„Paprašiau publikuoti atsakymą į straipsnį, bet sulaukiau žurnalistų pasityčiojimo“

„Negaliu susitaikyti su neteisybe, todėl kai Kėdainių merui palankus rajono laikraštis išspausdino publikaciją, kurioje tyčiojamasi iš miesto seniūno Valentino Tamulio, nutariau nebetylėti ir parašiau kreipimąsi į laikraštį. Po juo pasirašė ir kelios dešimtys mano kolegų. Tačiau kai nuvykau į redakciją ir paprašiau išspausdinti mano atsakomąjį straipsnį, nesitikėjau, kad iš manęs, pagyvenusio žmogaus, gerokai jaunesnis žurnalistas taip išsityčios“, – sakė į „Rinkos aikštės“ redakciją atėjusi žinoma Kėdainių krašto literatė Selestina RIMAVIČIENĖ.

Darbuotojams buvo juokinga?

Moteris pasakojo, kad į merui palankaus laikraščio redakciją nuėjo kartu su pažįstamu p. Kazlausku. Ji baiminosi, kad žurnalistai neiškraipytų jos žodžių, todėl šį žmogų pasikvietė eiti kartu kaip liudininką.

Pasak jos, nuėjus į redakciją, darbuotojos išbėgo ieškoti redaktoriaus. Po kurio laiko atėjo du vyriškiai – Robertas Kartavičius ir Nerijus Povilaitis, tačiau kuris iš jų yra redaktorius, taip ir neprisistatė.

„Kai tik įteikiau jiems savo atsakomąjį straipsnį, barzdotasis (N. Povilaitis – aut. pastaba) iš karto pradėjo man aiškint, kad žodis „kankinys“ iš arabų kalbos reiškia, kad tai yra labai išaukštintas žmogus.

Atkirtau jam, kad aš esu lietuvė, o ne arabė, todėl žodžio „kankinys“ prasmę suprantu visai kitaip, lietuviškai, todėl ir noriu pareikšti savo nuomonę atsakydama į jo straipsnį.

Tiesiog norėjau, kad merui palankaus laikraščio žurnalistai žinotų, kad yra žmonių, turinčių kitokią nuomonę nei jie, juolab kad tą atsakomąjį straipsnį, kurį prašiau išspausdinti, pasirašė daugiau kaip 30 mano kraštiečių.

Barzdotasis negirdėjo jokių mano argumentų ir vėl puolė apie tą kankinį aiškint, sakydamas, kad aš nesupratau, ką jis norėjo tuo pasakyti. Dar reikalavo įrodyti, kas V. Tamulį kankina, kas jį apdrabsto purvais.

Jis pradėjo replikuoti man kone į kiekvieną sakinį. Visa tai girdėjo ir kiti tame pačiame kabinete buvę redakcijos darbuotojai. Tai girdėdami jie nesislėpdami šaipėsi.

Tokia situacija mane labai užgavo. Suprantu, kad žmonių nuomonė gali nesutapti, tačiau manau, kad tai neturėtų būti patyčių priežastimi.

Labai nemalonu ir skaudu, kai gerokai jaunesnis žmogus iš tavęs tyčiojasi kitų akivaizdoje ir visi aplinkui juokiasi.

[quote author=“S. Rimavičienė“]Tiesiog norėjau, kad merui palankaus laikraščio žurnalistai žinotų, kad yra žmonių, turinčių kitokią nuomonę nei jie, juolab kad tą atsakomąjį straipsnį, kurį prašiau išspausdinti, pasirašė daugiau kaip 30 mano kraštiečių.[/quote]

Galiausiai buvo pasakyta, kad paskambinčiau kitą savaitę, nes jiems reikia išanalizuoti mano atsakomąjį straipsnį, kad galėtų nuspręsti, ar gali jį spausdinti.

Nebenorėjau, kad iš manęs vėl būtų pasityčiota, todėl į redakciją neskambinau ir kantriai laukiau, kol mano straipsnis bus publikuotas. Nesulaukusi publikacijos, kreipiuosi į „Rinkos aikštės“ redakciją, nes noriu būti išklausyta ir išgirsta. Juolab kad tai – ne mano vienos, o visų po kreipimusi į redakciją pasirašiusių žmonių nuomonė“, – „Rinkos aikštei“ sakė S. Rimavičienė.

N. Povilaitis teisinasi ir sako nesityčiojęs

Merui palankiame laikraštyje dirbantis N. Povilaitis tikina nesityčiojęs nei iš S. Rimavičienės, nei iš V. Tamulio. Jis sako, kad moteriai bandė paaiškinti, kad žodis „kankinys“, kurį jis naudojo publikacijoje apie V. Tamulį, nėra jokia patyčia.

N. Povilaitis tikina tik bandęs paaiškinti šio žodžio reikšmę tiek krikščionybės, tiek islamo religijos kontekste, tačiau nepastebėjęs, kad iš jų dialogo būtų juokęsi kiti redakcijos darbuotojai.

„Gal kažkas ir galėjo juoktis tuo metu, bet tai nereiškia, kad iš mūsų pokalbio. O paneigimas šiai publikacijai, kurioje V. Tamulis prilygintas kankiniui, nežinau ar būtų tikslingas, nes šioje publikacijoje išdėstyta viso labo tik mano subjektyvi nuomonė, mano vertinimas. O nuomonei ar vertinimui netaikomi tiesos kriterijai“, – sakė N. Povilaitis.

Pastebėjus, kad S. Rimavičienės prašoma atspausdinti publikacija nėra paneigimas, o tik taip pat išdėstyta nuomonė, N. Povilaitis sakė: „Ne aš priimu sprendimus. Ką spausdinti, sprendžia Robertas Kartavičius.“

Kėdainių merui palankus laikraštis iki šiol taip ir neatspausdino S. Rimavičienės pateiktos nuomonės, kurią iš viso pasirašė 34 žmonės. Todėl jų prašymu spausdiname pateiktą nuomonę, kurios kalba – netaisyta.

Pelėdnagių seniūnijos gyventojų nuomonė, kuri nebuvo publikuota

„Perskaitėme laikraštyje straipsnį Kėdainių „Kankinys“ Nr. 1, kuriame parašyta apie gerbiamą žmonių miesto seniūną Valentiną Tamulį. Įdomi tema – patys kankina ir patys paviešina.

Prisimename, kaip gražiai buvo rašoma visą laiką apie jį, apie jo nuveiktus darbus, spausdinamos nuotraukos kartu su meru.

Tačiau vos pasirodė gegužės mėnesį seniūnas nuotraukoje su judėjimo organizacija, kažkam iškart nepatiko. Na ir prasidėjo kas rytiniai miesto seniūno vaikščiojimai į savivaldybę. Niekur taip nėra – nei viename rajone, tad kyla klausimas – kodėl, už ką? Tai pagal mūsų valdžią išeitų – kadangi V. Tamulis turi atsiskaitinėti savivaldybėje kas rytą, tai meras turėtų važinėti į Vilnių atsiskaityti taip pat kas rytą…

Nelaikykite paprastų žmonių kvailesniais už save – jie viską supranta ir dar daugiau…

Kėdainių miestas dar niekada nebuvo toks šviesus, gražus, švarus. Visi pastebi, kad tai – gerb. seniūno dėka.

Žurnalistas, kuris net keletą kartų kartoja apie moteris, kurios neva pasigailės kankinio ir balsuos už jį, tikriausiai labai nemėgsta ir negerbia moteriškos giminės. Jis paprasčiausiai nežino, kad moterys yra stipresnės ir protingesnės už kai kuriuos vyrus.

V. Tamulis nėra kankinys, jis kaip tik stiprus, ištvermingas ir protingas, žinantis savo darbą ir nepriekaištingai jį atliekantis.

Kankiniai yra tie, kurie išsigando jo kandidatavimo į merus. Tad prašome nerašyti nesąmonių, nedrabstyti purvais seniūno ir nekabinti žmonėms ant ausų „makaronų“.

Išsigandote? Kėdės dreba? Būkite tolerantiški, pasėdėjote, užtenka, leiskite ir kitiems. Vis dėlto, demokratija…

Tikra valdžia neturėtų kreipti dėmesio į bet kokios bobutės užgaidas. Nenusipirko prie kapų tos pačios vietos gėlėms pardavinėti kaip pernai, pramiegojo – pati kalta. Bet valdžioje jos turi užtarėjų prieš rinkimus, tai ir bėga su nesąmoningais skundais pas tuos „gerus“ valdžios vyrus.

Jeigu mes stovime parduotuvėje eilėje vieną dieną pirmi, tai panašiai turėtų būti, kad po metų vėl turėtume stovėti pirmi. Tai kur logika?

O dėl moterų, tai jų liesti nereikia – už ką jos norės, už tą ir balsuos, nes balsus reikia nusipelnyti darbais ir švaria sąžine. Neverta savęs aukštinti, o kitą sutrypti. Reikia stengtis, kad žmonės jus aukštintų. Šiaip tai laikraštis mirga pagyrom ir portretais.

Gerai pagalvokite, ar po tokių straipsnių kas benorės prenumeruoti jūsų laikraštį? Žmonės moka atsirinkti. Specialiai parašų nerinkom, bet iš mūsų aplinkos, kas norėjo, pasirašė“.

Po šiuo kreipimusi pasirašė 34 Pelėdnagių seniūnijos gyventojai.

S. Rimavičienė teigia, kad jei būtų pranešusi apie savo parašytą atsakomąjį straipsnį ir kitiems seniūnijos gyventojams, tai neabejoja, kad būtų surinkusi net ne dešimtis ir šimtus, bet tūkstančius gyventojų parašų. Pasak R. Rimavičienės, šiuo atveju gyventojų parašai net nebuvo specialiai renkami, kas sužinojo, tas tiesiog užėjo ir pasirašė.