Pasikeitė Kauno RATC vadovas
Pasikeitė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovas. Laikinai jam vadovauti buvo paskirtas Vytautas Jurkevičius. Jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusią Ingridą Valavičienę.
Laukia nuolatinio
I. Valavičienė KRATC vadovės postą paliko savo noru.
„Daug žmonių keičia darbus. Kauno RATC yra šešių savivaldybių darinys, į visų dalininkų pozicijas norisi atsižvelgti, o paskutiniu metu tos pozicijos labai išsiskiria. Gavau pasiūlymą dirbti ramesnį darbą. Tai šiuo pasiūlymu ir pasinaudojau“, – trumpai komentuoja I. Valavičienė.
[quote author=”V. Jurkevičius”]Mes norime, kad kuo daugiau atliekų išrūšiuotų Zabieliškio MAR (mechaninis atliekų rūšiavimas) ir jas vežti sudeginti, kuo mažiau laidoti atliekų. Kuo daugiau sudeginsime, tuo ilgiau nereikės sąvartyno plėtros.[/quote]
Naujasis KRATC vadovas Vytautas Jurkevičius iki šiol dirbo Kauno miesto savivaldybėje, Viešosios tvarkos skyriaus vedėju, dar anksčiau darbavosi Įmonių valdymo skyriaus vedėjo pareigose.
Vytautas Jurkevičius (gim. 1951 m.) tuometiniame Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus automatiko specialybę.
KRATC vadovas buvo išrinktas įstaigos dalininkų – Kauno apskrities savivaldybių, sprendimu.
Pasiteiravus, kokių darbų naujasis vadovas imsis pirmiausiai, V. Jurkevičius neslėpė, kad direktoriaus pareigos nėra itin jo pageidaujamos.
„Pati didžiausia problema, apie kurią aš galvoju, kad reikia sulaukti, kol bus išrinktas pastovus direktorius, nes čia reikia nuolatinių direktorių, kurie priimtų kardinalius sprendimus. O šiaip čia yra visokių einamųjų reikalų, jų pakanka. Gal strateginiai klausimai sprendžiasi visiškai normaliai ir jie, kaip buvo sprendžiami, jų tąsa ir išliks. O tas pagrindinis dalykas, einamųjų klausimų sprendimas – ir abi gamyklos, ir sąvartynų veikla, ir kiti viešosios įstaigos veiklos klausimai vyks pagal tai, ko reikalauja įstatymas“, – sako naujasis l. e. p. KRATC vadovas V. Jurkevičius.
Zabieliškis išsivers
Naujojo vadovo pasiteiravome, kokia yra jo pozicija Zabieliškio sąvartyno plėtros klausimu.
„Viskas priklausys nuo to, kaip pildysis (sąvartynas – aut. past.) ir kaip seksis. Aš dabar žinau tik vieną dalyką, kad mes norime, kad kuo daugiau atliekų išrūšiuotų Zabieliškio MAR (mechaninis atliekų rūšiavimas) ir jas vežti sudeginti, kuo mažiau laidoti atliekų. Kuo daugiau sudeginsime, tuo ilgiau nereikės sąvartyno plėtros. Tuos klausimus, tikiuosi spręs naujasis direktorius ir dalininkai, aš tikrai nenorėčiau lįsti į tokį didelį strateginį dalyką. Manau, kad man pakaks laiko su esamu sąvartynu išsiversti“, – tvirtina V. Jurkevičius.
Dėl mokesčio už atliekų tvarkymą gyventojams augimo naujasis KRATC vadovas nemato nieko blogo ir tvirtina, kad tokia yra modernaus atliekų tvarkymo kaina.
„Šiukšles sutvarkyti yra didelis darbas. Tai reikia padaryti taip, kad būtų kaip įmanoma mažiau žalos gyventojams, kad jie jaustųsi komfortabiliau.
Pagrindinis dalykas, mano nuomone, jei jau mes pasistatėme kogeneracinę elektrinę Kaune, tai reikia kiek galima daugiau deginti šiukšlių. Galima ir nevežti deginti, kaupiam šiukšles aplink Kėdainius, bus pigesnis šiukšlių išvežimas, tada greitai užsipildom sąvartyną, jį plečiam, bet ar to norima? Manau, kad kėdainiečiams geriau daugiau mokėti (už atliekų tvarkymą – aut. past.) ir vežti deginti bei taupyti savo sąvartyne vietą“, – sako V. Jurkevičius.
Rūšiavimas ne išeitis?
Pasiteiravus, ar šiukšlių rūšiavimas galėtų bent kiek išgelbėti situaciją, pašnekovas suabejoja.
„Išrūšiuotas šiukšles irgi kažkur reikia dėti, jų panaudojimas yra labai mažas. Pavyzdžiui, popieriaus, kartono dabar niekam nebereikia. Anksčiau mes parduodavom, o dabar antrinių žaliavų pirkėjai jau kelintą savaitę sako: jūs mums primokėkite, kad mes jį paimtume“, – pastebi V. Jurkevičius.
Šiukšlės iš Zabieliškio sąvartyno į Kauną deginti kol kas dar nėra vežamos, nes nėra išspręsti logistikos klausimai. Beje, Kauno kogeneracinėje elektrinėje susidarę šiukšlių deginimo pelenai taip pat kol kas yra kaupiami. Kur juos dėti ar panaudoti, dar nėra sugalvota.
„Bandysime ieškoti technologijų, kur panaudoti ar kaip perdirbti pelenus. Tuose pelenuose yra visokių kenksmingų medžiagų, reikėtų juos nukenksminti ir kažkur panaudoti, gal kelių regeneracijai, gal kažkur kitur kaip šlaką“, – pastebi V. Jurkevičius.
