Naujovė Kėdainiuose: apsivilkti kimono jau gali ir suaugusieji (su video)
Vilainių rekreacijos ir sporto pramogų kompleksas vakarais pilnas gyvybės ir mažųjų sportininkų. Tuo metu čia renkasi patys jauniausieji – 4–7 metų amžiaus – dziudo imtynininkai. O greta jų – jauniausioji Kėdainių sporto centro dziudo trenerė, energingoji Ema BUTKEVIČIŪTĖ (22), dziudo sporto paslapčių vaikus mokanti ilgiau nei pusmetį – nuo rudens pražios.
[quote author=“E. Butkevičiūtė“]Dziudo ugdo ir charakterį, ir drąsą, ir ištvermę, ir kovingumą.[/quote]
Darbas su vaikais – išsipildžiusi svajonė
– Ema, treniruoti tokio amžiaus vaikus – nemenkas iššūkis. Per treniruotes balso neprašauki?
– Būna, kad grįžus namo norisi ramybės, tik lovoje gulėti ir karštą arbatą gerti (juokiasi). Tačiau toks yra mano darbas. Ir man jis labai patinka.
– Sunku dirbti su vaikais? Išduok paslaptį, kaip randi bendrą kalbą su tokio amžiaus padaužomis?
– Pradžioje buvo sunku. Jie reikalauja kantrybės. Tačiau vaikus pati myliu nuo mažens, o jau vienuoliktoje klasėje žinojau, kad dirbsiu sporto trenere, ir būtent su vaikais. Na, o paslaptis – labai paprasta. Duoti daugiau žaidimų, estafečių, ir viską pateikti juoko forma. Žmogui be humoro jausmo tokį darbą dirbti būtų sudėtinga.
– Dziudo sportininkai dar užsiiminėja ir sambo. Jos – giminingos sporto šakos. Kuo jos skiriasi? Ar tik tuo, kad viena jų – būtent dziudo – yra Olimpinė sporto šaka, o kita – ne?
– Yra daugiau skirtumų. Skiriasi kilmės šalis, taškų skaičiavimo sistema, taisyklės, apranga ir meistriškumo lygio vertinimas. Sambo sporte kovojama skaičiuojant taškus. Kai priešininkų persvara šokteli iki 12 taškų arba baigiasi laikas, kova baigiama. Sambo teisėjai kovos metu kalba lietuviškai, kovotojai dėvi šortukus, batukus ir mėlyną arba raudoną kimono. Galima atlikti kojų laužimo veiksmus ir imti priešininko kojas, kai tuo tarpu dziudo draudžiama. Sambo negali būti balto ar juodo diržo, vyrauja tik raudonas ar mėlynas nepriklausant nuo meistriškumo lygio. Dziudo teisėjai kovos metu kalba japoniškai, rodo gestus atlikus tam tikrus veiksmus ir taip įvertina kovą. Dziudo meistriškumas vertinamas nuo balto diržo iki juodo ir vėliau kylant DAN galima pasiekti aukščiausią 10 DAN, raudoną diržą, kurių pasaulyje skaičiuojama ant rankų pirštų.
Kviečia išdrįsti ateiti
– Lietuvos sporto universitete įgijusi bakalauro laipsnį grįžai į gimtąjį miestą. Kodėl nebandei laimės didmiestyje?
– Noriu tobulinti ir populiarinti dziudo būtent Kėdainiuose. Prikelti dziudo sportą antram gyvenimui savo mieste. Darbas Vilniuje, Kaune visai netraukia, nors ten, sakykime, svarbiausias darbas jau yra nudirbtas. Pati čia nuo septynerių metų pas trenerį Arimantą Pocevičių lankiau dziudo treniruotes. Noriu, kad ši sporto šaka mūsų mieste gyvuotų dar labai daug metų.
– Suaugę žmonės, norintys sportuoti Kėdainiuose, turi labai nedaug pasirinkimų. Tačiau nuo šio mėnesio jie turi galimybę lankyti ir dziudo treniruotės. Kaip kilo ši mintis? Kokio amžiaus žmonės gali ateiti?
[quote author=“E. Butkevičiūtė“] Noriu, kad ši sporto šaka mūsų mieste gyvuotų dar labai daug metų.[/quote]
– Ši mintis kilo visai neseniai, kai su pirmuoju treneriu – Arimantu Pocevičiumi – pastebėjome, kad treniruotis norėtų ateiti vaikų tėvai, kurie patys aktyviai domisi dziudo taisyklėmis ir šiuo sportu. Taigi nuo kovo mėnesio dirbu ne tik su mažyliais, bet ir su „veteranais“. Su treneriu nusprendėme, kad būtina šią sporto šaką populiarinti ir tarp suaugusių žmonių. Sporto centre – 50 dziudo treniruotes lankančių vaikų, o veteranų – vos vienas kitas. Gali ateiti visi nuo 18 iki 50 metų amžiaus. Gali ateiti dziudo „ragavę“, gali ateiti niekada nesportavę nei dziudo, nei apskritai.
Yra vieno auklėtinio mama, su kuria labai puikiai sutariame ir viską pradedame nuo nulio (juokiasi).
Iš tikrųjų, labai laukiam visų visų (šypteli).
Kėdainiuose apskritai labai trūksta sporto užsiėmimų suaugusiems.
Lietuvos dziudo čempionatas – pasiekiamas
– Treniruotės suaugusiems prasidėjo jau šį mėnesį. Ar nebuvo sudėtinga persiorientuoti nuo darbo su pačiais mažiausiais prie darbo su vyriausiais?
– Ne (juokiasi). Tam ir baigiau studijas. Suaugę labiausiai bijo kristi, jiems trūksta koordinacijos, kuri sparčiausiai vystosi vaikystėje. Bet kaip nors susitvarkysim (šypteli).
– Ar yra galimybė, jeigu, tarkime, į pirmąją dziudo treniruotę atėjęs dvidešimt penkerių metų žmogus, gabus, darbštus, vieną dieną sudalyvautų ir Lietuvos čempionate?
– Šansų, aišku, yra. Galima labai daug pasiekti, tereikia noro ir pastangų. Kiekvieno ateinančio tikslai skirtingi. Kokius tikslus žmogus užsibrėš, to ir sieksim.
Bet iki čempionato dar reikia darbo ir patirties žemesnio lygio varžybose.
– Ema, turi sporto – dziudo ir savigynos imtynių – bei pedagogikos bakalaurus. Į tavo vedamas treniruotes gali ateiti ir vyrai, ir moterys. Kalbant apie dailiosios lyties atstoves, ar manai, kad kiekviena moteris turėtų mokėti apsiginti, žinoti bent elementariausius judesius?
– Kiekviena moteris turėtų elementariai mokėti apsiginti, tačiau ne kiekviena tai norės padaryti.
Viena pamokėlė nepadėtų to išmokti, bet tam tikrus mokymus pabaigus jau galima įgyti įgūdžių, kaip elgtis tam tikrose kritinėse situacijose. Tačiau svarbiausia – ne mokėjimas apsiginti. Dziudo ugdo ir charakterį, ir drąsą, ir ištvermę, ir kovingumą.
E. Butkevičiūtės telefono numeris 8 658 26 758. Galima skambinti arba atvykti į dziudo salę sporto komplekse, Vilainiuose, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, 17 val.
