Paaiškėjo konkurso „Kultūros versmė“ pretendentai
A.Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Balandžio 15 dieną, pirmadienį, 17.30 val. Akademijos kultūros centre, minint Kultūros dieną, jau dvyliktą kartą bus paskelbti ir apdovanoti Kėdainių rajono savivaldybės organizuojamo konkurso „Kultūros versmė“ laureatai. Šiais metais penkioms konkurso nominacijoms pasiūlyti 33 pretendentai. Renginio metu koncertuos Jokūbas Bareikis su programa „Legenda. Vytautas Kernagis“ ir grupė „Ritmas kitaip“. Renginio vedėjos – Neringa Varnelytė ir Vitalija Mockevičiūtė.
Nominacijos „Metų pasiekimas“ pretendentai:
Augustas Berlėta – už pelnytus aukštus įvertinimus 2023 metų Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadoje. Augustas tapo Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nacionalinio etapo III vietos laimėtoju.
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name, vadovė Regina Lukminienė – už LR Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ pelnytą apdovanojimą – 2023 metais sėkmingiausiai dirbantis tradicinių amatų centras Lietuvoje.
Kėdainių kultūros centro vaikų popchoras „Perliukai“, vadovė Daiva Makutienė – už aktyvų dalyvavimą konkursuose ir pelnytus aukštus įvertinimus. 2023 m. „Perliukai“ surengė 55 koncertinius pasirodymus, dalyvavo festivaliuose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Popchoras „Perliukai“ – net septyniolikos tarptautinių ir devynių respublikinių konkursų prizinių vietų laureatas.
Paulius Vaicekauskas, muzikos prodiuseris – už apdovanojimą asociacijos LATGA įsteigtoje nominacijoje „Populiariausias Lietuvos dainų autorius“ (muzikos apdovanojimai M.A.M.A 2023). Paulius Vaicekauskas yra ir dainos Kėdainiams „Aš noriu būti čia“ bendrakūrėjas.
Vokalinio ansamblio „Verdenė“ kompaktinė plokštelė „Ko nedainuoti, jei širdis dainuoja“ – už išleistą Truskavos kultūros centro vokalinio ansamblio „Verdenė“ kompaktinę plokštelę „Ko nedainuoti, jei širdis dainuoja“, kraštietės Rimantės Šilkaitienės ir kėdainiečio Rimanto Stakausko tekstais.
Nominacijos „Metų įvykis“ pretendentai:
Dainos Kėdainiams „Aš noriu būti čia“ projektas, organizatorius VšĮ Genas Kėdainiai – už unikalaus projekto pristatymą, kurio įgyvendinimas pagrįstas iniciatyvinės grupės užsidegimu, neatlygintinu darbu bei miesto patriotų – Kėdainių gyventojų ir verslo nuoširdžiu noru prisidėti kuriant miesto simbolį. Kėdainių miesto ir rajono gyventojai bei verslo įmonės paaukojo daugiau nei 15 tūkstančių eurų, už kuriuos buvo sukurti du Kėdainius iliustruojantys kūriniai – daina Kėdainiams ,,Aš noriu būti čia“ ir dainos vaizdo klipas.
Interaktyvi ekspozicija „Ich bin Keidaner“, projekto vadovas Rimantas Žirgulis – už įrengtą ir pristatytą naują, Kėdainių žydų bendruomenės istoriją pristatančią interaktyvią ir šiuolaikišką ekspoziciją „Ich bin Keidaner“ Daugiakultūriame centre. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ organizuojamuose „Turizmo sėkmingiausiųjų“ rinkimuose Kėdainių krašto muziejus buvo nominuotas tarp trijų geriausių nominacijoje „2023 metų turizmo inovacija“.
Kultūros projektas „Rudens lygiadienio šventė“, organizatorius Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyrius – už pirmą kartą Labūnavoje organizuotą „Rudens lygiadienio šventę“, kurios metu atliktos apeigos Saulei ir Žemynai, šiaudinių ugnies ženklų atidavimo ugniai apeiga, kaip auka už skalsą ir visas gautas malones, sudegintas sotumo ir vaisingumo simbolis – šiaudinis ožys.
Meninio vyksmo festivalis „Formos’23“, organizatorius Kėdainių kultūros centras – už vienintelio tokio pobūdžio festivalio Kėdainių rajone, pristatančio jaunųjų profesionalių, talentingų kūrėjų šiuolaikinį meną, organizavimą. Festivalio programa pasižymi skirtingų žanrų gausa.
Muzikinis vakaras „Tau dainų nupinsim pynę“, organizatoriai Pagirių bendruomenės centras ir Šėtos kultūros centro Pagirių skyrius – už organizuotą muzikinį vakarą „Tau dainų nupinsim pynę“, skirtą Pagirių krašto šviesuolei, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatei Mokytojai Genovaitei Vanagienei (1931–2022) atminti.
Pernaravos miestelio šventė „Pernaravai – 675“, organizatoriai – Josvainių kultūros centro Pernaravos skyrius bei Pernaravos seniūnija – už renginį, reprezentuojantį Pernaravos kraštą, jo istorinį bei kultūrinį paveldą. Šalia pramoginio pobūdžio veiklų parengti ir skaityti pranešimai apie Pernaravos kraštą, Grinių bei Pelutavos kaimus, Tautinio atgimimo veikėjos Jadvygos Juškytės kultūrinį palikimą, surengtas esamų ir buvusių gyvenamųjų vietovių įdomiausių pavadinimų konkursas, pagerbti ir apdovanoti aktyvūs kraštiečiai.
Respublikinis kūrybinio rašymo konkursas „Namų ir atminties kertėse snaudžiančios istorijos“, organizatorius Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka – už organizuotą kūrybinio rašymo konkursą, skirtą paminėti Aukštaitijos metus. Darbus konkursui pateikė 30 autorių iš Kėdainių miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Rokiškio, Kauno, Elektrėnų, Vilniaus ir net Helsinkio.
Respublikinis romansų konkursas „Pražydo tavo laimė“, organizatorius Akademijos kultūros centras – už pirmą kartą organizuotą respublikinį romansų konkursą „Pražydo tavo laimė“. Konkurse dalyvavo gausus dalyvių būrys iš Kėdainių rajono bei visos Lietuvos.
Teatrinių patirčių kulinarinė programa „ARBATirtys“, organizatorius Krakių kultūros centras – už sėkmingai įgyvendintą kultūrinės edukacijos ir teatrinio veiksmo projektą ir sukurtą unikalią paslaugą – teatrinių patirčių kulinarinę programą „ARBATirtys“. Tai žaismingas teatrinis pasakojimas apie tamsiąją arbatos istorijos pusę, kurią pasakoja personažai, atklydę iš tolimosios Britanijos salos ir Lietuvos miestelių bei miškų gūdumos.
Nominacijos „Metų kultūros darbuotojas“ pretendentai:
Asta Bartkuvienė, Kėdainių kultūros centro renginių režisierė – už aktyvų profesionalių, išskirtinių renginių organizavimą, projektų įgyvendinimą, patriotizmo ir istorinės atminties puoselėjimą. 2023 metų Kėdainių miesto šventės „Aš noriu būti čia“, kurios visos programos dalys apjungtos viena idėja, režisierė, Kalėdų Eglės įžiebimo šventės ir viso kalėdinio laikotarpio mieste ,,Jauku kaip namuose“, projektų „Renginių ciklas „(At)rask meną“, ,,(Ne) pirmas kartas Kėdainiuose“ ir kitų profesionalių, išskirtinų renginių bei projektų viena iš rengėjų bei vykdytojų.
Zenonas Brazinskas, Josvainių kultūros centro Pernaravos skyriaus mėgėjų meno kolektyvų vadovas – už dainavimo tradicijų puoselėjimą, bendruomenės telkimą ir visokeriopą pagalbą organizuojant krašto tradicijų tęstinumą užtikrinančias veiklas. Zenonas – aktyvus mėgėjų meno kolektyvų „Rudenėlis“ bei „Langsva“ vadovas, didelį dėmesį skiriantis dainą mylinčių žmonių telkimui bei nuoširdžiam tarpusavio bendravimui.
Milda Bundorfienė, Šėtos kultūros centro Pagirių skyriaus vadovė ir kultūrinių renginių organizatorė – už aktyvų dalyvavimą meninėje veikloje, aktyvų bendruomenės narių skatinimą ir įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje. Pretendentės dėka, Pagiriai atgijo kultūrinių reginių gausa, nepamirštamos Pagirių krašto tradicijos, pabrėžiamas krašto tautiškumas.
Dagnė Jucevičiūtė, Šėtos kultūros centro mėgėjų meno kolektyvo vadovė ir kultūrinių renginių organizatorė – už aktyvų dalyvavimą kultūros įstaigos veikloje bei vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų įtraukimą dalyvauti kultūrinėje veikloje. Dagnė vadovauja 2 kolektyvams, yra aktyvi, pilna kūrybinių idėjų, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, propaguoja vokalinę, liaudies muziką, su meile skleidžia ir populiarina savo vokalinių ansamblių veiklą bei ragina ir skatina Šėtos krašto bendruomenės narių dalyvavimą šioje veikloje.
Jekaterina Karmelavičienė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Surviliškio struktūrinio teritorinio padalinio vyresnioji bibliotekininkė – už siekį, kad biblioteka būtų vietos bendruomenės kultūros ir asmens raiškos lavinimo vieta. Bibliotekininkė aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, Vinco Svirskio Surviliškio pagrindine mokykla, kuri yra aktyvi projektinių veiklų partnerė.
Irena Paragienė, Truskavos kultūros centro renginių organizatorė – už šventinių ir pramoginių renginių suaugusiems bei įdomių ir žaismingų renginių vaikams organizavimą, aktyvų dalyvavimą kultūros įstaigos veikloje, sugebėjimą bendrauti su įvairiais žmonėmis.
Inga Paškevičienė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos „Liepos“ struktūrinio teritorinio padalinio vyresnioji bibliotekininkė – už aktyvų skaitymo skatinimą, kitokį įgalumą turinčių kėdainiečių įtrauktį į bibliotekos veiklas. Šios darbuotojos dėka biblioteka tapo kultūros ir meno sklaidos centru. 2023 metais bibliotekoje buvo suorganizuoti 82 renginiai.
Irmina Pryvalova, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir fondų organizavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė – už aktyvų dalyvavimą bibliotekos veikloje, inovatyvius sprendimus organizuojant įvairius kultūrinius ir edukacinius renginius, už nuolatinį dėmesį skaitymo skatinimui ir bibliotekos veiklos sklaidą, nuo karo pasitraukusių ukrainiečių įtrauktį į bibliotekos ir Kėdainių miesto bendruomenės veiklas.
Rasa Taujanskienė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Šėtos struktūrinio teritorinio padalinio vyresnioji bibliotekininkė – už aktyvų dalyvavimą bibliotekos veikloje, vaikų ir jaunimo subūrimą bei bendruomeniškumo skatinimą. 2023 metais buvo suorganizuoti 86 renginiai. Renginių metu buvo skatinamas poreikis skaityti, meilė gimtajai kalbai, populiarinamos lietuvių liaudies tradicijos, papročiai.
Virginija Vilkiuvienė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Miegėnų struktūrinio teritorinio padalinio vyresnioji bibliotekininkė – už aktyvų dalyvavimą bibliotekos veikloje, inovatyvius sprendimus, organizuojant įvairius kultūrinius ir edukacinius renginius, nuolatinį dėmesį skaitymo skatinimui, bendradarbiavimą su kaimo bendruomene, Miegėnų pagrindine mokykla.
Gailutė Zubkuvienė, Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė – už pačių mažiausių bibliotekos skaitytojų telkimą, ugdymą, skaitymo skatinimą. Bibliotekininkė organizuoja įvairaus pobūdžio renginius: parodas, ekskursijas, viktorinas, virtualius testus vaikams. Bibliotekininkės suburti mažieji skaitytojai yra aktyvūs akcijų „Vasara su knyga“, „Knygų startas“ dalyviai.
Nominacijos „Metų tradicijų puoselėtojas“ pretendentai:
Ona Auškalnienė, Akademijos kultūros centro folkloro ansamblio „Seklyčia“ vadovė – už etninės kultūros puoselėjimą, sklaidą bei Kėdainių krašto garsinimą. 2023 m. folkloro ansamblis „Seklyčia“ XII respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tradicijų paveldėtojai“ Vilniuje bei tarptautinio festivalio „Pakrovo varpai“ laureatas, aktyvūs folkloro festivalių bei koncertų dalyvis – 2023 m. savo programą pristatė net 26 koncertuose ir festivaliuose. Taip pat sėkmingas kolektyvo parengimas į 2024 m. Lietuvos dainų šventę. Ona Auškalnienė 2023 metais parengė ir sėkmingai įgyvendino projektą „Pražydo tavo laimė“.
Laima Dirsienė, Truskavos kultūros centro dailininkė, apipavidalininkė – už įvairių edukacinių, kūrybinių užsiėmimų, skirtų puoselėti etninę kultūrą organizavimą, supažindinimą su tradicine bei šiuolaikiška dailės technika.
Martynas Nistirenko – už naktinės kultūros tradicijų puoselėjimą Kėdainiuose. Šiuolaikiškas miestas susideda iš skirtingų visuomenės grupių bei skirtingų kultūrinių krypčių. Viena iš jų – aktyviai Martyno puoselėjama ir jaunimui ypač aktuali – naktinė kultūra. Martyno iniciatyva prieš du metus pradėta organizuoti Jaunimo diena ir kiti renginiai, kuriuose, jo dėka, pasirodė aukščiausio lygio atlikėjai.
Irena Šalukienė, Kėdainių kultūros centro Tiskūnų skyriaus vadovė – už tradicinių renginių organizavimą: Užgavėnės ir Rasų šventes (nuo 2006 m.), Kalėdų eglės įžiebimo šventes (nuo 2011 m.), teatralizuotas Trijų Karalių vaikštynes-sveikinimus (nuo 2015 m.), Aukštaitijos regiono folkloro ansamblių šventes „Ant kožnos kertės po gegutėlą“ (nuo 2018 m.), Tiskūnų kaimo šventes „Mūsų kaimas – mūsų gimtieji namai“ (nuo 2021 m.).
Rita Tamošaitienė, Krakių kultūros centro folkloro Meironiškių skyriaus vadovė, Pajieslio kultūrinių renginių organizatorė – už tradicijų puoselėjimą Pajieslyje ir Meironiškiuose. 2023 metais Pajieslyje trečią kartą suorganizavo Joninių šventę, Pajieslyje ir Meironiškiuose surengė šiaudinių sodų parodas, pati mokė visus norinčius šiaudinių sodų rišimo paslapčių, organizuodama edukacinius užsiėmimus, taip pat organizavo kasmetinę tradicinę Šeimų šventę, tęsė tradiciją ir jau trečius metus iš eilės įgyvendino projektą „Rudens darbų pabaigtuvių šventė Mykolinės“.
Nominacijos „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“ pretendentai:
Violeta Berlėtaitė – ilgametė Kėdainių rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Už aktyvų ir ilgametį darbą Kėdainių rajono paminklosaugos srityje, indėlį į kultūros vertybių išsaugojimą ir prikėlimą naujam gyvenimui.
Viačeslavas Čerenkovas – roko grupės ,,Ramybės skveras“ vienas įkūrėjų ir simbolių, 2022 m. anapilin iškeliavęs kėdainietis, muzikantas ir menininkas. „Ramybės skveras“ buvo viena iš pirmųjų lietuviško „hard rock“ grupių, kuri susikūrė devintojo dešimtmečio pabaigoje, jau pradėjus byrėti sovietinei epochai. Taip pat pretendentas buvo architektas-dizaineris, tapytojas, surengęs ne vieną dailės parodą. Šio žmogaus atsidavimas ir indėlis kultūrai yra neatsiejama krašto kultūros istorijos dalis.
Rita Mockienė – Pagirių himno teksto autorė, stogastulpio svarbiausioms Pagirių datoms įamžinti pastatymo iniciatorė, Pagirių heraldikos simbolių idėjos savininkė, kraštiečio Adomo Jakšto-Dambrausko, Pagirių krašto savanorių atminimo puoselėtoja, pagarbos tautiniam kostiumui propaguotoja. Grįžusi į Pagirius ėmėsi iniciatyvos burti kraštiečius. Vadovaudama įvairiems vaikų ir jaunimo kolektyvams, kryptingai puoselėjo vaikų meninius gebėjimus, paremtus etnine kultūra. Subūrė ir vadovavo šokių kolektyvams „Duja“, „Žvirbliukai“, „Šeimynėlė“, tautosakos būreliui „Jakštukai“. Jai svarbu savo krašto istorija, tautiškumas, patriotizmas, Pagirių krašto istorijos išsaugojimas ir garsinimas.
Nominacijas skiria ir pretendentus atskiroms nominacijoms gauti atrenka Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
3 Komentarai
Eikit nakum
Laimes Mikutiene, nes sava, tu ir laimedavai, kaip laizei per kadencija melioratoriui pedas.
[…] Šiais metais konkursui „Kultūros versmė“ kultūros bei nevyriausybinės organizacijos penkioms nominacijoms pasiūlė 33 pretendentus. […]