Pasitikėjimas padeda tobulėti, o mėgstamas užsiėmimas – pailsėti
Giedrė Nistirenkienė neslepia, kad projektų vadovės darbas reikalauja daug atsakomybės./Asmeninio archyvo nuotr.
Lina Ukrinaitė
„Judu pirmyn ir aukštyn“, – įsitikinusi Giedrė Nistirenkienė. 28-erių metų moteris jau septynerius metus darbuojasi „Vikondos grupės“ įmonėse: pradėjo Krekenavos agrofirmoje, paskui perėjo į ledų fabriką „Vikeda“. Jau dveji metai ji yra bendrovės „Sibena“, valdančios „Mini Market“ parduotuvių tinklą, projektų vadovė. „Pradėjau asistente, o dabar dirbu su tiekėjais, esu pati atsakinga už projektus. Pabandžiau ir patiko“, – savo veikla džiaugiasi pašnekovė.
Atsakingas, bet nenuobodus darbas
Giedrė neslepia, kad projektų vadovės darbas reikalauja daugiau atsakomybės nei prieš tai buvusios pareigos. Bet jai tai patinka. Moteris gerai sutaria su kolegomis ir jaučia, kad jeigu jai prireiktų pagalbos, jie padės, o ir pati yra pasirengusi pagelbėti tiems, kam kiltų keblumų.
Projektų vadovė mano esanti labai reikli: sužiūri viską iki mažiausios smulkmenos, nesustos tol, kol įsitikins, kad viskas teisingai.
Kalbėdama apie asmenines savybes, padedančias darbe, Giedrė pamini kruopštumą, atsakingumą ir gerus komunikavimo įgūdžius. Taip pat kūrybingumą ir energingumą.
Paklausta, kaip apibūdintų savo dieną, pašnekovė atsako, kad visos dienos darbe yra skirtingos. „Atsakai į laiškus, dalyvauji susirinkimuose, tada sprendi įvairius klausimus, kurie kasdien vis kiti, susiduri su iššūkiais, – pasakojo Giedrė. – Atėjusi į darbą, niekada nesu tikra, kokia bus diena. Nėra rutinos ir man tas labai patinka. Nenuobodu“.
Viena įdomiausių jos patirčių, laikas, kurį praleido „Mini Market“ parduotuvėse: prekes dėliojo, pardavėjų darbą iš arti stebėjo, pamatė, kaip viskas vyksta.
„Tai labai naudinga patirtis – pamatyti parduotuvės darbą iš vidaus, tada lengviau siūlyti, ką pakeisti, arba suprasti, ko net nereikėtų siūlyti“, – teigia projektų vadovė.
Pasitikėjimas padeda tobulėti
G. Nistirenkienė dabar jaučiasi savo vietoje: dirba tai, kas jai labai patinka.
„Sibeną“ apibūdinčiau kaip veržlią ir norinčią tobulėti įmonę, o „Vikondos grupę“ – kaip siekiančią naujovių, kurios tikslas – būti modernia bei patrauklia ir darbuotojams, ir klientams“, – svarsto pašnekovė.
O kas pačiai Giedrei svarbiausia?
„Man darbe labai svarbu pasitikėjimas, – ilgai nesvarsčiusi atsako ji. – Manimi pasitiki – aš tobulėju“.
Pradėjusi dirbti projektų vadove ji nusprendė, kad reikėtų išmokti maketuoti. Taip ir padarė. Dabar įmonei reikalingus leidinius pati ir maketuoja. Ir tai daro su dideliu džiaugsmu. Maža to, grįžusi namo, Giedrė maketuoja jau savo malonumui.
„Sibenoje“ dirbu su skaičiais, analize, duomenimis, įžvalgomis, o grįžtu namo ir užsiimu kūryba – maketuoju plakatus, kitus su spauda susijusius darbus“, – pasakoja ji.
Taip moteris pailsi nuo darbo reikalų. „Gal dėl to ir darbas nenusibosta? Kurdama pailsiu, išmiegu ir tada noriai vėl einu į darbą“, – svarsto pusiausvyrą savo gyvenime atradusi moteris.
Giedrė džiaugiasi ir vyro Justo palaikymu. Namuose jie pasikalba apie vienas kito darbus, pasitaria.
„Aš klausiu jo patarimo, jei abejoju, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą, – pasakoja ji. – Jei vyrui kyla klausimų, jis irgi pasitaria su manimi“.
Abu sutuoktiniai vasarą skuba į vyro tėvų ūkį: ten saulėje mėlynuoja šilauogių krūmai. Pora pagelbsti uogas nuskinti, paskui ir realizuoti.
Nesvetimas Giedrei ir sportas. „Prieš pusantrų metų su buvusia kolege pradėjome žaisti tenisą. Ir nuo to laiko nuolat susitinkame pamušinėti kamuoliuko, – mėgstama veikla dalinosi ji. – Dar labai patinka minti dviratį. Na, o žiemą stoju ant slidžių ir į mišką.“
Moteriai ne prie širdies sėdėti vienoje vietoje: ji mėgsta aktyvų laisvalaikį. Tiesa, pandemija pakišo koją kitai Nistirenkų aistrai – kelionėms.
„Teko pristabdyti, – apgailestauja ji. – Vis prisimename paskutines keliones į Graikiją ar Juodkalniją, o netrukus jau dėliosime naujus maršrutus. Mums labai gera keliauti“.
