Pasakė, ką daro, kad sumažintų pacientų eiles

Pacientų nusiskundimai dėl milžiniškų eilių, atrodo, pasiekė piką visoje Lietuvoje. Kadangi problema aktuali visuose miestuose, akivaizdu, kad kaltinti konkrečių gydymo įstaigų nėra jokios prasmės – problema sistemiška, o jai spręsti, atrodo, gali reikėti labai radikalių pertvarkų. Visgi Kėdainių ligoninė atskleidė, kokios priežastys lemia pacientų eiles mūsų mieste ir kas daroma bei kas planuojama, kad tos eilės sumažėtų. Pasirodo, prie to prisideda ir centrinės valdžios sprendimai, ir kažkodėl itin aršūs Kėdainių krašto pacientai.

Mediką renkasi ne pagal problemą, bet pagal pavardę

Štai vienas faktas – vis dar labai daug pacientų žūtbūt nori patekti pas vieną konkretų gydytoją, nors eilė pas kitą tos pačios srities specialistą gal mažesnė, o gal jos ir visai nėra. Panašu, kad tai rodo tam tikrą nepasitikėjimą medikais ir visa sveikatos priežiūros sistema, nors, reikia pripažinti, kad mūsų gydytojai ir jų paruošimas yra itin aukštos klasės ir labai palankiai vertinamas visame pasaulyje.

Lietuvos medicinos studijos (ypač Vilniaus ir Kauno universitetuose) pasižymi tvirtu akademiniu pagrindu. Studentai gauna platų žinių spektrą ir yra rengiami dirbti tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose. Lietuviai medikai dažnai pasižymi atsakingumu, kruopštumu, gebėjimu dirbti sunkiomis sąlygomis – tai ypač vertinama užsienyje. Lietuvoje paruošti gydytojai dažnai be didelių kliūčių įsidarbina kitose ES šalyse, nes mūsų diplomai yra pripažįstami, o egzaminai – laikomi kokybiškais.

Tiesa, mediko darbe labai svarbu ne tik grynas darbas su liga, bet ir kontaktas su pacientu, mokėjimas prieiti. Kartais gydytojas, kuris yra itin stiprus savo specialybėje, bet sunkiau užmezga ryšį su pacientais, gali būti mažiau „paklausus“ pacientų akyse.

„Problema ta, kad gydytoją žmonės renkasi ne pagal problemą, o pagal pavardę. Yra įsigalėjusi nuomonė, kad pacientas nori papulti būtent pas konkretų specialistą, bet kai yra tokios eilės, na, nėra tokių galimybių.

Jei yra, tarkime, neurologinės problemos, norėtųsi, kad gyventojai kreiptųsi į neurologą, o ne į konkrečiai vieną kažkurį gydytoją.

Mūsų tikslas toks, kad visi specialistai kompetentingai atliktų tyrimus. Jei pas mediką nesiformuoja eilė, kalbamės su gydytoju ir jau sprendžiama, kad jei gyventojai nenori tam tikrų paslaugų, jų mes turėsime po truputį atsisakyti“, – kalbėjo Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė.

Skelbs grafikus internete

Kėdainių ligoninė vis dar neskelbia gydytojų darbo laiko, grafikų savo interneto svetainėje. Kai kuriems pacientams tai yra didelis nepatogumas, tad A. Šakickienė žada, kad darbo grafikai atsiras, tik nepažada, ar jie visada bus šimtu procentų tikslūs.

„Pas mus dirba gydytojai specialistai, 66 proc. yra atvykstantys ir dirba nepilnais etatais. Grafikų sudėliojimas yra labai sudėtingas, mes nuolat, ištisai tiesiog keičiame juos ant kabinetų.

Vis dėlto pasitarę su teisininkais bandysime padaryti taip, kad atsirastų visų vadovaujančių skyrių ir gydytojų darbo grafikai interneto svetainėje.

Kad gali būti nesutapimų, tikrai taip, nes būna, kad gydytojai tiesiog praneša paskutinėmis akimirkom, kokius laisvus laikus turės“, – sako A. Šakickienė ir primena, kad apie laisvas vietas pas gydytojus Kėdainių ligoninė visada praneša ir savo socialiniame tinkle.

Sutrumpėjo eilės mamografijoms

Kėdainių ligoninėje kurį laiką buvo gana solidi problema su mamografijos tyrimais. Pacienčių buvo daugybė, prisiregistruoti tiesiog nebebuvo įmanoma. O šis tyrimas yra itin svarbus krūties vėžio diagnostikai, be to, moterims nuo 50 iki 69 metų mamografijos tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus nemokamai, pagal profilaktinę programą.

„Turėjome nemažą konfliktą dėl eilių į mamografijas. Dabar moterys suregistruotos iki birželio galo, nes priėmėme dar vieną gydytoją ir atsirado didesnės galimybės daryti ir įvertinti tyrimus.

24 pacientės per dieną bus priimtos iki pat birželio galo. Nuo birželio galo Kauno klinikos perims valdymą ir jie registruos mamografijoms patys.

Atkreipiu dėmesį, kad jei moteris jaučia patologiją ar diskomfortą, turi registruotis ne profilaktikai, o registruojantis pasakyti – ir tikrai rasime, kaip priimti pirmumo tvarka“, – ragino ligoninės direktorė.

Privačios klinikos siunčia tyrimams į Kauną?

Atkreiptinas dėmesys, kad dalį eilių užima net ne Kėdainių pacientai. Kadangi Lietuvoje yra tokia tvarka, kad žmonės gali rinktis gydymą bet kuriame mieste ir bet kurioje gydymo įstaigoje, nutinka taip, kad dalis kitų miestų pacientų, negavę vizito pas mediką, randa laisvą laiką Kėdainiuose ir vyksta būtent čia.

Savo ruožtu kai kurios privačios gydymo įstaigos, veikiančios Kėdainiuose, bet turinčios padalinius ir, tarkime, Kaune, tyrimų kraštiečius siunčia į Kauną.

Visgi tokia praktika tikrai nėra pati geriausia, nes sveikatos priežiūros paslaugas žmonės vis dėlto turėtų gauti arti namų.

Kėdainių ligoninės direktorė mano, kad tai, jog krašto sveikatos priežiūros įstaigos susijungė į Kėdainių sveikatos priežiūros centrą, gali padėti išspręsti šią problemą, tik, tiesa, reikia dar pagalvoti, kaip gi tą būtų galima padaryti.

„Ligoninė didžiąja dalimi išlaikoma valstybės lėšomis, o valstybė yra nusprendusi, kad pacientas gydymą gali rinktis bet kurioje šalies vietoje.

Sveikatos centro rėmuose mes galėtume galbūt galvoti apie žaliuosius koridorius Kėdainių gyventojams. Tarkime, kalbant su privačiu sektoriumi paaiškėja, kad įstaiga, turinti tomografą Kaune, siunčia pacientus į Kauną. Nors mes čia, Kėdainių ligoninėje, turime patį geriausią aparatą ir nuostabius specialistus.

Sveikatos centro ribose reikės pagalvoti, kaip padaryti, kad kėdainiečiai paslaugas gautų Kėdainiuose ir jiems nereikėtų važiuoti į Kauną.

Galbūt privačios gydymo įstaigos būtų įpareigotos atsiskaityti, kodėl pacientus išsiunčia į Kauną tada, kai jie visas paslaugas gali gauti arti namų“, – svarstė A. Šakickienė.

Dviejų mėnesių eilės pas gydytojus yra normalios ir jos bus.

A. Šakickienė

Dviejų mėnesių ilgumo eilė yra normali

Sergančiam žmogui šis pasakymas, aišku, yra visai neguodžiantis. Per du mėnesius, kol lauki gydytojo, gali nutikti daug labai blogų scenarijų. Žinoma, visada išlieka variantas kreiptis į kito miesto medikus. Bet, kaip sako A. Šakickienė, tokiu atveju tiesiog vyksta laisvo laiko pas mediką medžioklė, nes gydytojai darbo per akis turi visoje Lietuvoje ir vos spėja suktis.

Štai Kėdainių ligoninė neseniai nusipirko tris Holterio aparatus, skirtus širdies darbui fiksuoti per keletą parų. Tačiau problema, kad nėra kam išnagrinėti ir aprašyti Holterio aparato pateiktų duomenų.

O tokia problema iškyla dėl to, kad valstybės nustatytas įkainis už tokį darbą yra juokingas.

„Turime tris Holterio aparatus, bet tam, kad juos būtų galima aprašyti, reikia aukščiausios kvalifikacijos kardiologo. Už Holterio aprašymą Ligonių kasos nori mokėti medikui 12 eurų už valandą.

Gydytojai nenori apsiimti tiesiog, tad mes džiaugiamės, kad turime puikią kardiologę iš Panevėžio, kuri šalia savo darbo reanimacijoje dar ir mums aprašinėja Holterių rezultatus. Bet reikia suprasti, kad vienas aparatas nieko nereiškia, kol nėra mediko, kuris gebėtų ir norėtų jį aprašinėti“, – sako ligoninės vadovė.

Taigi, kai trūksta medikų, o pacientų apstu, nori nenori susidaro eilės. Kaip sako A. Šakickienė, dviejų mėnesių ilgumo eilės medicinoje, deja, bet yra normalu, ir jų sutrumpinti dar labiau, ko gero, nė neįmanoma.

„Kol tolygiai Lietuvoje nepasiskirstys paslaugos, tol nieko ir nebus. Mes iš karto pacientams pasakome, jei eilė bus didelė ir reikės laukti ilgai. Deja, dažnai tenka sakyti, kad jei yra rimta problema, nelieka nieko kito, kaip ieškoti gydytojo per visą Lietuvą. Kėdainių ligoninė, tarkime, gastroenterologo nebeturi. Nors mums du etatai pilnai užsipildytų pagal pacientų skaičių, bet mums nepavyko gydytojo pritraukti, nors ieškome jo ir toliau.

Dviejų mėnesių eilės pas gydytojus yra normalios ir jos bus.

Skubiai problemai atsiradus yra Priėmimo skyrius, bet bėda, kad gydytojai ten dirbti nenori. Aš klausiau, kodėl, kodėl jie renkasi važiuoti, tarkim, į Kelmę? Bėda, pas mus gyventojų aktyvumas didelis, maža to, labai konfliktiškos situacijos būna.

Medikai pasakojo, kad kur bedirbtų, niekur nėra tokių pacientų, kaip Kėdainiuose“, –  sako A. Šakickienė, o tai verčia susirūpinti.

Vien jau dėl to, kad jei yra sočiai jėgų iškeikti Priėmimo skyriaus medikus, gal gi toji sveikatos problema nėra tokia ir skubi…

Paslaugų teikia daug, apmokėjimą gauna tik už dalį

Dar viena eilių susidarymo priežastis yra ta, kad Ligonių kasos tiesiog nesumoka ligoninei už visas pacientams suteiktas viršplanines paslaugas. Kažkas sostinėje nustatė, kiek gi kraštiečiai gali sirgti ir, jei jie serga labiau, kenčia ligoninė.

„Sutartys, kurios yra sudarytos su Ligonių kasa, riboja paslaugų teikimą. Jei mes dienos chirurgijos įvykdėme 98 proc. daugiau plano, mums apmokės tik 50 proc. Vadinasi, mes turėsime apriboti paslaugas. Virš sutarties padarytas paslaugas ligonių kasos apmoka tik dalinai…

Pas mus paslaugų skaičiai yra dideli, jie nemažėja. Aš pati matau, kad mes viršysime sutartis. Teks dėlioti strateginius sprendimus, kreiptis į SAM, Ligonių kasas, sakant, kad mums neužtenka tų paslaugų.

Kėdainių gyventojams jų nustatytų normų neužtenka“, – sako ligoninės vadovė pridurdama, kad Ligonių kasos skyrė per dideles pinigų sumas slaugai, nors tiek ligoninė net neprašė. O likusių pinigų paskirti kitoms paslaugoms, deja, negalima.

Iš tiesų, atrodo labai nekaip, tarsi centrinė valdžia galvotų, jog Kėdainių ligoninė reikalinga tik jau slaugos reikalaujantiems pacientams…

Reabilitacijų skaičius išaugo

Paaiškėjo, kad jei Ligonių kasos neribotų finansavimo Kėdainių ligoninei, reabilitacijų skaičius būtų ir dar didesnis, nei dabar, nors ir taip yra išaugęs. Vis dėlto trūksta specialistų, bendrosios praktikos slaugytojų, maža to, trūksta net ir fizinės vietos reabilitacijoms atlikti, nors poreikis ir yra.

Gaudama didesnius finansus, ligoninė investuotų į patalpų reabilitacijai plėtrą.

„Su reabilitacija reikia kažką daryti. Einu per kabinetus, žiūriu, specialistai ištisai užimti. Prirašyta į tinklelį tiek reabilitacijų, kad medikai įkvėpt net neturi kada laisvai.

Esamos patalpos per mažos. Gali mums taip pat parašyti, kaip reanimacijai, kurioje pritrūko poros kvadratinių metrų, kad gautume higienos pasą. Tai mums teko sieną išardyti tam, kad tą pasą gautume…

Su reabilitacija lygiai tas pats, mums reikia kitų patalpų. Kai statė ligoninę, niekas negalvojo apie intensyvias reabilitacijos grupes, kuriose yra po 5 ar 6 žmones, su kuriais reikia labai sunkiai dirbti“, – sakė ligoninės vadovė ir pridūrė, kad esant itin dideliam reabilitacijos paslaugų poreikiui, buvo pailgintas skyriaus darbo laikas.

„Vis dėlto, eiles sumažinti labai padėtų, jei į reabilitaciją negalintys atvykti pacientai apie tai praneštų kaip įmanoma anksčiau, kad į jų vietą ligoninė spėtų pasiūlyti kitus pacientus“, –  pasakojo Kėdainių ligoninės vadovė.

Buvusios direktorės likučiai – formaliai prikurtos darbo vietos

Na, o kol ligoninė sukasi kaip bitė, laukdama Reanimacijos, Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių kapitalinių remontų, tenka srėbti ir buvusios ligoninės vadovės iš Jonavos paliktus reikalus.

Krašto politikams iškėlus klausimą, kodėl padidėjo administravimo išlaidos per metus kone 80 tūkst. eurų ir augo pačios direktorės atlyginimas, paaiškėjo, ir kur dar ligoninė turi merkti pinigus.

„Kai atėjau dirbti, radau formaliai sukurtas darbo vietas ir nesutvarkytus dokumentus. Pernai vien 246 teisės aktai, priimti ligoninėje, buvo jau negaliojantys. Man atėjus dirbti taip pat paaiškėjo, kad neturėjome suformuoto medicinos audito atskirai ir ten reikalinga pareigybė.

Per metus viską susitvarkėm, nekalbu jau apie duomenų reglamentavimą, akreditavimą, licencijavimą ir statybas. Visi žino, kiek mes užkraunam savivaldybės komisijas viešaisiais pirkimais, nes esam viena didžiausių perkančiųjų organizacijų, mūsų pirkimai dideli ir svarbūs.

Kaip žinia, mes papuolėme tarp dešimties įstaigų, kur bus tikrinimas BDAR. Šioje vietoje sustiprinome savo pozicijas, įdarbinome komunikacijos ir IT specialistą, kad visos mūsų žinios išeitų į socialinius tinklus, taip pat kad būtų tinkamai saugomi ir prižiūrimi duomenys, kurių mūsų įstaiga kaupia itin daug“, – pasakojo A. Šakickienė.

Ir direktorės atlyginimas, tiesa, tikrai padidėjo, tačiau jo augimas yra nulemtas centrinės valdžios sprendimų ir šiuo klausimu ligoninės vadovai neturi jokios įtakos.