Pakeliui į išnykimą: kas uždirbs pensijas?

Kėdainių rajono savivaldybė kiekvieną mėnesį skelbia statistiką – kiek mažylių gimė, kiek mūsų kraštiečių mirė, kiek susituokė, o kiek išsiskyrė. Liūdna, bet dažniausiai skaičiai būna nemalonūs akiai. Mirčių skaičius neretai du, o kartais net ir tris kartus lenkia gimimų skaičių, ištuokų taip pat neretai būna daugiau.

Be jokios abejonės, demografinė kreivė žemyn smunka visoje Lietuvoje, o gal tiksliau sakyti – visame Vakarų pasaulyje, tad tai yra sisteminė problema, kurios joks meras nepajėgus išspręsti. Kai kurie rajonai šias problemas sprendžia ir jos ten ne tokios aštrios, o kai kurie tiesiog linkę plaukti įvykiams pasroviui, tad su šia statistika eina vis žemyn. „Rinkos aikštė“ visų buvusių krašto merų, o taip pat ir esamo prašė išsakyti savo mintis šiuo klausimu. Kai kurie merai tą sugebėjo padaryti, kai kurie, deja, ne.

Meras Valentinas Tamulis: žmonės į vaikų auginimą žiūri itin atsakingai

Dabartinis rajono meras Valentinas Tamulis, pats turintis dvi dukras, kurios padovanojo jam ir penkis anūkus, akcentuoja, kad vaikų auginimas yra ilgalaikės vertybinės politikos pasekmė. Reikia suprasti, kad jokie pinigai ir jokie paskatinimai neprivers vaikų turėti, jei du jauni žmonės tiesiog nemato vaikų auginime prasmės.

Maža to, sako V. Tamulis, dabartinė karta į vaikų auginimą žiūri su itin didele atsakomybe, kuri verčia labai gerai pamatuoti savo galimybes, prieš sulaukiant šeimos pagausėjimo.

„Gimstamumo tema aktuali ne tik Kėdainiams, Lietuvai, bet ir visai Europai.

Jau keleri metai girdime, kaip įvairių Europos šalių vadovai kalba, kad Senojo žemyno gyventojų mažėja.

Tokios tendencijos priežasčių yra ne viena: žmonės labai atsakingai žiūri į vaikus (vaiko nepakanka tik pagimdyti, dažnas rimtai ir atsakingai galvoja, kad jį reikės užauginti, išauklėti doru žmogumi, suteikti galimybes įgyti išsilavinimą), be to, žmonės, turėdami vieną ar du vaikus, daugiau nebenori gimdyti ir auginti vaikų, o nori skirti laiko sau, savo poreikiams, pramogoms, savęs tobulėjimui.

Ne vieną šeimą neramina ir nestabilumas visomis prasmėmis (saugumo, finansinis, moralinis)“, – sako V. Tamulis.

Meras sako, kad moterų pasirinkimo gimdyti nenupirksi nei premijomis, nei gražiais žodžiais. Tačiau ilgalaikė kryptinga vertybinė politika galbūt situaciją ir pataisytų.

„Reikia tvirtos valstybės politikos šiuo problematišku klausimu. Galbūt galėtų būti vaikų investiciniai fondai, galbūt reikia pokyčių įsigyjant išsilavinimą ir savarankiško gyvenimo starte. Turbūt – kiek žmonių tiek nuomonių“, – svarsto meras.

Nijolė Naujokienė: jaunos šeimos nesijaučia pakankamai saugios

Buvusi merė N. Naujokienė, pati užauginusi dvi dukras ir sūnų, sako, kad pastaroji savivaldybės demografinė statistika yra ne tik liūdinanti – tai gyvybingumo pusiausvyros griūtis. Mirštant tris kartus daugiau žmonių, senstant rajonui ir stokojant jaunų šeimų, greitai užsidarys darželiai, kurių reikės vis mažiau. Darželių pedagogai, kaip teko girdėti, jau dabar ruošiasi išankstinėms pensijoms. Užsidarys ir mokyklos, kuriose nebebus kam mokytis. Darbovietės kelsis kitur, nes čia tiesiog nebus kam dirbti.

Žinoma, scenarijus gana apokaliptinis, tačiau iš esmės jo link gana tvirtu žingsniu yra einama.

„Visi puikiai žinome ir esame ne kartą patyrę, kad žmonės nori ir renkasi gyventi ten, kur jaučiasi saugūs ir vertinami. Vadinasi, tikėtina, kad jaunimas jaučiasi nepakankamai vertinamas ar neturi/nemato galimybių kurti stabilų ir orų  gyvenimą sau ir savo šeimoms mūsų rajone, kuris yra Lietuvos širdis, centras. Nemaža dalis tėvų įvertina situacijas ir skatina užaugusius vaikus išvykti, nes darbų, uždarbio ir gyvenimo laisvės galimybės didesnės didmiesčiuose arba užsienio šalyse, draugų ten irgi daugiau, tad antras puses susirasti daug paprasčiau. O tada ir įsikuriama visam laikui.

O kas vyksta mūsų rajone?

Postringaujama apie trinkeles, keliukus ir šventes, kai tuo tarpu ligoninėje jau nebeliko net akušerijos-ginekologijos skyriaus, todėl moterims išnešioti ir gimdyti kūdikius mūsų rajone tampa problematiškiau.

Ir nemanau, kad moterys nenori gimdyti. Jos nori būti užtikrintos, kad galės saugiai išnešioti, pagimdyti ir užauginti laimingus vaikus, išvengiant nepritekliaus. Gimdymas ir vaikų auginimas tai ne vienos moters atsakomybė – tai šeimos reikalas. O kai per mėnesį mūsų rajone, pavyzdžiui, registruojamos tik 6 santuokos, o ištuokų net 12, tai apie kokį motinos, moters saugumą galima kalbėti?“ – klausia N. Naujokienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad į rajoną sunku pritraukti ir aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų, kurie norėtų įsikurti su šeimomis. Oro tarša didelė, kvapai smaugia gerkles, labai daug, jos nuomone, čia lemia ir politinės pažiūros, o žmonės, kurių ir taip tiek nedaug yra, skirstomi į savus ir svetimus.

„Jauni žmonės ne akli ir nekurti, girdi ir mato, kas vyksta, svarsto ir vertina: protingi žmonės, mano nuomone, nepatogūs, tai jie tiesiog „nepraeina“ atrankų ir išvyksta į kitus rajonus, kur sutinkami išskėstomis rankomis.

Štai, kad ir Darius Kaminskas – kitame rajone tiesiog nepamainomas gydytojas – savos srities profesionalas, o savivaldybės įmonių vadovai tai, man panašu, kad keičiami kaip kokios kojinės – kvapas netiko – įsakymas ant stalo „garbingai“ atneštas. O kiek kitų yra išstumtų, panašu, vien dėl to, kad neliktų konkurencijos“, – sako buvusi merė.

Reziumuojat ji teigia, kad nors Kėdainiai gali pasiūlyti neblogus atlyginimus, patogią geografinę padėtį, vis dėlto, akivaizdu, to nepakanka.

„Tai ne smulki problema. Tai – egzistencinis klausimas. Jei toliau tylėsime, Kėdainiai taps vieta, kurioje, atsiprašau, bet pasakysiu žiaurokai, tik šarvojimo salės dirbs be pertraukų.

Šiandien mes galime dar veikti. Bet rytoj gali būti vėlu.

Visi puikiai suprantame, kad pokyčiai nevyksta savaime. Jie yra ne tada, kai rajono vadovai yra fotonuotraukų centre, o atsiranda tuomet, kai jie yra įvykių, idėjų ir strategijų gimime“, – kerta N. Naujokienė.

Viktoras Muntianas: nors ir nebūtų lengva, valdžia gali situaciją pakeisti

Jau kurį laiką nuo aktyvios politikos pasitraukęs, tačiau akylai situaciją rajone sekantis buvęs meras Viktoras Muntianas sako, kad dabartinė statistika, kai gimusiųjų skaičius gerokai atsilieka nuo mirusiųjų, o santuokų mažėja, yra „labai liūdna“. Jis pabrėžė, kad žmonėms, ypač jaunoms šeimoms, reikia „tam tikros vilties į ateitį“, kad jie rinktųsi Kėdainius kaip savo gyvenamąją vietą ir kurtų čia šeimas.

„Visa tai priklauso, kaip žmonės jaučiasi toje teritorijoje“, – teigė buvęs meras, pridurdamas, kad nuo to priklauso ir požiūris į ateitį bei gimstamumą.

Nors akivaizdu, kad demografinės problemos nėra nei vieno žmogaus, nei vienos savivaldybės, nei vienos šalies problema, vis dėlto V. Muntianas tikina, kad kiekvienos savivaldybės administracija ir vadovybė gali turėti tam tikros įtakos demografiniams procesams. Tarkime, kaimo ir miesto atskirtis – dėl jos jaunimas kaimiškųjų vietovių tiesiog vengia, tad kokių gi pokyčių galima tikėtis Kėdainių rajone, kur kaimiškosios seniūnijos didelės ir plačiai išsidėsčiusios?

„Kaimo žmogus dabar jaučia labai didelę atskirtį – tiek materialinę, tiek teritorinę. Aš pats gyvenu Angiriuose ir labai gerai matau, kaip čia viskas yra. Pavyzdžiui, netgi jeigu buvai iš ryto mieste ir per pietus galėjai grįžti į Angirius, tai dabar jau to padaryti negali. Dabar jeigu iš ryto važiuoji į Kėdainius, tai grįžti namo gali kažkur tik po vakarienės, nes kito autobuso tiesiog nėra. Nekalbu net apie kažkokį kultūrinį gyvenimą ir panašiai.

Žmonės nori gyventi geriau, jie visi stengiasi kažkur emigruoti į miestus. Jeigu ne iš šalies emigruoja, tai nors į didmiestį. Ten tada kuriasi gyvenimą, sprendžia savo buities, gerovės klausimus, o tam reikia laiko. Po to kartais apie vaikus jau net ir ne laikas galvoti būna“, – sako V. Muntianas.

Jis kritikavo ir tam tikrą paslaugų centralizaciją, kai dėl elementarių klausimų, pavyzdžiui, aplinkosaugos, Kėdainių gyventojams tenka kreiptis į kitų rajonų institucijas (pvz., Pakruojo). Tai, anot jo, rodo vietos valdžios įtakos mažėjimą ir savivaldybės statuso praradimą tam tikrose srityse.

Kalbėdamas apie Kėdainių patrauklumą, V. Muntianas apgailestavo, kad miestas, anksčiau buvęs regiono centru ir pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, dabar viešojoje erdvėje lyginamas su kitais miestais, pavyzdžiui, Jonava, ir šis palyginimas toli gražu ne visada krypsta Kėdainių naudai.

„Savivaldybės administracija gali tuos procesus įtakoti, jeigu… tvarkytųsi efektyviai, racionaliai, galėtų pasiekti geresnių rezultatų. Jei labiau atlieptų žmonių poreikius, viltis, giliai analizuotų esamą situaciją ir tai, kas buvo anksčiau, pokyčių būtų galima sulaukti“, – teigė pašnekovas.

Juo labiau kad, jo manymu, Kėdainiai turi tiek potencialo, tik jis, deja, nėra išnaudojamas. Kartu jis antrino ir dabartiniam rajono merui, sakydamas, kad suvokimas apie šeimą ir vaikų auginimą ateina iš švietimo ir artimiausios aplinkos, kuri gali pakreipti šiandienos jaunuolius demografiškai palankesne kryptimi, formuojant kitokį požiūrį į šeimą ir vaikus, nei kad yra paplitęs dabar.

Rimantas Diliūnas: demografinė duobė laikina

Tuo tarpu R. Diliūnas antrina kolegoms sakydamas, kad jauni žmonės visai kitaip mato vaikų auginimą, nei į jį buvo žvelgiama anksčiau, ir tai lemia demografinius pokyčius. Jaunos šeimos tiesiog dažnai nenori vaikų, nes juos auginti tiesiog yra labai sunku. Ir to nepalengvins jokios savivaldybės skiriamos išmokos, nes dažniausiai net ne piniguose slypi pagrindinės problemos.

„Vaikai visgi yra juodas darbas. Dabartinis jaunimas nori visko greitai ir lengvai, o vaikų auginimas reikalauja daug laiko, daug pastangų. Pirmus penkiolika metų tai yra juodas, sunkus darbas. Maža to, šiuolaikiniai tėvai į tai žiūri atsakingai, deda daug pastangų į vaikų išsilavinimą, patirtis, gerą emocinę būklę, nori, kad vaikai tobulėtų ir augtų visomis prasmėmis. Tai reikalauja daugybės resursų, aišku, ir finansinių, bet jokie savivaldybės paskirti šimtai eurų to negali paveikti ir pakeisti“, – teigia R. Diliūnas.

Jo manymu, didele dalimi prie tokio jaunų žmonių požiūrio prisidėjo pasikeitusi politinė padėtis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir stipriai pasukus Vakarų link, visuomenėje taip pat per kraštus ėmė veržtis laisvės poreikis. Žmonės nori keliauti, pramogauti, visko pamatyti, skirti laiko sau. Vaikai šioms patirtims dažnai matomi kaip kliūtis.

Ir vis dėlto jis sako manantis, kad ši demografinė duobė tėra laikina.

„Aš manau, kad čia yra laikinas dalykas. Čia ta euforija dėl nepriklausomybės, tos laisvės, kur norim važiuojam, ką norim tą darom, ką norim galim pasiekt. Bet ilgainiui euforija nuslūgs, viskas susistovės, šeimos poreikis grįš ir vaikų turėjimas ir auginimas įprasmins vis daugiau žmonių. Viskas čia susitvarkys, aš manau, kad čia laikina“, – optimistiškai nusiteikęs R. Diliūnas.

Paklaustas apie valdžios galimybes daryti įtaką demografiniams procesams, R. Diliūnas buvo skeptiškas. Anot jo, nei viena valdžia, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, negali iš esmės pakeisti šių tendencijų.

„Labai sunku ką nors yra padaryt. Kiekviena valdžia, ar vienokia ar kitokia partija būtų, jie visvien nori, kad rajonui būtų gerai“, – teigia politikas. Jis pabrėžia, kad valdžios keičiasi, tačiau demografinės problemos yra gilesnės ir susijusios su visuomenės mentalitetu bei globaliomis tendencijomis.

R. Diliūnas taip pat išreiškė nuostabą dėl kai kurių kėdainiečių neigiamo požiūrio į savo miestą. Jis pats, nors ir nėra gimęs Kėdainiuose, miestą laiko savu ir gražiu.

Merų sprendimai tiesiogiai gali paveikti demografinę situaciją

Kėdainiuose išrinktas Seimo narys Viktoras Fiodorovas sako, kad merų galioje yra daugybė sprendimų, kurie vienaip ar kitaip gali turėti įtakos demografinei situacijai Kėdainių rajono savivaldybėje. Žinoma, kol į demografinę situaciją žiūrima tik kaip į techninį reikalą – kiek vaikų kuri moteris pagimdė – tol vargu ar kas pasikeis. Bet ėmus mąstyti plačiau, apie tai, kokia miesto vizija paskatintų kurtis čia jaunas šeimas, situacija pasikeistų ženkliai.

„Miesto plėtra priklauso visiškai nuo rajono vadovų. Bet tol, kol rajono vadovai galvos, kad prie gimdymo galima prisidėti tiktai tiesiogiai, normalu, kad nieko padaryti jie tuo klausimu jau negali.

Jeigu jie įsivaizduoja, kad į Kėdainius galima pakviesti žmones, sakant, kad Kėdainiuose turim laisvų darželių, tai yra visiškas absurdas, tai yra įrodymas, kad rajoną valdantys žmonės fantazijos neturi“, – sako parlamentaras.

Jo teigimu, nuo rajono valdžios priklauso daug dalykų: infrastruktūros sukūrimas, viešųjų paslaugų prieinamumas ir jų kokybės gerinimas.

Kol rajono vadovai galvos, kad prie gimdymo galima prisidėti tiktai tiesiogiai, normalu, kad nieko padaryti jie tuo klausimu jau negali.

V. Fiodorovas

„Nes kai mes, pavyzdžiui, sakome, kad pas mus yra baseinai du ir jais gali žmonės naudotis, mes tyčiojamės iš savo žmonių. Ir jeigu šiandien paimsim kokį, pavyzdžiui, statistinį policijos akademiją baigiantį policininką, kuris renkasi darbą tarp Radviliškio, Kėdainių ir Jonavos, jis greičiausiai Kėdainius jeigu ir pasirinks, tai nepasirinks pirmuoju pasirinkimu.

Nes tos viešosios paslaugos, būsto prieinamumas nuomai, naujų būstų pasiūla, rajono ateities perspektyvos – viskas yra labai miglota.

Taip, sakome, kad Kėdainiai gražėja. Ir iš tiesų Kėdainiai gražėja, bet gražėja ir Kazlų Rūda, gražėja ir Jonava, gražėja ir visi kiti miestai, ir mes netampam kažkoks išskirtinis miestas, kuris pritrauktų jaunas šeimas. O nuo jaunų šeimų ir priklauso gimstamumo klausimas“, – akcentuoja V. Fiodorovas.

Seimo narys sako, kad mero ir visos rajono valdžios darbas yra skiepyti meilę Kėdainiams ne tik tiems, kurie gimė ir užaugo šiame mieste, bet visos Lietuvos mastu. Mero pareiga pasakoti, kad miestas turi geras perspektyvas, kad yra augantis, turintis ką pasiūlyti.

„Šito darbo mes nepadarom. Mes sakom: klausykit, nesikabinėkit, viskas čia dabar šiandien dienai yra gerai, o tie, kurie kabinėjasi, yra Kėdainių priešai.

Ne, mielieji rajono vadovai, mes nesam Kėdainių priešai. Mes rimtai galvojam ir matome statistiką, o statistika yra šiandien liūdinanti.

Apgaudinėjame save, kad turim gražų senamiestį, bet senamiestis yra tuščias. Gražus, taip, bet ar gyvas? Ne. Aš nežinau, ar vienas faktinis meras, ir kitas meras de jure, ateina į tą senamiestį po penktos valandos vakare? Ne dėl šventės, ne dėl darbo, o tiesiog pabūti? Ar mato, kaip tas senamiestis atrodo?

Juk jis tuščias. Jame nieko nėra“, – kerta Seimo narys.

Jis akcentuoja, kad meras pirmiausia turi būti kėdainietis, realiai besinaudojantis miestu, jo infrastruktūra ir paslaugomis, kėdainietis, kuris kalbasi su savo miesto gyventojais ir juos girdi. Tada, pasak pašnekovo, sprendimai ateis savaime, ką padaryti, kad miestas taptų gyvas, kad jo patrauklumas išaugtų, o su tuo išaugs ir jaunų šeimų, ir jose gimstančių mažylių skaičius.