Sekretoriatas: nematomi rungtynių kontrolieriai
Stebint iš šono, krepšinio rungtynės atrodo paprastas renginys: susirinko dvi komandos, tu nusipirkai bilietą, įsitaisei viename ar kitame sektoriuje, paplojai žaidėjams už gražius epizodus, nevykusius nušvilpei, apsivilkai striukę ir išėjai namo. Tačiau už kiekvieno mačo slypi ilgas ir atsakingas pasiruošimas.
[quote author=“I. Mickevičiūtė“]Kuo rungtynės sudėtingesnės, tuo didesnis palengvėjimas po jų, jei atidirbai be klaidų. O jeigu dar ir tavo komanda laimi – jausmas nenusakomas.[/quote]
Kalbant apie apie pajėgiausią šalyje – Lietuvos krepšinio lygą (LKL) – galima sakyti, kad šios lygos rungtynės, teoriškai, galėtų įvykti ir be kai kurių žiūrovams savaime suprantamų dalykų. Jeigu nesuskambėtų Lietuvos respublikos ar LKL himnas – mačas įvyktų, bet klubas, kurio tvirtovėje vyksta rungtynės, gautų baudą. Jeigu per pertraukėles nebūtų šokėjų, nebūtų apsaugos darbuotojų arba jų būtų pasamdyta per mažai – vėlgi, mačas įvyktų, bet klubas neliktų nenubaustas.
Vis tik neįvyktų dviejų LKL klubų akistata tuo atveju, jeigu kuri nors komanda dėl kokių nors priežasčių neturėtų bent jau aštuonių žaidėjų registracijai prieš rungtynes. Neįvyktų, jeigu neatvažiuotų rungtynių teisėjai.
Jokiu būdu rungtynės neįvyktų ir be sekretoriato.
Galima sakyti, kad ant parketo matome dvi besivaržančias komandas, o prie stalo sėdi dar ir trečioji – sekretoriatas. Jame – septyni nariai, susirenkantys iki rungtynių likus bent valandai: sekretorius, kuriam abiejų komandų atstovai privalo pateikti rungtynes pradedančių ir visų atsarginių žaidėjų pavardes ir numerius, rašantis rungtynių protokolą, jų besikeičiantį rezultatą, žymintis keitimus, minutes, suteikiantis minutės pertraukėles, žaidėjui prasižengus, skaičiuojantis pražangas bei keliantis į viršų lentelę su jų skaičiumi; sekretoriaus padėjėjas – rungtynių tablo operatorius, kurio užduotis – valdyti švieslentę ir padėti sekretoriui; laikininkas, kontroliuojantis pagrindinį rungtynių laiką; rungtynių teisėjas-informatorius, kurio balsą girdime rungtynių metu; atakos laikmačio operatorius, fiksuojantis atakai skirtų 14 arba 24 sekundžių pradžią ir pabaigą bei du statistai, kompiuteryje vedantys kiekvieno žaidėjo pelnytus taškus, įmestus ir pramestus metimus, rezultatyvius perdavimus, blokus, klaidas.
Sekretoriatas – viena didelė šeima
Kėdainių arenos sekretoriato pagrindas susiformavęs jau gerą dešimtmetį.
Tai – Inga Mickevičiūtė, Jolanta Karpavičiūtė, Gerda Čečkauskienė ir Zita Peleckienė. „Viena kitą suprantame iš pusės žodžio, – šypteli sekretoriato vadovė I. Mickevičiūtė, galima sakyti, užaugusi kartu su „Nevėžiu“, rašiusi šimtus, o gal jau ir tūkstančius šios komandos protokolų, šalia buvusi dar tada, kai Kėdainių „Nevėžis“ rungtyniavo C lygoje ir 2002 metais atžygiavo į LKL. – Prieš kelerius metus į darbą įsiliejo ir perspektyvus, gabus jaunimas – Ugnė Jurčiūtė, Edvardas Alaburda ir Roberta Kybartaitė. Visi esame licencijuoti. Aš nepaprastai didžiuojuosi savo komanda. Esu jai dėkinga už tai, kad galiu užtikrintai jaustis varžybų metu, nes žinau, kad kiekvienas savo darbą atliks puikiai. Dėkoju jiems ir už tai, kad negaili savo laisvo laiko, paaukoja kitus renginius – juk labai dažnai sportiniai renginiai sutampa su kultūriniais. “
Tiesa, R. Kybartaitė sekretoriato gretose pakeitė nuo 1993-ųjų čia dirbusį kraštietį Simaną Aškinį.
„Simanas prieš kelerius metus nusprendė nebedirbti LKL rungtynėse. Tačiau Moksleivių krepšinio lygoje ir Rajono pirmenybėse darbuotis jam sekasi kuo puikiausiai“, – pastebi sekretoriato vadovė.
[quote author=“Aut. past.“]Neįvyktų dviejų LKL klubų akistata tuo atveju, jeigu kuri nors komanda dėl kokių nors priežasčių neturėtų bent jau aštuonių žaidėjų registracijai prieš rungtynes. Neįvyktų, jeigu neatvažiuotų teisėjai. Jokiu būdu rungtynės neįvyktų ir be sekretoriato.[/quote]
Širdį paglosto arbitrų padėka
Po sunkaus mačo, anot I. Mickevičiūtės, niekas taip nepradžiugina, kaip geri žodžiai iš teisėjų pusės. „Labai malonu, kuomet po rungtynių priėjęs teisėjas padėkoja mums už gerą darbą. Dažniau dėkoja teisėjai užsieniečiai, bet ir lietuviai gero žodžio nepagaili, – pasakoja I. Mickevičiūtė. – Kuo rungtynės sudėtingesnės, tuo didesnis palengvėjimas po jų, jei atidirbai be klaidų. O jeigu dar ir tavo komanda laimi – jausmas nenusakomas.“
Paprastu stebėtoju būti nepavyksta
Darbas sekretoriate, kaip ir bet kuris kitas darbas pasaulyje, kurį tu darai nuoširdžiai, galiausiai tampa ir savotišku gyvenimo būdu. „Jau kitų rungtynių nei gyvai, nei per televiziją nebeišeina stebėti kaip eiliniam žiūrovui. Stebiu, kaip dirba kiti. Pagalvoju: „Va, neteisingai laiką paleido“, matau, tą ne taip padarė ar aną, – juokiasi I. Mickevičiūtė, su savo komanda dirbanti ne tik LKL, bet ir Regionų, Moksleivių krepšinio lygų rungtynėse bei rajono krepšinio pirmenybėse. – Tiesa, ir pas mus klaidelių pasitaiko. Tačiau kuo aukštesnio lygio rungtynės, tuo dirbti lengviau, kadangi labai padeda rungtynių teisėjai. “
[quote author=“I. Mickevičiūtė“]Aš nepaprastai didžiuojuosi savo komanda. Esu jai dėkinga už tai, kad galiu užtikrintai jaustis varžybų metu, nes žinau, kad kiekvienas savo darbą atliks puikiai.[/quote]
Savai komandai abejingas likti negali
Sekretoriato nariai, vos tik gavę naujojo LKL sezono namų rungtynių tvarkaraštį, darbo kalendoriuose susižymi vakarus, kurie bus praleisti Kėdainių arenoje. „Rungtynės – šventas reikalas. Visi kiti darbai nustumiami į šalį“, – tikina I. Mickevičiūtė.
Pastebėjus, kad sekretoriato nariai rungtynes stebi geriausiose vietose, pašnekovė šypteli – kas iš to, jeigu negali palaikyti savo miesto komandos: „Sėdi už stalo ir dirbi savo darbą. Negali reikšti emocijų – juk žinai, kad tu esi teisėjas. Nusibrauki prakaitą nuo kaktos, kai „Nevėžis“ savo žaidimu sunervina, ir toliau seki visus įvykius aikštelėje. Tačiau neįmanoma išlikti abejingu savo komandai. Komandai, kurią matai visą sezoną, metai iš metų. Jai linki tik geriausio.“
