Pagal gyvenimo kokybę Kėdainių rajonas Lietuvoje – tik aštuonioliktas–devynioliktas
Kėdainių rajonas toli gražu nėra tas, kuriame gyventi geriausia. Pagal gyvenimo kokybę Kėdainiai Lietuvoje tik aštuoniolikti–devyniolikti. Čia gyvenimo kokybė prilygsta tokiai, kokia yra ir Plungėje. Mūsų rajoną lenkia ne tik didmiesčiai ir kurortai, bet ir tokios savivaldybės kaip Utena, Plungė, Marijampolė, Panevėžys, Kretinga ir kai kurie kiti rajonai.
Tai paaiškėjo praėjusią savaitę Vilniaus politikos analizės institutui pristačius pirmą kartą sudarytą Savivaldybių gerovės indeksą.
Kuriuose rajonuose žmonėms geriausia gyventi, nustatyta išanalizavus penkis kriterijus: socialinį saugumą, fizinį saugumą, ekonomikos gyvybingumą, švietimo kokybę ir demografijos rodiklius. Kėdainių rajonas 18–19 vietoje tarp šalies savivaldybių įsitvirtino tik dėl aukštų švietimo kokybės rodiklių, o štai duomenys apie fizinį rajono gyventojų saugumą ir demografiniai rodikliai verčia kaip reikiant sunerimti.
Vertino socialinę gerovę
Vertindami žmonių socialinį saugumą, tyrėjai išmatavo socialinės gerovės situaciją analizuodami integraciją į darbo rinką, lygias galimybes pagal vyrų ir moterų užimtumo santykį ir socialinės paramos aprėptį.
Buvo vertinama, kiek rajono gyventojų gauna paramą, kiek yra socialinės rizikos šeimų, kiek vaikų yra maitinami nemokamai, kiek rajone yra ilgalaikių bedarbių.
Išanalizavus šiuos rodiklius paaiškėjo, kad Kėdainių rajono savivaldybė pagal socialinį saugumą užima 17–18 vietą Lietuvoje. Socialinė gerovė Kėdainiuose yra panaši kaip ir Alytuje.
Kėdainiuose – ne itin saugu
Iš visų vertinamų sričių Kėdainiuose yra prasčiausia situacija dėl fizinio saugumo.
Pagal fizinio saugumo rodiklius mūsų rajonas atsidūrė tik 26–31 vietoje. Kauno miesto ir rajono savivaldybių teritorijoje, Panevėžio miesto, Vilkaviškio, Širvintų, Mažeikių, Rokiškio, Marijampolės, Šakių, Šilutės, Kretingos, Šilalės, Plungės, Ukmergės, Telšių ir kai kurių kitų rajonų savivaldybių teritorijose kur kas saugiau gyventi nei Kėdainių rajone.
Analizuojant fizinio saugumo duomenis, vertintas saugumas keliuose – skaičiuota, kiek žuvo ir kiek buvo sužeista žmonių per praėjusius metus kelių eismo įvykiuose, tirti nusikalstamumo rodikliai – skaičiuota, kiek užregistruota nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų.
Analizuotas medicinos paslaugų prieinamumas, skaičiuojant, kiek tenka praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų 10 tūkstančių gyventojų.
Ar užtikrinamas žmonių saugumas, vertinta ir pagal rajono gyventojų mirštamumo nuo užkrečiamųjų ligų rodiklius bei aplinkos taršą pagal į atmosferą išmetamą teršalų kiekį iš stacionarių taršos šaltinių.
Fizinio saugumo atžvilgiu prasčiau nei Kėdainiuose yra Pakruojo, Jonavos, Švenčionių, Molėtų, Joniškio, Akmenės ir kai kuriose kitose šalies savivaldybėse.
Ekonominiai rodikliai – ne patys geriausi
Pagal ekonominius rodiklius Kėdainiai, nors ir tituluojami išvystytu žemdirbystės kraštu bei pramonės miestu su daug vilčių teikiančia Laisvąja ekonomine zona, taip pat kol kas neblizga kitų šalies savivaldybių kontekste.
Pagal ekonominį gyvybingumą Kėdainiai atsidūrė tik 17–18 vietoje kartu su Utenos rajono savivaldybe.
Vertinant ekonomikos gyvybingumą, buvo skaičiuojamas vidutinis rajono gyventojų darbo užmokestis, aiškinamasi, kiek veikia mažų ir vidutinių įmonių, koks yra bendras veikiančių įmonių skaičius, kiek tiesioginių užsienio investicijų tenka vienam gyventojui ir koks yra žmonių užimtumo lygis.
[quote author=““]Labiausiai džiugina tai, kad švietimo srityje Kėdainiai yra neabejotini lyderiai. Būtent švietimo sistemos darbuotojų pasiekti rezultatai ir lėmė tai, kad Kėdainiai pateko į geriausių Lietuvos savivaldybių 20-uką.[/quote]
Žodžiu, tyrėjai analizavo tuos rodiklius, kurie atspindi konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir rajono augimo potencialą.
Paaiškėjo, kad ekonominiu atžvilgiu toliau už Kėdainius yra pažengusios Trakų, Elektrėnų, Druskininkų, Alytaus, Kazlų Rūdos, Šiaulių, Mažeikių, Palangos ir kitų rajonų savivaldybės, jau nekalbant apie Kauną, Vilnių ir Klaipėdą.
Ekonominiu atžvilgiu prasčiausiai žmonės gyvena Zarasuose, Kalvarijoje, Kupiškyje, Vilkaviškyje, Joniškyje, Ignalinoje, Lazdijuose, Kelmėje ir kai kuriuose kituose rajonuose.
Aukščiausi – švietimo rodikliai
Labiausiai džiugina tai, kad švietimo srityje Kėdainiai yra neabejotini lyderiai. Pagal švietimo kokybę Kėdainiai veik nenusileidžia šalies didmiesčiams ir kartu su Kretingos savivaldybe reitingų lentelėje dalijasi 6–7 vietomis.
Būtent švietimo sistemos darbuotojų pasiekti rezultatai ir lėmė tai, kad Kėdainiai pateko į geriausių Lietuvos savivaldybių 20-uką.
Jei ne švietimo rodikliai, pagal kitus gyvenimo kokybės rodiklius Kėdainių rajonas, lyginant su kitais rajonais, atrodytų žymiai prasčiau.
Vertindami švietimo rodiklius, tyrėjai analizavo švietimo prieinamumą aiškindamiesi, kiek mokyklinio amžiaus vaikų nelanko ugdymo įstaigų, kiek vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ar mokiniams yra prieinamas neformalusis švietimas, ar jie lanko bendrojo ugdymo mokyklų būrelius.
Buvo vertinami abiturientų pasiekimai laikant matematikos ir lietuvių kalbos brandos egzaminus, taip pat skaičiuojama, kiek procentų abiturientų įstojo į universitetus ir kolegijas.
Demografiniai rodikliai – nedžiuginantys
Pagal demografinius rodiklius Kėdainiai atrodo vidutiniškai tarp visų šalies savivaldybių ir kartu su Telšių rajono savivaldybe dalijasi 30–31 vietą.
Nustatant demografinį senatvės koeficientą ir migracijos rodiklius, skaičiuota, koks pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnių) skaičius tenka šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus).
Skaičiuojant migracijos rodiklius, nustatytas balansas tarp išvykusių ir atvykusių asmenų.
Prasčiausia demografinė situacija Lietuvoje yra Anykščių, Ignalinos, Biržų, Molėtų, Zarasų ir kai kuriuose kituose rajonuose.
Siekia didinti visuomenės informuotumą
Savivaldybių gerovės indeksas sudarytas suskaičiavus visų minėtų penkių sričių rodiklius kiekvienoje savivaldybėje.
Šio indekso sudarytojai teigia, kad šis darbas atliktas siekiant ne reitinguoti savivaldybes ir nustatyti, kuriuose rajonuose gyventi geriausia, bet turint tikslą vykdyti ilgalaikį stebėjimą, siekiant nuomonių formuotojams bei sprendimų priėmėjams suteikti objektyvios kontekstinės informacijos, didinti visuomenės informuotumą apie padėtį skirtinguose Lietuvos regionuose ir skatinti gyventojų pilietinį įsitraukimą į gerovės kūrimą savo gyvenamoje aplinkoje.
Savivaldybių gerovės indeksas sudarytas analizuojant oficialius statistinius duomenis iš Lietuvos Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinės sistemos. Šį tyrimą ketinama atlikti kasmet.
