Padėka už puikią Mamytės palydą į Amžinąją kelionę
Laidojimo namai „Rimties namai“ Skongalio g. 10 Kėdainiuose./Asmeninio archyvo nuotr.
Skausmas, liūdesys, neviltis, žemė, slystanti iš po kojų, – tai jausmai, aplankantys netekus artimojo. Skaudu, kai Anapilin iškeliauja ligonis ar garbingą amžių nugyvenęs mylimas žmogus, bet dar skaudžiau, kai tai įvyksta netikėtai. Tuomet, rodos, viską, ką iki tol žinojai, pamiršai. Žinios, kurias kaupei, nes galbūt jų kažkada prireiks, išgaravo akimirksniu, nes niekaip netelpa galvoje, kad Marijos žemę paliko tau brangus žmogus. Žmogus, su kuriuo dar šįryt kūrei planus, svajojai apie būsimas Kalėdas ar kitos vasaros atostogas. Bet gyvenimas turi savo planą ir jis, deja, su mumis nesitaria, kada ir ką pasikviesti į Amžinybę.
Lygiai taip pat netikėtai ir be jokio plano atsisveikinti visiems laikams mūsų šeima į Dangaus Karalystę neseniai palydėjo labai mylimą Mamytę. Išgirdę apie netektį negalėjome tuo patikėti – juk dar prieš porą valandų abi telefonu dėliojome, kuri Kalėdoms keps kūčiukus, o kuri virs kisielių ar gamins aguonpienį. Skaičiavome ir džiaugėmės pagausėjusia gimine, aptarėme prie šventinio stalo susirinksiančių artimųjų ratą… Dieve, kaip viskas, kas buvo ranka pasiekiama, virto tolimųjų galaktikų žvaigždynais, į kuriuos iškeliavo mūsų Mamytė!
Nepakeliamas skausmas tąkart persmelkė pačius mažiausius kūno lopinėlius, kiekvieną ląstelę. Nebegalėjau pasirūpinti net brangiausio žmogaus laidotuvėmis, bet kartu norėjosi, kad oriai Žemėje gyvenimą nugyvenusi Mamytė lygiai taip pat oriai į jį žengtų ir Danguje. Todėl, surinkusi savyje stiprybės trupinėlius, ieškojau Kėdainiuose vietos, kuri, mano nuomone, jai būtų patikusi paskutiniam atsisveikinimui su šiuo pasauliu ir žmonėmis, kurie ją pažinojo.
Iš viso pasirinkimo Kėdainiuose labiausiai širdis linko prie ramioje vietoje su uždaru kiemu įsikūrusių „Rimties namų“ Skongalio g. Dabar, žvelgdama iš laiko perspektyvos, galiu pasakyti, kad nesuklydau. Ir nurimus emocijoms, o mintims grįžus į savo vietas, noriu nuoširdžiai padėkoti „Rimties namų“ kolektyvui už profesionalumą, paramą, visokeriopą pagalbą ir nuostabiai į paskutinę kelionę išlydėtą brangiausią žmogų – Mamą.
Susisiekus su ritualines paslaugas teikiančia įmone, darbuotojai pirmiausia pasidomėjo, ar atsisveikinę su velione karste, vėliau ją norėsime kremuoti. Išgirdę teigiamą atsakymą, paklausė, kur norėtume rengti atsisveikinimą (šarvojimą) – gamtoje, namuose, galerijoje ar kitoje ypatingoje vietoje. Tačiau pasirinkome jau tradicija tapusius laidojimo namus Skongalio g. 10. Jaukiai įrengta aplinka su uždaru kiemeliu, lengvumo pojūtį suteikianti balta šarvojimo salė, darbuotojų rūpestingumas bei paslaugumas nuėmė labai didelę naštą nuo mūsų, gedinčių artimųjų, pečių. Leido tinkamai atsisveikinti ir į Paskutinę Kelionę palydėti brangų žmogų.
Neturėjome jokių rūpesčių ir dėl velionės aprangos ar kitų detalių. Nors galėjome rinktis iš gausybės įvairių suknelių spalvų ir modelių, bet žinojome, Mamytė gyvenime visada vadovavosi principu: mažiau yra daugiau. Todėl jai išrinkome, mūsų akimis, gražiausią kreminės spalvos suknelę ir dailius panašios spalvos batelius. Į rankas įdėjome reto grožio jos pačios mylėtą ir saugotą medinių karoliukų rožinį, baltą škaplierių ir, žinoma, šventą paveiksliuką. Niekada mudvi su Mamyte nemėgome tamsių spalvų, todėl ji, aprengta ir apauta kreminės spalvos rūbais, atrodė tarsi pasiruošusi į iškilmingą savo pačios šventę. Deja, paskutinę šventę šioje Žemėje…
Paskutinę kelionę baltų žvakių šviesoje lydėjo rami smuikų griežiama gedulinga muzika. Klausantis jos ir žvelgiant į ekrane bėgančias nuotraukas, iš prisiminimų išniro akimirkos ir vaizdai, kurie jau buvo pamiršti.
Žinau, tą netekties akimirką sunku atsiminti žingsnius, kuriuos reikia atlikti mirus artimajam, bet ieškodami internete vietos, kurioje būtų galima su juo atsisveikinti ir kas galėtų padėti tą atsisveikinimą padaryti kuo jaukesnį, turėkite minty „Rimties namus“ Skongalio g. 10.
Išėjus žmogui atsiranda įvairių reikalų, kuriuos reikia sutvarkyti po jo mirties. O jei tai pirmas kartas, kai tenka su tuo susidurti, pasijunti tarsi tamsiame miške. Todėl esu nuoširdžiai dėkinga „Rimties namų“ kolektyvui, kuris nuo pat mano pirmojo skambučio lydėjo mane, kantriai aiškino kiekvieną detalę, atsakinėjo į daugybę klausimų ir padėjo sutvarkyti įvairius dokumentus.
Apie tai, jog niekas negyvensime amžinai, tarsi ir žinome, tačiau visada tikimės, jog ta diena, kai reikės palikti šį pasaulį, ateis dar negreitai. Bet ji ateina… Nelaukta ir netikėta. Sumaišo visas gyvenimo kortas, įvelia galvoje chaosą, kuris neleidžia blaiviai mąstyti net ir tiems, kurie moka ir geba savo gyvenime viską kontroliuoti.
Būtent tokiomis akimirkomis reikalingas kažkas, kas palaikytų, padėtų, leistų tiesiog paverkti, išliūdėti ir, žinoma, sutvarkytų būtiniausius dalykus. Mums labai pasisekė, kad radome viską, ko ieškojome, sulaukėme tai, ko tuo metu labiausiai reikėjo.
Žinau, tą netekties akimirką sunku atsiminti žingsnius, kuriuos reikia atlikti mirus artimajam, bet ieškodami internete vietos, kurioje būtų galima su juo atsisveikinti ir kas galėtų padėti tą atsisveikinimą padaryti kuo jaukesnį, turėkite minty „Rimties namus“ Skongalio g. 10.
Kad ir kuriuo paros metu nutiktų nelaimė, jūs būsite išgirsti, jums bus suteikta visa reikalinga pagalba ir informacija paskambinus visą parą veikiančiu telefonu 8 621 77 778.
Saugokite save ir savo artimuosius, branginkite kiekvieną akimirką, praleistą drauge, bendraukite, kol esate gyvi, nes vėliau gali būti per vėlu…
