Nuspręsta: bus galima pasitraukti iš II pensijų pakopos, automatiškai nebeįtrauks
Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų paketą, kuriuo siekiama padidinti sistemos lankstumą ir suteikti daugiau galimybių pensijų fondų dalyviams./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų paketą, kuriuo siekiama padidinti sistemos lankstumą ir suteikti daugiau galimybių pensijų fondų dalyviams. Dauguma pakeitimų įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Šiam įstatymų paketui pritarė kraštietis Seimo narys Viktoras Fiodorovas, o kraštietė Jurgita Sejonienė balsavo prieš. Kol vieni Seimo nariai sakė, kad sistemos lankstumas kaip tik padidins jos populiarumą, kiti gi sakė, kad ši įstatymo pataisa tėra skirta užglostyti vos prieš keletą valandų priimtus didesnius mokesčius gyventojams ir ilgalaikėje perspektyvoje žmonėms esą atneš daug žalos.
Galimybė anksčiau pasiimti dalį sukauptų lėšų
Vienas iš laukiamiausių pakeitimų – galimybė gauti dalį sukaupto pensijų turto dar nesulaukus pensinio amžiaus.
Įstatyme numatytos kelios naujos išėmimo iš antros pensijų pakopos galimybės.
Vienkartinė 25 proc. išmoka. Kiekvienas pensijų kaupimo dalyvis vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį galės kreiptis dėl vienkartinės išmokos, kuri sudarys iki 25 proc. jo sukaupto turto. Svarbu pabrėžti, kad ši išmoka negalės viršyti sumos, kurią dalyvis pats įmokėjo savo lėšomis. Išsiėmus šią sumą pinigų, jie bus apmokestinti 3 proc. mokesčio tarifu. Jis nebus taikomas, jei pinigai bus išimami jau sulaukus senatvės pensijos.
- Išmoka susirgus sunkia liga. Gyventojai, susidūrę su sunkia liga (pagal patvirtintą sąrašą), turės teisę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir atsiimti visą sukauptą turtą. Taip pat ši galimybė bus suteikta asmenims, kuriems nustatytas 70 proc. ar didesnis netektas darbingumas.
- Išmoka priešpensinio amžiaus asmenims. Likus 5 ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus, dalyvis galės kreiptis dėl išmokos, jei jo sukauptas turtas neviršys 50 proc. nustatytos pensijų anuiteto ribos.
Nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų fonduose sukaupę gyventojai visas lėšas galės pasiimti iš karto, tačiau tai jie galės padaryti tik per dvejų metų langą. Šios lėšos nebus apmokestintos.
Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų, mat, pasak buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, šiuo pasiūlymu prikurta aibė paskatų atsiimti lėšas, tačiau nesukuriamas joks paskatas išsiimtas lėšas panaudoti alternatyviems investavimo būdams ar kaupimo būdams.
Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį.
Aut. past.
Lankstesnis kaupimo stabdymas
Nuo šiol pensijų kaupimo dalyviai turės daugiau laisvės valdyti savo įmokas. Įstatymas numato, kad pensijų įmokų pervedimą bus galima laikinai sustabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą kartų skaičių. Taip pat bus galima bet kada atnaujinti sustabdytas įmokas, nepasibaigus 12 mėnesių terminui. Pasak Paulės Kuzmickienės, tai svarbus aspektas, nes gali būti asmeninių situacijų, kai prireikia pauzių, ir tokios pauzės galėtų būti.
Taip pat itin svarbu tai, kad įstatymas suteikia galimybę asmenims, kurie pradėjo kaupti iki 2025 m. gruodžio 31 d., nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Tačiau dalyvavimas II-oje pensijų pakopoje gali būti nutrauktas ne amžinai – paliktas dvejų metų langas, per kurį gyventojai turi apsispręsti, ar nori kaupti toliau, ar nori iš sistemos pasitraukti visam laikui.
Šį sprendimą palaikė Remigijus Žemaitaitis.
„Iš tikrųjų galima sakyt, pagaliau galbūt žmonės galės ištrūkti iš kalėjimo. Reikia kuo greičiau leisti juos išeit, aišku, labai gaila, kad langas yra tik dveji metai, turėtų būt ne dveji metai, o bet kada. Tai yra žmogaus pinigai, tegu jis pats sprendžia, ką su tais pinigais daryti“.
Yra skaičiuojama, kad nutraukti II-os pensijos kaupimą gali norėti apie 20 proc. gyventojų. Nutraukus kaupimo sutartį lėšų dalis, pervesta iš „Sodros“ biudžeto (už 2004–2018 m.) ir valstybės biudžeto, bus grąžinta į „Sodrą“. Likusi lėšų dalis (dalyvio įmokos ir investicinė grąža) bus pervesta į dalyvio nurodytą asmeninę sąskaitą.
Nutraukusiems pensijų kaupimą gyventojams įmokos bus grąžinamos atskaičiavus 3 proc. išgryninimo mokestį.
Pensijų išmokų pokyčiai
Keičiasi ir pensijų išmokų tvarka sulaukus pensinio amžiaus.
Pensijų anuitetas (grąžinimo metodas, pagal kurį kiekvieną mėnesį mokama vienodo dydžio įmoka) lieka privalomas tiems, kurių sukauptas turtas viršys nustatytą pensijų anuiteto ribą. Tačiau dalyviai galės rinktis iš dviejų anuitetų rūšių: standartinio (mokamo visą likusį gyvenimą) ir atidėtojo (pradedamo mokėti nuo 85 metų, o likusią dalį iki tol gaunant periodinėmis išmokomis).
Jei sukauptas turtas viršys nustatytą dydį, viršijančią dalį bus galima gauti vienkartine išmoka. Jei sukaupta suma nesieks pensijų anuiteto ribos, dalyvis galės pasirinkti gauti pinigus periodinėmis išmokomis arba vienkartine išmoka.
Įstatymo pataisose nurodoma, kad nebelieka automatinio gyventojų įtraukimo į II-ąją pensijų pakopą.
Aut. past.
Automatinis įtraukimas ir atsisakymas
Įstatymo pataisose nurodoma, kad nebelieka automatinio gyventojų įtraukimo į II-ąją pensijų pakopą.
Šį sprendimą teigiamai įvertino Ignas Vėgėlė: „Aš manau, gerai, kad bus atsisakyta automatinio įtraukimo. Tikrai reikia ne sistema pasitikėti, o žmogumi reikia pasitikėti. Taupyti žmogus gali ir turi taip, kaip jisai nori, o ne taip, kaip valstybė jį priverčia tai daryti“. Vis dėlto asmenys iki 40 metų amžiaus kasmet per elektroninę sistemą bus informuojami apie galimybę prisijungti prie veikiančios pensijų kaupimo sistemos.
Diskusijos dėl reformos atskleidė gilų Seimo narių požiūrių skirtumą.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad ši pensijų reforma yra griaunanti sistemą: „Taip, yra lankstesnių sprendimų, bet tai, ką siūlote jūs, nėra lankstesnis sprendimas, tai yra griovimas. Ministre, jūs perkat trumpalaikį populiarumą sau, galbūt ir savo politinei jėgai, ir tiesiog panaudojate tokį metodą, kurį galima palyginti su vietine nejautra keliant mokesčius. Nedarykime to“.
Tuo tarpu konservatorė Ingrida Šimonytė kritikavo nuolatinį reformų chaosą: „Išties, kažkuria prasme apgailėtina, kad Lietuvoje kas šešeri metai vyksta vis nauja pensijų reforma. Vienintelis dalykas, ko nėra šitoje sistemoje, tai šitoje sistemoje nėra stabilumo“.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis paragino gyventojus kaip įmanoma greičiau, pasinaudojant dvejų metų langu, pasitraukti iš II-osios pensijų pakopos ir pereiti į „Sodrą“.
