Pasaulinės inkstų dienos proga – paskaita kėdainiečiams ir ligos istorija iš pirmų lūpų

„Vaikystėje susirgau cukriniu diabetu. Kai buvau 18-kos, paaiškėjo, kad ši liga pažeidė mano inkstus. Ryškių simptomų tada nejaučiau, todėl į gydytojos patarimus tausoti inkstus, pažiūrėjau pro pirštus. Aplaidumas baigėsi dramatiškai – 25-erių man prireikė dializių, o po ketverių metų atlikta inksto transplantacija“, – Kėdainiuose veikiančios hemodializės klinikos „Nefrosana“ iniciatyva kraštiečiams surengtoje paskaitoje savo ligos istorija dalijosi Laima Kuckailienė. Laima –  nevyriausybinės nefrologinių pacientų organizacijos „Gyvastis“ Alytaus filialo pirmininkė, pati gyvenanti su persodintu inkstu, klausytojus ragino pasimokyti iš jos klaidos ir savo inkstais rūpintis, kol dar nėra per vėlu.

Žinios – kritiškai svarbios

Pasaulinės inkstų dienos proga klinikos ,,Nefrosana“ gydytojai nefrologai ne pirmus metus įvairaus amžiaus kėdainiečiams skaito paskaitas apie inkstų susirgimus ir jų prevenciją. Šiemet paskaita vyko Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure.

Po paskaitos su susirinkusiaisiais bendravo ir ,,Gyvasties“ asociacijos narė Laima, kuri pasidalino savo asmenine istorija kelyje į inksto transplantaciją bei sklaidė mitus apie organų donorystę.

Šios gražios ir prasmingos veiklos šviesti visuomenę iniciatorė – gydytoja nefrologė Justina Kurganaitė, klinikos ,,Nefrosana“ vadovė, pacientus konsultuojanti ir Kėdainių ligoninėje. Ji pastebėjo, kad, nors Kėdainiuose nesunkiai prieinama nefrologo konsultacija ir konsultuojama daug žmonių su įvairiais inkstų susirgimais, tačiau visuomenės informuotumas išlieka labai menkas, žmonės nežino, kuo svarbūs šie organai, kokias funkcijas jie atlieka, kuo pasireiškia inkstų ligos ir kokios galimos lėtinio inkstų nepakankamumo prevencijos priemonės.

Specialistų skaičiavimais, inkstų nepakankamumo diagnozę artimoje ateityje išgirs kas dešimtas gyventojas, todėl žmonių informuotumas ir žinios apie inkstų susirgimus – kritiškai svarbios.

Kad gydytojų specialistų paruoštos paskaitos labai reikalingos, rodo ir smalsių klausytojų skaičius bei jų atsiliepimai, jog tokių paskaitų metu sužinota daug naudingos informacijos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kai kuriuos asmenis paskaitose išgirsti faktai paskatina laiku kreiptis gydytojo nefrologo konsultacijos.

Žmogų nerimauti verčiančių simptomų dažniausiai atsiranda tik išsivysčius trečiai ar ketvirtai lėtinės inkstų ligos (inkstų nepakankamumo) stadijai.

gydytoja J. Kurganaitė

Sergančių daug – visuomenės dėmesio mažai

„Visuomenėje daug kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, onkologinius susirgimus, o apie inkstus šnekama itin mažai, nors sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis yra labai daug, – pabrėžė gydytoja nefrologė J. Kurganaitė. – Vėžiu pasaulyje serga apie 42 milijonai žmonių, cukriniu diabetu – 420 milijonų, o lengvesnį ar sunkesnį inkstų funkcijos sutrikimą turi beveik 800 milijonų žmonių. Tokį didelį skaičių lemia labai paplitusios kitos lėtinės ligos, galinčios pabloginti inkstų veiklą ir sukelti inkstų nepakankamumą.“

Atlieka daug funkcijų

Inkstas – mūsų sugniaužto kumščio dydžio organas. Juos įprastai turime du, nors kai kurie gimsta teturėdami vieną. Pasak gydytojos J. Kurganaitės, žmogaus organizmui sklandžiai funkcionuoti gali pakakti ir vieno inksto. Sergantiesiems lėtiniu inkstų nepakankamumu taip pat transplantuojamas tik vienas, o ne du inkstai.

„Inkstai yra pagrindinis šlapimo gamybos ir šalinimo sistemos organas kartu su šlapimtakiais, šlapimo pūsle ir šlaple. O šlapimas žmogui reikalingas kaip terpė, per kurią pašalinami visi medžiagų apykaitos produktai, – paaiškina J. Kurganaitė. – Inkstuose gausu nefronų – smulkių struktūrų. Kiekviename inkste jų yra po beveik milijoną. Nefronai atlieka pagrindinį darbą – filtruoja kraujo plazmą ir iš jos gamina šlapimą. Vienas nefronas per minutę perfiltruoja daugiau kaip 100 mililitrų kraujo plazmos.“

Be minėtų pagrindinių funkcijų, inkstams patikėta ir palaikyti vidinį mūsų organizmo balansą.

„Inkstai palaiko vandens pusiausvyrą. Būtent jie sprendžia, kiek vandens organizme palikti, o kiek pašalinti. Taip pat inkstai atsakingi už elektrolitų (kalio, natrio, kalcio, fosforo ir kt.) pusiausvyrą, – pasakoja gydytoja. – Mūsų vidinė terpė turi būti tam tikro rūgštingumo. Tai matuojama pH verte. Kad ši vertė nesvyruotų, irgi atsakingi inkstai. Jei rūgščių ir šarmų pusiausvyra sutrinka, tada sutrinka ir kitos organizmo funkcijos.“

Inkstai veikia ir kaip liauka – gamina įvairius hormonus. Vienas iš jų – eritropoetinas, svarbus raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. „Būtent todėl, susirgus inkstų nepakankamumu, daugumai žmonių diagnozuojama mažakraujystė, – akcentuoja gydytoja. – Taip pat inkstai reguliuoja kraujospūdį ir palaiko sveikus kaulus. Inkstuose pasigamina aktyvusis vitaminas D, todėl sutrikus šio organo veiklai, sutrinka ir kalcio, vitamino D apykaita, gali pasireikšti kaulų retėjimas.“

Daugėjant sergančiųjų diabetu, viršun stiebiasi ir inkstų nepakankamumo atvejų kreivė. Skaičiuojama, jog kas trečias sergantis cukriniu diabetu, susirgs ir inkstų nepakankamumu.

Aut. past.

Kaip atpažinti inkstų ligą?

Inkstų funkcijos sutrikimas gali būti ūminis ir lėtinis. „Ūminis – dažnai pagydomas ir praeinantis, o lėtinis – nebe, jis vadinamas lėtine inkstų liga ir skirstomas į penkias stadijas, – dalijasi J. Kurganaitė. – Kai inkstų veikla sutrikusi nedaug, žmogus to nė nejaučia, todėl tik kraujo ir šlapimo tyrimai gali parodyti, kad ne viskas gerai.

Kodėl inkstų funkcijos sutrikimų ilgai nejuntame? Nes inkstai turi labai gerą rezervą. Pirma, šie organai yra du, nors išgyventi galime ir su vienu. Vadinasi, inkstas itin pajėgus. Antra – gelbėja minėtasis įspūdingas nefronų skaičius. Vienu metu visi nefronai nedirba. O kai pradeda trikti inkstų veikla, dalis nefronų pradeda dirbti intensyviau, bandydami kompensuoti likusiųjų darbą.

Žmogų nerimauti verčiančių simptomų dažniausiai atsiranda tik išsivysčius trečiai ar ketvirtai lėtinės inkstų ligos (inkstų nepakankamumo) stadijai. Vis tik ir šie negalavimai nėra labai specifiniai – jie būdingi ir kitoms ligoms: silpnumas, nuovargis, darbingumo trūkumas, gali tinti kojos, veidas, sumažėti apetitas ir dėl to kristi svoris. Taip pat pacientai pastebi sausą, niežtinčią odą. Padidėjęs kraujospūdis sukelia lėtinius galvos skausmus, mieguistumą, miego sutrikimus.“

Organizmo apsinuodijimas

Kai inkstų nepakankamumas pasiekia galutinę – penktą stadiją, simptomai tampa labai išreikšti.

„Žmogui išsivysto mažakraujystė, todėl jis jaučiasi nedarbingas, vargina pykinimas, vėmimas, visiškai dingsta apetitas, tačiau svoris nebūtinai krenta – dėl tinimų gali ir augti. Gali atsirasti oro trūkumas, dusulys. Sumažėja šlapimo kiekis. Iš burnos jaučiamas šlapalo kvapas, kurį sukelia su šlapimu inkstų nebeišskiriami, todėl besikaupiantys medžiagų apykaitos produktai. Tai kaip intoksikacija – apsinuodijimas“, – paaiškina gydytoja J. Kurganaitė.

Visuomenė apskritai pernelyg gausiai vartoja vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Tai tikra rykštė inkstams. Nuolat vartojami šie vaistai gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, kurį gydant kartais prireikia netgi dializių. Kitu atveju gali išsivystyti ir vaistų sukeltas lėtinis inkstų nepakankamumas.

gydytoja J. Kurganaitė

Rykštė inkstams

Lėtinį inkstų nepakankamumą dažnai sukelia kitos lėtinės ligos. Pasak nefrologės J. Kurganaitės, dažniausiai lėtinę inkstų ligą sukelia cukrinis diabetas. O daugėjant sergančiųjų diabetu, viršun stiebiasi ir inkstų nepakankamumo atvejų kreivė. Skaičiuojama, jog kas trečias sergantis cukriniu diabetu, susirgs ir inkstų nepakankamumu.

„Turintieji hipertenziją, taip pat pasižymi didesne rizika išgirsti lėtinės inkstų ligos diagnozę. Širdies nepakankamumas, persirgti infarktai, insultai vėlgi gali sukelti inkstų nepakankamumą, – dėmesį atkreipia gydytoja. – Inkstus gali pažeisti ir lėtiniai prostatos susirgimai, inkstų akmenligė, lėtinės inkstų infekcijos, paveldimos inkstų ligos, pavyzdžiui, inkstų policistozė.

Jeigu sergate podagra, taip pat sekite inkstų būklę, nes jų veiklą gali pabloginti tiek pati podagra, tiek šios ligos sukeltam skausmui ir uždegimui malšinti vartojami vaistai nuo skausmo ir uždegimo (vadinamieji analgetikai ir priešuždegiminiai vaistai). Visuomenė apskritai pernelyg gausiai vartoja vaistus nuo skausmo ir uždegimo. Tai tikra rykštė inkstams, – pabrėžia J. Kurganaitė. – Nuolat vartojami vaistai nuo skausmo ir uždegimo gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą, kurį gydant kartais prireikia netgi dializių. Kitu atveju gali išsivystyti ir vaistų sukeltas lėtinis inkstų nepakankamumas.“

Rūkymas, gausus (daugiau kaip penki gramai per dieną) druskos vartojimas ir, žinoma, nutukimas, verčiantis inkstus nuolat dirbti pernelyg intensyviai, taip pat rikiuojasi rizikos veiksnių sąraše.

Inkstai mėgsta vandenį

Inkstai mėgsta vandenį, todėl padėkos už kiekvieną gurkšnį. Be to, kaip pabrėžia gydytoja nefrologė, vanduo palankiai veikia ir bendrą mūsų savijautą.

„Kiekvienam žmogui vandens poreikis yra individualus: tai lemia mityba, nes su maistu irgi gauname skysčių, taip pat fizinis aktyvumas, turimos lėtinės ligos, vandens poreikį padidinantys karščiavimo epizodai, oro temperatūra.

Vis tik jeigu jau pajutote troškulį, vadinasi, skysčių organizmui ne šiaip trūksta, o trūksta stipriai, – akcentuoja J. Kurganaitė. – Litrą vandens per dieną išgerti būtina. Patarčiau tiesiog visą dieną gurkšnoti skysčius.“

Inkstai mėgsta vandenį, todėl padėkos už kiekvieną gurkšnį. Be to, kaip pabrėžia gydytoja nefrologė, vanduo palankiai veikia ir bendrą mūsų savijautą.

Aut. past.

Tirkite kraują ir šlapimą

Inkstų būklę įvertinti padės du pagrindiniai tyrimai – kraujo ir šlapimo.

„Atliekant kraujo tyrimą, tiriamas kreatinino kiekis. Taip pat svarbus šlapalo rodiklis ir glomerulų filtracijos greitis. Sutrikus inkstų veiklai, kreatinino kiekis didėja, o filtracijos greitis būna sumažėjęs, – detaliau paaiškina gydytoja J. Kurganaitė. – Šlapimo tyrimas padeda nustatyti įvairius pakitimus, kurių, jei inkstai sveiki, šlapime neturi būti. Sveiko žmogaus šlapimas – gelsvos spalvos, skaidrus, be priemaišų, neputojantis. Jei šlapimas putoja, tai signalizuoja apie šlapime esantį baltymą ir sutrikusią inkstų veiklą.“

Suprato, koks skanus vanduo

Būtent šlapime aptiktas baltymas išdavė straipsnio pradžioje pristatytos viešnios Laimos Kuckailienės inkstų veiklos sutrikimus.

„Tada gydytoja patarė laikytis tam tikro mitybos režimo, reguliuoti kraujo spaudimą, – prisiminė daugiau kaip 40 metų dar ir su pirmo tipo cukrinio diabeto diagnoze gyvenanti moteris. – Savo inkstų netekau dėl diabeto.“

L. Kuckailienė atskleidžia, jog anuomet sirgti inkstų nepakankamumu buvo itin sunku, o gyvybiškai būtinos dializės stipriai vargino.

„Aš visiškai neturėjau šlapimo. Skysčiai ir tai, ką suvalgai – kaupiasi, todėl žmogus turi riboti maisto bei skysčių kiekį. Per dieną galėjau išgerti stiklinę vandens. Tik tada supratau, kaip skanu gerti vandenį, – praeityje likusią sudėtingą kasdienybę klausytojams atgaivino moteris. – Dializes atlieka kas antrą dieną – išvalo kraują ir atstato žmogų, bet parėjęs namo tu pavalgai ir vėl viskas užsiteršia. Taip tempi dienas nuo vienos dializės iki kitos. Gyventi galima, bet tai nėra sveiko žmogaus gyvenimas.

Su dializėmis gyvenau ketverius metus, kol man transplantavo inkstą. Esu neapsakomai dėkinga donoro artimiesiems už šią dovaną. Po transplantacijos atsibudusi reanimacijoje supratau, kad man viskas gerai – net regėjimas pasitaisė. Įsivaizduokite, kokia yra švaresnio kraujo galia.“

L. Kuckailienė inkstą dovanojusio donoro artimiesiems ačiū taria ne tik už kitokį gyvenimą, bet ir už galimybę susilaukti atžalos.

„Turiu visiškai sveiką 14-metį sūnų. Donorui dėkoju ne tik už savo, bet ir už sūnaus gyvenimą, – jautria istorija publiką graudino moteris ir pridūrė pati taip pat pasiryžusi tapti donore. – Apsisprendžiau savo kūną po mirties patikėti mokslui – kad medicinos studentai mokytųsi ne tik iš knygų, bet ir gyvai.“

Per metus – pusšimtis donorų

Lietuvoje šiuo metu dializuojama apie 1 500 žmonių. Inksto transplantacijos laukia 117 sergančiųjų, iš jų – du vaikai. Donorų per metus atsiranda apie 50. Vienam žmogui transplantuojamas vienas inkstas, taigi vienas donoras naują gyvenimą dovanoja dviem žmonėms.

Deja, ne visiems sergantiesiems inkstų nepakankamumu galima atlikti persodinimo operaciją – tokiais atvejais atliekamos hemodializės arba peritoninės dializės procedūros.

Žinios praverčia

Hemodializės klinikos „Nefrosana“ inicijuotos paskaitos rajono Visuomenės sveikatos biure klausiusios kraštietės sakė, jog tokių renginių metu sužino daug naudingos informacijos, o praktinius patarimus stengiasi paversti įpročiais.

„Prieš porą metų turėjau insultą, o šiandien sužinojau, kad tai irgi gali nulemti inkstų pažeidimus, – kalbėjo netrukus 65-erių sulauksianti veikli kraštietė, Pelėdnagių bendruomenės pirmininkė Virginija Vilkelienė. – Sveikatai stengiuosi skirti pakankamai dėmesio: per dieną išgeriu daugiau kaip du litrus vandens, siekiu stabilizuoti kūno svorį, derinu maisto produktus, esu fiziškai aktyvi. Kadangi gyvenu vienkiemyje, turiu malonių ūkio darbų, todėl daug vaikštau ir darbuojuosi lauke.

Manau, jog sveikatą stiprina ir pozityvios emocijos, o jų su kaupu dovanoja bendruomeninės pareigos. Taip pat dalyvauju asociacijos „Bočiai“ veikloje. Štai netrukus keliausime į Italiją. O šis rugsėjis – pirmas ruduo, kai nebedirbu mokytoja – jau išėjau į užtarnautą poilsį, tad tikiuosi atrasti laiko įsilieti į Trečiojo amžiaus universiteto studentų gretas.“

Ilgametę profesinę patirtį sukaupusių specialistų komandą subūrusi klinika „Nefrosana“ Kėdainiuose veikia trečius metus.

Aut. past.

Maži įpročiai – didelė nauda

Į Pasaulinei inkstų dienai skirtą paskaitą vertingų žinių pasisemti atvyko ir bičiulės Vitalija Januškevičienė bei Rita Žakevičienė.

„Metai primena apie save, todėl sveikata rūpinuosi dėmesingiau, – žvaliai šypsodamasi tarė V. Januškevičienė. – Dirbu sode, nuo 18 valandos nevalgau. Propaguoju protarpinį badavimą, kai per parą dvylika valandų visai nevalgoma. Riboju saldumynus. Iš pradžių buvo labai sunku jų atsisakyti, todėl nusprendžiau smaližiauti tik šeštadieniais. O dabar saldumynų beveik visai nebesinori. Taip pat kasdien darau penkis Tibeto pratimus.

Visa tai išties padeda jaustis geriau. Būdama 55-erių, turėjau daug bėdų su stuburu, sąnariais – eidavau kaip senas žmogus – vos ne su lazdele. Pradėjusi daryti mankštą, ilgainiui ėmiau jaustis kur kas geriau. Dabar lankau įvairias paskaitas, kaupiu žinias apie sveikatą ir būtinai pritaikau, kas man tinka.“

„Aš taip pat nepraleidžiu tokių paskaitų. Jos labai naudingos. Be to, čia galima specialistams užduoti rūpimus klausimus, – sako R. Žakevičienė. – Trečius metus lankau užsiėmimus baseine. Einu pasimankštinti su lauko treniruokliais, mėgstu šiaurietišką ėjimą. Į trečiame aukšte esantį savo butą užlipu lengvai – neuždūstu ir stabtelėti pailsėti neprireikia. Taip pat dirbu sode. Anksčiau į sodą nuvažiuodavau ir atgal grįždavau dviračiu. Taip pat stengiuosi tinkamai maitintis. O išgerti daug vandens man nesudėtinga – pavyksta ir tris litrus per dieną.“

Socialiai atsakinga klinika

Ilgametę profesinę patirtį sukaupusių specialistų komandą subūrusi klinika „Nefrosana“ Kėdainiuose veikia trečius metus.

,,Nors pagal veiklos metus galime atrodyti jauni, tačiau iš tiesų mūsų klinikinė patirtis ir kompetencijos – ilgametės, – akcentuoja klinikos vadovė gydytoja nefrologė J. Kurganaitė. – Mūsų klinikoje dirbantys gydytojai nefrologai – puikūs specialistai iš Kauno, savo žinias ir širdį atiduodantys ir čia, Kėdainiuose.

Džiaugiuosi, kad tiek vienoje, tiek kitoje Kėdainių dializės klinikoje pacientai gauna visavertį gydymą, yra paruošiami inksto transplantacijai. Visgi labai džiugina mūsų klinikos „Nefrosana“ visuomeniškumas. Ėmėmės iniciatyvos ir pirmieji pradėjome skaityti paskaitas kėdainiečiams apie inkstus: pernai – gamyklos „Lifosa“ darbuotojams bei Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenei, o šiemet bendradarbiavome su Visuomenės sveikatos biuru, paruošėme ir gražią edukaciją mažiesiems – Kėdainių Dailės mokyklos pradinukams.

Mūsų socialinė paskyra „Facebook“ platformoje taip pat skirta didinti visuomenės supratimą apie inkstų susirgimus, jų prevenciją bei gyvenimą su dialize. Taigi, ne tik gydome, bet ir edukuojame, nes tikime, kad žinios – tai stiprybė.“