad šios mokyklos aštuntokų rezultatai šiemet yra geresni nei pernai, kuomet reitingų lentelėje buvo užimta 99 vieta.
Tarp silpnų – Labūnava, Krakės ir Šėta
Pirmą kartą šiais metais išdrįsta įvardinti ir tas mokyklas, kurios yra silpnos, bet viliamasi, jog joms papildomai skiriami Europos Sąjungos pinigai padės pasitempti pasinaudojant stiprių mokyklų pagalba.
Tarp silpnų mokyklų, turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką, išskirta Labūnavos pagrindinė mokykla, Krakių M. Katkaus ir Šėtos gimnazijos.
Kaip jau minėta, Krakių M. Katkaus gimnazija užima 229 vietą, o Šėtos gimnazija – 232 vietą reitingų lentelėje tarp visų Lietuvos gimnazijų.
Mokymas – vienas iš brangiausių
Tuo tarpu Labūnavos situacija gerokai prastesnė, mat ši mokykla yra viena iš brangiausių Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, bendros išlaidos vienam mokiniui per metus šioje ugdymo įstaigoje sudaro net 3 tūkst. 109 eurus, o naujausiais Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus duomenis, šioje mokykloje vieno mokinio išlaikymas per metus kainuoja dar daugiau – 4 tūkst. 82 eurus.
Nepaisant tokių investicijų, mokinių mokymosi rezultatai yra kuklūs.
Bendras Labūnavos pagrindinės mokyklos mokinių mokymosi vidurkis vertinant lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus šioje mokykloje tesiekia 5,125 balo (lietuvių kalbos – 5,75, matematikos – 4,5).
Iš 11 moksleivių, priimtų į 5 klasę, šios mokyklos 8 klasę baigė 9.
[quote author=“N. Naujokienė“]Pateikiami reitingai nėra esminis dalykas, verčiantis peržiūrėti švietimo strategiją. Tuo labiau, kad mūsų rajono švietimo politika jau daugelį metų vertinama gerai.[/quote]
Viena iš sudėtingiausių situacijų Kėdainių rajone – Miegėnų pagrindinėje mokykloje.
„Reitingų“ duomenimis, mokyti vieną vaiką šioje ugdymo įstaigoje per metus kainuoja 4 tūkst. 122 eurus, Švietimo ir kultūros skyriaus naujausiais duomenimis – 3 tūkst. 912 eurų.
Miegėniškių mokymosi rezultatai – prasti. Lietuvių kalbos ir matematikos pažymių vidurkis čia siekia tik 4,645 balo (lietuvių kalbos vidurkis – 5,86, matematikos – 3,43).
Iš 14 mokinių, priimtų į 5 klasę, 8 klasę baigė tik 10 iš jų.
Kitose mokyklose išlaikymas pigesnis
Akivaizdu, kad gerokai didesnėse miesto mokyklose mokiniai ne tik pasiekia kur kas geresnių mokymosi rezultatų, bet ir jų išlaikymas ten kainuoja kur kas mažiau.
Pavyzdžiui, „Ryto“ progimnazijoje mokyti vieną vaiką per metus atsieina 1 tūkst. 475 eurus, „Aušros“ progimnazijoje – 1 tūkst. 577 eurus, Juozo Paukštelio progimnazijoje – 1 tūkst. 776 eurus.
Brangiausiai kainuoja vaikų su specialiais poreikiais ugdymas Kėdainių specialiojoje mokykloje. Vieną vaiką mokyti šioje ugdymo įstaigoje atsieina 9 tūkst. 208 eurus.
Apibendrinus praėjusių metų duomenis, skaičiuojama, kad vieno vaiko išlaikymas per metus Kėdainių rajono savivaldybės mokyklose kainuoja 2 tūkst. 428 eurus.
Kas laukia rajono mokyklų?
Įvardinti skaičiai byloja, kad anksčiau ar vėliau Kėdainių, kaip ir kitų Lietuvos mokyklų, laukia neišvengiami pokyčiai.
Už Kėdainių rajono švietimo politikos formavimą pirmiausiai yra atsakingas rajono tarybos Švietimo ir kultūros komitetas, kuriam šią kadenciją vadovauja ilgametė rajono tarybos narė, šio komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė, todėl jos ir paklausėme, ko artimiausiu metu gali tikėtis rajono švietimo bendruomenė.
– Kaip vertinate Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigų tinklą? Ar dar ne metas jį peržiūrėti ir priimti naujus sprendimus?
– Rajono ugdymo įstaigų tinklas, mano manymu, yra pakankamai išplėtotas. Peržiūrėti jį tikrai reikės.
Gyvenimas 21 amžiuje yra greitas ir su didžiuliais pokyčių šuoliais, todėl kelia naujus iššūkius visiems, o ypač švietimo įstaigoms, nes jose vaikai ruošiami ne tik šios dienos gyvenimui, bet ir gyvenimui po 10–20 ir daugiau metų.
Pokyčiai, mokymasis visą gyvenimą, laisvo ir atsakingo asmenybės formavimosi galimybių stiprinimas yra šiandienos svarbiausi iššūkiai visai švietimo bendruomenei. Norint spręsti tokius uždavinius, reikia sutelkto ir perspektyvaus visų ugdymo įstaigų kolektyvų ir rajono švietimo bendruomenės darbo. Stagnacija, mano nuomone, šiuo atveju negalima.
Ir dar norėčiau pasakyti, jog visų pedagogų darbo įvertinimas, pirmiausiai atlygio forma, turėtų mūsų valstybėje sparčiausiai didėti. Nebus nei gerų medikų, nei gerų teisininkų ar kitų profesijų bei specialybių darbuotojų, jei nedirbs švietimo įstaigose profesionalūs, tinkamai paruošti, mylintys savo darbą ir oriai gyvenantys pedagogai.
– Ką ketinate daryti su Kėdainių rajono mokyklomis, kuriose vaikų išlaikymas yra vienas iš brangiausių Lietuvoje – pavyzdžiui, Labūnavos pagrindinėje mokykloje vieno vaiko išlaikymas per metus kainuoja 3 tūkst. 109 eurus, o Miegėnų pagrindinėje mokykloje – 4 tūkst. 122 eurus. Kaip tai vertinate? Kaip manote, kodėl ankstesnioji valdžia neišsprendė šių klausimų ir iki šiol taip yra švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai? Ką Jūs ketinate daryti?
– Apie tai jau kalbėjome naujos rajono tarybos Švietimo ir kultūros komitete kartu su Švietimo ir kultūros skyriaus vedėju Juliumi Lukoševičiumi, kai jis pristatė mums žurnalo „Reitingai“ rezultatus.
Mano nuomone, žurnalo pateikiami reitingai nėra esminis dalykas, verčiantis peržiūrėti švietimo strategiją. Tuo labiau, kad mūsų rajono švietimo politika jau daugelį metų vertinama gerai. Bet reitingai turi skatinti pačią švietimo bendruomenę – švietimo specialistus, mokytojus, tėvus ir vaikus intensyviau ieškoti atsakymų į klausimus: ar viskas daroma apgalvotai ir kryptingai, padedant jaunam žmogui deramai pasiruošti gyvenimui ateityje.
[quote author=“N. Naujokienė“]Vaikai neturi būti bendruomenės ar šeimos gyvenimo būdo įkaitai. Mūsų vaikai verti daug daugiau.[/quote]
Mano nuomone, vaikai neturi būti bendruomenės ar šeimos gyvenimo būdo įkaitai. Mūsų vaikai verti daug daugiau.
Visų mokyklų moksleiviams turi būti sudaromos reikiamos kokybės švietimo paslaugos: ugdymas, specialiųjų poreikių tenkinimas, maitinimas, pavėžėjimas, užimtumas ir t. t.
Žinoma, tai, kad kelios rajono mokyklos atsiduria tarp brangiausiai kainuojančių savo išlaidomis vienam vaikui ar nerodo gerų rezultatų, verčia susimąstyti ir ieškoti atsakymo į keletą klausimų.
Pirmiausiai turime pažiūrėti, kuo kitokios tų mokyklų vaikų ugdymo galimybės – ko vaikai gali gauti daugiau šioje ugdymo įstaigoje nei bet kurioje kitoje artimiausioje mokykloje? Gal šių mokyklų mokinai gauna tai, ko negautų jokioje kitoje mokykloje? Pavyzdžiui, gal ten yra išskirtinės programos, ypatinga ugdymo aplinka, išskirtiniai specialistai ar galbūt sprendžiamos specifinės vaiko raidos bei lavinimo užduotys?
Bet jeigu tokiose mokyklose mokiniai negauna nieko daugiau, nei kitose mokyklose, tai tada ir turime kelti klausimą, ar racionaliai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Artimiausiu metu teks išanalizuoti situaciją atskirose rajono mokyklose, įvertinti jų teikiamas paslaugas ir perspektyvas bei peržiūrėti rajono švietimo įstaigų tinklo planą, nes jis yra patvirtintas, kiek man žinoma, tik iki 2020 metų.
Akivaizdu, kad mūsų rajone ugdymo įstaigų užtenka, tuščias vietas klasėse išlaikyti ir už jas mokėti neperspektyvu ir neracionalu, o kelių kilometrų atstumas, šiandien nėra jokia problema. Variantai galimi įvairūs.
Mano manymu, pirmiausia pačios švietimo įstaigos turėtų įsivertinti savo galimybes tinkamai įgyvendinti valstybės švietimo politikos suformuotas užduotis.
– Labūnavos pagrindinė mokykla, Šėtos gimnazija ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija yra įtrauktos į silpnų mokyklų sąrašą ir gauna papildomą ES paramą. Ar šių mokyklų išlaikymas ir papildomų pinigų skyrimas joms nėra tiesiog pinigų metimas į balą – mokame brangiai, o vaikų mokymosi rezultatai šiose ugdymo įstaigose gerokai prastesni nei mokyklose, kurių išlaikymas kainuoja gerokai pigiau?
– Tai rimtos problemas, kurias reikia analizuoti ir spręsti.
Pirmiausiai, mano manymu, minėtos mokyklos pačios turi gerai įsivertinti situaciją ir savo galimybes. Rajono švietimo specialistai turi padėti šioms mokykloms profesionaliai ir greitai reaguoti į iškilusias joms problemas.
Analizuosime kartu, ieškosime teisingiausių sprendimų pirmiausiai atsižvelgdami į vaikų poreikių tenkinimą ir kokybiškų paslaugų teikimą.
Įvardintų mokyklų mokinių mokymosi rezultatų vidurkiai turi keistis gerėjimo linkme.
Jei minėtos mokyklos mato savo perspektyvą, tai, neabejoju, yra apgalvojusios ir pokyčių žingsnius vaikų ugdymo srityje.
Manau, kad ieškant kelių, kaip iš silpnų mokyklų tapti stiprėjančiomis, užduočių ir darbų bus daug visiems: ir švietimo specialistams, ir mokyklų bendruomenėms ir rajono politikams.
– Ačiū už pokalbį.
