Pamilti vienam kitą bendruose darbuose ir pramogose

Rūta ŠVEDIENĖ

Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius veikia tik ketvirti metai. Pirmininkė ‒ savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė, pavaduotojas ‒ Rytas Tamašauskas. Narių ‒ per 30. Daug nuveikta. Vienas iš pagrindinių draugijos tikslų ‒ ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, pasididžiavimą savo kalba ir kultūra, visaip didinti lietuvių kalbos prestižą.  Tai ir daroma kalbiniais, literatūriniais renginiais, kita veikla. Tačiau… esant bet kurioje draugijoje, svarbu ne tik darbai, veikla, bet ir narių santykiai. Kai jie geri, nuoširdūs, darbai sekasi  daug geriau. Susidraugauti, pažinti vienam kitą labai padeda kelionės. Vasaros pabaigoje draugija jau turi tradiciją – kur nors pakeliauti po Lietuvą. Ir kad tos kelionės būtų ne tik pramoga, bet ir prisidėtų prie lietuvybės supratimo bei puoselėjimo.

Svarbu ne tik darbai, renginiai, svarbu ‒ bendrystė, malonumas būti, veikti kartu

Paprastai visokios draugijos kuriasi dėl bendros veiklos, bendrų tikslų. Lietuvių kalbos draugija yra savarankiška ir savanoriška visuomeninė nevyriausybinė organizacija, vienija įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, jos prestižu ir kalbiniu visuomenės švietimu.

Kilni veikla. Įvairūs kalbiniai, literatūriniai renginiai, susitikimai, knygų aptarimai yra rengiami Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus narių visiems kėdainiečiams. Ta veikla vyksta gan intensyviai.

Ne menkesnis tikslas yra ir toks, kuris neįrašytas į draugijos įstatus. Visi žmonės gyvenime nori būti laimingi, nori būti suprasti ir vertinami, nori jaustis gerai. Kai žmogus gerai jaučiasi savo terpėje, jis ir laimingesnis apskritai, ir darbingesnis, ir  noriai veikiantis dėl bendro tikslo.

Tad Kėdainių skyriaus žmonės vienu iš tikslų laiko ir buvimą draugėje, malonumą, pasitenkinimą bendra veikla. Gal ir per skambu pavadinti tai tikslu, gal greičiau tai sąlyga, kuri padeda gyventi ir veikti. Bendraminčiai, bendrasieliai – taip  vadina vieni kitus Kėdainių skyriaus žmonės. Ne visada reikia būti labai rimtiems, labai rimto veido, labai susirūpinusiems dėl kalbos, kultūros.

Pamokymai, didaktika  dažnai paveikia priešingai. Gera būti drauge, gera ką nors sugalvoti drauge arba prisijungti prie jau sugalvotos veiklos. Jauti, kad esi ne vienas, jauti draugus, bendražygius. Tokia jausena priklauso ir nuo grupės vadovo, ir nuo narių. Visi turi pasistengti, nes be pastangų nieko gero šiaip gyvenime nevyksta.

Džiugu, kad Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius tikrai yra bendraminčių, bendrasielių žmonių draugija. Susidraugauti, pajausti bendrumą padeda bendra veikla, darbai ir pramogos.

Kas šiemet nuveikta?

Surengta kalbininkės Daivos Mažiulytės-Stasiulionienės paskaita „Žodžio kelionė“. Kokia žodžio vertė? Ar jis turi galią kasdieniame gyvenime? Kokią galią jis turi? Pasvarstyta  kartu apie nuostabiai gražų žodžių kuriamą pasaulį, kuris leidžiasi atrandamas, kuris skleidžiasi per žodžių istorijas (etimologiją). Besidomintieji Šventuoju Raštu išgirdo kiek netikėtų pasakojimų apie Artimųjų Rytų pasaulį, apie Žodžio, pasiekusio mus, svarbą seniausiais laikais.

Surengtas protmūšis, skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Buvo 3 turai: ,,Lietuvių kalbos įvairenybės“, ,,Gramatikos žabangos“, ,,Kėdainiai ir lietuvių kalba“. Dalyvavo 6 komandos: ,,Mokinukės“, ,,Lietuvaičiai“ (Kėdainių kalbų mokykla), ,,Gilės“, ,,Lobynas“ (Senasis Kėdainių trečiojo amžiaus universitetas), ,,Žilvitis“ (Kėdainių lopšelis-darželis ,,Žilvitis“), ,,Knyslos“ (Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka).  Laimėtoja ‒ komanda ,,Gilės“. Ačiū organizatorei Birutei Baltrūnienei.

Krakių kultūros centre organizuota profesorės Jolantos Zabarskaitės paskaita „Detektyvai Mikalojaus Katkaus „Balanos gadynėje“. Renginys buvo skirtas M. Katkaus 170-mečiui. Paskaitoje remtasi Katkaus pagrindiniu kūriniu „Balanos gadynė“. Profesorė kalbėjo apie tai, kad žinios ir emocijos glūdi ne tik teksto prasmėje, bet ir jo „statybinėje medžiagoje“ ‒ kalbinėje raiškoje.

Kūrinį galima skaityti bei interpretuoti ir analizuojant raišką: ne tik kokie žodžiai, metaforos, pasakojimai vartojami autoriaus, bet ir kodėl juos rašytojas ar rašytoja pasirinko. Galima ir dar giliau pažvelgti į tekstą. Ką reiškia kai kurie pasakymai (metaforos, epitetai, palyginimai), kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiški arba ekstravagantiški. Galima panarplioti kalbinius detektyvus. Čia reikia remtis lingvistiniu mąstymu.

Suvokti, kad kalba yra nuolat veikiantis milžiniškas semantinis tinklas mūsų galvose, o įdomių, iš pirmo žvilgsnio paradoksalių ar keistų posakių semantika turi ir / arba kognityvinę, ir / arba kultūrinę logiką. Analizuojant žodžio reikšmės semantinius komponentus, kilmę, istoriją, vadinamąjį „semantinį kraitį“, galima paaiškinti, kodėl sūriais grindžia takelius „Balanos gadynės“ vestuvininkai XIX amžiuje ir XX amžiaus Amerikos animacinio filmuko herojai (naudojasi ta pačia metafora) ir netgi parodyti devynių karalysčių žemėlapį (nes jas perėjo piršliai iš puikaus Mikalojaus Katkaus kūrinio).

O jei rimtai ‒ toks kalbos analizės būdas atskleidžia šios žmogui duotos, kaip Heidegeris sakė, likimo dovanos nenutrūkstamą galingą pasaulėvokos ir pasaulėkūros vyksmą, kurio suvokimas padeda geriau suvokti ir save, ir pasaulį.

Pagerbtas garsaus kraštiečio Mikalojaus Katkaus 170-metis: dalyvauta edukacinėje programoje „Kelias į marčias: išverptas, išaustas ir išsvajotas“ M. Katkaus muziejuje (Ažytėnai).To projekto idėja ‒ Daivos Dubinkienės, Krakių kultūros centro renginių organizatorės ir koordinatorės, programą parašė Daiva Amankavičienė, seseris vaidino Irma Marčienė ir Aušrelė Sereikienė. Labai prasmingas, įdomus, linksmas renginys! Visi liko sužavėti ir labai dėkingi.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus žmonės nusprendė paminėti taip: nuvykti į Ustronę, į Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų, kurio muziejininku dirba Kėdainių skyriaus narys, skyriaus talismanas Audrius Daukša.

Prieš trejus metus gegužės 8 dieną Ustronėje vyko skyriaus įkūrimo pirmasis susirinkimas. Šiemet pakeliui į Ustronę aplankyta Krekenavos bazilika, kurioje kunigavo Maironis. Vargonininkas labai įdomiai pasakojo, visur viską aprodė ir netgi pavargonavo. Paskui lankytasi Krekenavos regioninio parko lankytojų centre. Pavaikštinėta Nevėžio pakrantėmis, apžiūrėta ekspozicija. Paskui nuvažiuota į Ustronę. Papietavus paklusta Audriaus vadovavimui ir atidžiai klausytasi jo pasakojimų. Kelionė baigta Vadatkėliuose. Apžiūrėta bažnytėlė, kurioje kunigavo Vaižgantas.

Surengtas susitikimas su kūrybiškiausios 2021 metų knygos „Šaltienos bistro“ autore Ieva Dumbryte. Ji papasakojo apie knygos rašymą, kūrinio žanrą, ką ja norėjo pasakyti.

Rengiant renginius, susitikimus nemažai padeda Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka. Ačiū bibliotekininkėms!

Neseniai draugijos narys, pirmininko pavaduotojas Rytas Tamašauskas išleido naują knygą! Jos pavadinimas ‒ „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“. Tai Akademijos kultūros centro parengtas ir įgyvendintas projektas „Dotnuvos krašto kultūros paveldo pažinimas ir sklaida“ (projektą parengė direktorė Žydronė Smulskienė), kurį finansavo Kėdainių rajono savivaldybės administracija.  Projekto tikslas ‒ įamžinus reikšmingus Akademijos sodybos įvykius, vietas ir asmenybes, pažintinio ir informacinio pobūdžio knyga „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“ ir ekskursijomis populiarinti Dotnuvos krašto kultūros paveldą.

Rytas Tamašauskas parengė  medžiagą konkursui, kurį organizuoja draugija. Savivaldybės svetainėje gyventojams buvo pateikti Kėdainių krašto miškų pavadinimai su aprašais ir pakviesta balsuoti už gražiausią pavadinimą.  Kaip gražiausias miško pavadinimas buvo išrinktas Ilgatrakio pavadinimas.

Dar šiais metais numatoma surengti poezijos ir muzikos vakarą, dar susitikimą su kraštiete rašytoja Rasa Aškinyte. Spalio 27 d. 17 val. bibliotekoje (3 aukštas) bus pristatyta neseniai jos išleista knyga „Penkios meilės istorijos su laiminga pabaiga“.

Pramoginis renginys – kelionė į Mažąją Lietuvą

Na, o dabar norisi trumpai aprašyti  neseniai įvykusią draugijos narių kelionę į Mažąją Lietuvą. Šiemet paskelbti rašytojos Ievos Simonaitytės metai. Tad Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus žmonės nusprendė vykti į Priekulėje esantį Simonaitytės memorialinį muziejų. Ogi nevažiuosi tokį kelią tik ten. Tad buvo sukurta visa Mažosios Lietuvos lankymo programa. Nuveikta per dvi dienas gana daug. Pamatyta, sužinota, patirta. Dar labiau susidraugauta.

Ievos Simonaitytės muziejuje apžiūrėta ekspozicija, paklausyta gidės. Taip pat įvyko  neseniai išleistos knygos apie Simonaitytę mini pristatymas. Priekuliškė pedagogė ir rašytoja Edita Barauskienė išleido biografinę knygą apie Ievą Simonaitytę „Kovingoji  Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“. Draugijos narė Gražina Jedemskienė jau perskaičiusi šią knygą, tad kitiems draugijos nariams papasakojo, kokia tai knyga, kas jai patiko.

„Skaitydami šią knygą pajusite ir pamario gamtos grožį, ir jos negailestingumą. Pamatysite nelengvą, netgi tragišką šio krašto žmonių gyvenimą, jų papročius tiek esant Prūsijos / Vokietijos sudėtyje, tiek sovietinėje Lietuvoje.  Pažinsite lietuvių literatūros klasikę kaip stiprią, išdidžią asmenybę, atkaklią kovotoją už lietuvybę, už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą, kovotoją su priespauda, neteisybe. 

Knygoje daug dėmesio skirta Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiui, vienam pačių skaudžiausių I. Simonaitytės gyvenime, kada ištuštėjusio Klaipėdos krašto gyventojai buvo masiškai tremiami į Sibirą, o grįžusieji neapsikentę emigravo į Vokietiją.  Knygos kalba sklandi, turtinga, gyva ‒ tiesiog junti šišioniškių dvasią. Tai antroji E. Barauskienės knyga apie I. Simonaitytę. Pirmoji – „Vyžeikių karalienė“‒  išleista 1998 m.“, ‒ pasakojo Gražina Jedemskienė.

Aplankius Simonaitytės muziejų nuvykta pas Editą Nurmi. Ji mums jau pažįstama, jau buvo Kėdainiuose viename mūsų renginyje ‒ knygų pristatyme. Šįkart ji draugijos narius labai labai labai skaniai pavaišino senovės kuršių patiekalais. Tai buvo edukacinis renginys. Dalis maisto buvo ruošiama tiesiog akyse. Ir pasakojama. Po to vykta į Mėmelio vyninę, ten ragauta to krašto vyndarių kelių rūšių vyno. Apsigyvenus Drevernoje,  nameliuose ant marių kranto, keltu nusikelta į Juodkrantę.

Visi kartu draugijos nariai patraukė takeliais prie jūros, išsimaudė, pailsėjo. Vakare lankytasi Drevernos restorane, čia vaišintasi ir netgi smagiai pasišokta, na, o visai vakare surengtas literatūrinis ir dainų vakarėlis.

Draugijoje yra  ne vienas dainininkas, o jie geba įtraukti ir kitus. Pamažu visi mokosi įvairių dainų. Laima Žilytė buvo pasiėmusi gitarą ir daug dainavo. Visi kiti bandė pritarti. Apskritai draugijos kelionę visur lydėjo daina. Ir eilėraščiai. Draugijos narys Audrius Daukša visada visus pradžiugina deklamuojamais eilėraščiais. Na, o kitą rytą vykta į Rusnę, ten pirmiausia aplankytas Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras.

Visur keliautojus tądien lydėjo gidė. Taigi ne tik pamatyta, bet ir nemažai sužinota. Pavaikščiojus po Rusnę, nueita iki senosios etnografinės žvejo sodybos. Ten apžiūrėti seni pastatai, ekspozicija, pasivaišinta to krašto kafija, sūriu ir pyragu, keptu pagal rusniškių senąjį receptą. Dar ragautas rusniškių gėrimas, žaisti  žaidimai. Po trumpos edukacinės programos visi ėjo pasivaikščioti Aukštumalos pažintiniu taku.

Paskui nuvažiuota į Ventės ragą, o dar vėliau ‒ į Mingės kaimą, pasiplaukiota laiveliu mariomis, laive ragauta kapitono virtos žuvienės. Buvo labai karšta, bet draugijos žmonės gan plačią dviejų dienų programą atlaikė. Į Kėdainius grįžta vėlai. Visi buvo laimingi, besišypsantys, dar labiau susidraugavę. Toks buvo draugijos vasaros palydėjimas….