Nuo rugsėjo pradės veikti Šeimos kortelės
Greitu metu gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos turėtų sulaukti pirmųjų Šeimos kortelių. Šios kortelės, suteikiančios tam tikras nuolaidas ir lengvatas, turėtų pradėti veikti nuo rugsėjo pradžios. Tiesa, prašymus joms gauti kol kas pateikė tik dešimtadalis, t. y. kiek daugiau nei 6 tūkst., visų Šeimos kortelės kriterijus atitinkančių šeimų. O partnerių, siūlančių nuolaidas minėtoms šeimoms, atsirado vos 6. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerija, rodos, dėl to nesuka galvos ir kaip pavyzdį pateikia Prancūziją, kur Šeimos kortelė prasidėjo vien tik nuo transporto lengvatų ir paskui plėtėsi į kitas nuolaidas. Taip pat tikimasi, jog pasibaigus atostogų sezonui, visi suskubs jas užsakinėti.
Rugpjūčio pirmąją SADM suorganizavo susitikimą su savivaldybių atstovais. Kėdainių rajonui atstovavo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistas Donatas Stelmokas. Jo teigimu, Šeimos kortelei ir jos įgyvendinimui tobulėti dar tikrai yra kur.
O jau lygiai ketverius metus savo miesto Šeimos kortelę turintis Alytus šiandien gali pasigirti net 45 verslo įmonių ir įstaigų teikiamomis lengvatomis, kuriomis naudojasi 243 gausios šeimos. Kaip „Rinkos aikštei“ sakė Alytaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, l. e. skyriaus vedėjo pareigas, Akvilė Voverienė, verslininkai labai noriai prisideda prie iniciatyvos ir jų kaskart vis daugėja.
Savivaldybės nemato statistikos
Kėdainių rajono savivaldybėje pasidomėjus, kiek rajono gyvenotojų jau yra pateikę prašymus Šeimos kortelei gauti, D. Stelmokas apgailestavo, jog tokios statistikos neturi, nes sistema yra sukurta taip, kad minėtą informaciją žino tik Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, o savivaldybės apie savo rajono gyventojus nežino nieko.
„Mes neturime statistikos, kiek šeimų jau yra pateikusios prašymus. Ministerijoje pasitarime pasiūliau sukurti informacinės sistemos SPIS modulį, kad paslaugas teikiantys darbuotojai galėtų tą statistiką matyti. Tačiau kol kas jokio konkretaus atsakymo dar negavome, – sakė savivaldybės atstovas. – Būtų gerai, kad mes bent jau matytume, kas kreipėsi, kas nesikreipė, kad galėtume, reikalui esant, tarpininkauti ar paraginti užpildyti prašymą dėl Šeimos kortelės.“
Pasak jo, buvo prašyta ir kad ministerija parengtų informacinius plakatus, kad žmonės būtų geriau supažintinti su naujove. Tiesa, šis prašymas buvo išgirstas ir įgyvendintas – savivaldybės plakatus gavo.
„Galėsime juos pakabinti seniūnijose, nes dabar savivaldybės ir ministerijos puslapyje yra nuoroda, bet jos neatspausdinsi. Ypač plakatai reikalingi kaimiškose vietovėse, kur žmonės nesinaudoja arba mažai naudojasi internetu“, – kalbėjo D. Stelmokas.
Savivaldybės vyr. specialistas tikino, jog dėl Šeimos kortelės klausimų buvo, keli žmonės skambino, domėjosi jomis.
„Bet taip, kad ateitų ir prašytų padėti užpildyti dokumentus ar per SPIS sistemą juos pateikti, nebuvo“, – teigė pašnekovas.
Jis taip pat pridūrė, jog šeimos vis dažniau dėl įvairių kitų išmokų kreipiasi elektroniniu būdu, todėl daug nesklandumų dėl to, kad prašymą reikia pildyti tik SPIS sistemoje, kilti neturėtų.
Galimi piktnaudžiavimo atvejai
Be to, kad savivaldybės negali matyti savo gyventojų statistikos, anot D. Stelmoko, yra ir kitų spragų, kurios trikdo sklandų Šeimos kortelės įgyvendinimą.
[quote author=“D. Stelmokas“]Mes neturime statistikos, kiek šeimų jau pateikusios prašymus. Ministerijoje pasitarime pasiūliau sukurti informacinės sistemos SPIS modulį, kad paslaugas teikiantys darbuotojai galėtų tą statistiką matyti. Tačiau kol kas jokio konkretaus atsakymo dar negavome.[/quote]
„Pavyzdžiui, aš turiu kortelę. Joje yra magnetinė juostelė, QR kodas ir barkodas, kuriuos nuskaičius matoma visa informacija apie šeimos statusą, t. y. ar ji vis dar gali naudotis kortele, ar jau nebe.
Šeimos kortelės bus išduodamos 5 metams, bet, tarkim, nebeatitinkančiai nustatytų kriterijų šeimai kortelės nereikės grąžinti, todėl gali būti piktnaudžiavimo atvejų. Taigi jeigu tam tikras paslaugas teikiantis juridinis ar viešasis asmuo neturi skaitytuvo, jam tai patikrinti yra sudėtinga. Tai, manau, yra aktualiausia mažoms įstaigoms, įmonėms ar biudžetinėms įstaigoms, – samprotavo savivaldybės vyr. specialistas. – Todėl susitikimo metu ministerijoje pasiūlėme sukurti atitinkamą programėlę, kurią suinstaliavus, įprastu išmaniuoju telefonu nuskaičius QR kodą, būtų pateikta informacija, ar Šeimos kortelė yra galiojanti. Tačiau visa tai bus tik ateityje, nes programėlė dar tik kuriama.
Aišku, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, Šeimos kortelė yra labai geras dalykas, bet per anksti vertinti, kaip greitai ir sėkmingai pavyks ją įdiegti.“
Stelmokas, paklaustas, apie tai, ar kas nors iš Kėdainių krašto verslo atstovų ketina dalyvauti Šeimos kortelės programoje, teigė tokios informacijos neturintis.
Papildomos investicijos smulkaus verslo nevilioja
Peržvelgus įmones ir prekybininkus, nuo rugsėjo ketinančius siūlyti nuolaidas gausioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, akivaizdu, jog tai – stambaus verslo atstovai. Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkės Dalios Matukienės, smulkusis verslas programoje nedalyvauja, nes šiuo metu rengiama Šeimos kortelė niekuo nesiskiria nuo kiekvieno prekybos centro dalinamų nuolaidų kortelių. Nors atskirties problema turėtų būti sprendžiama sistemiškai.
„Reikia kiek kitokių dalykų. SVVT kartu su mokslininkais yra pasiūliusi socialiai orientuotą žalios ekonomikos programą, kuri kompleksiškai sprendžia tiek gausių, jaunų, socialiai remtinų šeimų, tiek ir pensininkų bei pačio smulkaus verslo ar žemės vartotojų, augintojų problemas. Mes manome, kad vis dėlto į atskirties problemą turi būti žiūrima sistemiškai, o ne kažkokiom pavienėm kortelėm ar vaučeriais. Dėl to smulkus verslas ir nedalyvauja“, – pasipiktinimo valdžios organizuotumo stoka neslepia tarybos pirmininkė.
Anot jos, ir be akcijų kortelių smulkieji verslininkai tikrai turi, ką veikti. Be to, kaskart atsirandančios naujovės pareikalauja ir papildomų investicijų.
[quote author=“D. Matukienė“]Mes manome, kad vis dėlto į atskirties problemą turi būti žiūrima sistemiškai, o ne kažkokiom pavienėm kortelėm ar vaučeriais. Dėl to smulkus verslas ir nedalyvauja.[/quote]
„Tokiais smulkiais dalykais mes problemų niekada neišspręsime. Tai tik papildoma našta smulkiųjų verslininkų pečiams. Kiekvienos tokios kortelės įvedimas reikalauja žmogiškųjų išteklių. Todėl visada prieš kažką darant reikia labai gerai apgalvoti“, – įsitikinusi D. Matukienė.
Alytus savo Šeimos kortelės atsisakyti neketina
Šeimos kortelė Alytaus mieste startavo 2015 m. rugsėjo mėn. Įvairias įmones ir organizacijas, anot A. Voverienės, prisijungti prie šios socialinės iniciatyvos pirmiausia aktyviai kvietė miesto vadovai.
„Džiaugiamės, kad nuo pačių pradžių verslas noriai jungėsi, įmonės pačios kreipdavosi sakydamos, kad girdėjo, jog kiti verslo atstovai jau prisijungė ir jie taip pat nori prisidėti prie galimybės suteikti nuolaidas gausioms miesto šeimoms, – patirtimi dalijosi Alytaus rajono savivaldybės atstovė. – Pačioje pradžioje prie akcijos prisijungė 30 miesto įmonių ir organizacijų.“
Šiandien žiūrint į ministerijos bandymą įvesti Šeimos korteles valstybiniu mastu atrodo, kad viskas vyksta nelabai sklandžiai – nei verslas, nei valstybinės institucijos iniciatyvoje dalyvauti neskuba. Paklausta, ko, jos nuomone, trūksta ir kas stabdo sklandų darbą, A. Voverienė svarstė, jog taip galbūt yra dėl per didelio stambaus verslo apetito.
[quote author=“A. Voverienė“]Kol yra įmonių, kurios noriai teikia nuolaidas ir remia gausias šeimas, negalvojame apie kortelės atsisakymą. Net ir spaudoje plačiai kalbant apie Šeimos korteles, mūsų klientai dažniau teiraujasi miesto, t. y. gausių šeimų kortelės.[/quote]
„Galbūt tam įtaką daro didelių įmonių ar organizacijų noras gauti tam tikros „grąžos“. Kai nuolaidomis siekiama pritraukti konkretaus miesto šeimas, verslininkai suinteresuoti išlaikyti klientus, gal todėl ir aktyvumas yra didesnis, – savo pamąstymus dėstė pašnekovė. – Labai džiaugiamės Alytaus miesto verslininkų sąmoningumu, noru padėti, pasidalinti savo gerumu.
Taip pat svarbu paminėti, kad verslininkai kitokios naudos iš to negavo (reklamos ar pan.).“
Alytaus rajono savivaldybės atstovė neslėpė, kad ministerija, siekdama įgyvendinti Šeimos kortelę valstybiniu mastu, kreipėsi patarimų ir konsultacijų. Tačiau plačiau apie tai papasakoti negalėjo.
„Kreipėsi, tačiau plačiau atsakyti negaliu, kadangi bendravimas vyko su buvusia skyriaus vedėja, kuri nuo birželio mėn. skyriuje nebedirba“, – teigė A. Voverienė.
Alytaus miesto Šeimos kortelės sėkmės galima tik pavydėti. Todėl, pašnekovės teigimu, net ir atsiradus valstybinei Šeimos kortelei, miestas jos atsisakyti neketina.
„Kol yra įmonių, kurios noriai teikia nuolaidas ir remia gausias šeimas, negalvojame apie kortelės atsisakymą. Net ir spaudoje plačiai kalbant apie Šeimos korteles, mūsų klientai dažniau teiraujasi miesto, t. y. gausių šeimų kortelės“, – apibendrino alytiškė.
Suaktyvėjimo tikisi rugsėjį
Nors prašymai Šeimos kortelėms gauti yra tik iš dešimtadalio šeimų, tačiau SADM atstovė Eglė Samoškaitė tikina, kad prievolės skubėti šiuo atveju tikrai nėra.
„Net dešimt procentų per pirmą kortelės programos viešinimo mėnesį, kai didžioji dalis šeimų atostogauja ir kai dar tik kalbama apie potencialias nuolaidas bei deramasi su nuolaidų tiekėjais, yra stebėtinai geras rezultatas.
Tikimės suaktyvėjimo artėjant rugsėjui ir augant partnerių skaičiui“, – dėstė ministerijos atstovė.
Ji problemos neįžvelgia ir tame, kad prašymus kortelei gauti galima pildyti tik elektroniniu būdu. O savivaldybės daugiau atlieka tik informacinį, šviečiamąjį darbą.
„Pateikti prašymą internetu www.spis.lt ar raštu yra tikrai paprasta. Prašymai toje pačioje platformoje yra teikiami ir vaiko pinigams bei kitoms išmokoms. Kadangi vaiko pinigus gauna apie 500 tūkst. vaikų, jų tėvai tikrai yra įpratę naudotis šia sistema, – įsitikinusi E. Samoškaitė. – Kai teikiami rašytiniai prašymai, padėti gali ir padeda savivaldybės. Didelė dalis savivaldybių socialinės paramos skyrių pagalbą teikiant rašytinius prašymus vertina taip pat kaip ir bet kurį kitą asmens poreikį ieškant socialinių paslaugų. Be to, kortelės viešinimas tik prasidėjo ir bus nenutrūkstantis visus metus. Taip pat kaip ir naujų partnerių paieška ar prašymų gauti kortelę teikimas. Kortelė – kaip gyvas pulsuojantis ir nuolat besikeičiantis organizmas, prie kurios prisidėti ar pasinaudoti niekada ne vėlu.“
[quote author=“E. Samoškaitė“]Šiuo metu sutartys derinamos su dar apytiksliai 40 potencialių partnerių. Partneriai ir jų teikiamos nuolaidos viešinami tik pasirašius sutartis.[/quote]
Derinamos sutartys su partneriais
Kadangi Šeimos kortelės įstatymas įsigaliojo tik nuo 2019 m. liepos 1 d., E. Samoškaitė pripažįsta, jog gali būti, kad esama šeimų, kurios praleido aktualią informaciją.
„Tačiau informacijos teikimas nėra vienkartinis, tai tęstinis procesas. Dėsime visas pastangas informuoti šeimas apie kortelę ir galimas nuolaidas, tačiau itin brangios reklaminės kampanijos įgyvendinti neplanuojame, nes šio projekto įgyvendinimui lėšų Seimas neskyrė“, – pabrėžė ministerijos atstovė.
Kaip jau minėta anksčiau, šiuo metu sutartys sudarytos su 6 partneriais. Tačiau pašnekovės teigimu, artimiausiu metu jų gali atsirasti ir daugiau.
„Šiuo metu sutartys derinamos su dar apytiksliai 40 potencialių partnerių. Partneriai ir jų teikiamos nuolaidos viešinami tik pasirašius sutartis“, – sakė E. Samoškaitė.
Anot jos, SADM yra pateikusi Seimui Transporto lengvatų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti, kad Šeimos kortelės turėtojai galėtų pasinaudoti 50 proc. nuolaida įsigyjant bilietus tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.
Kai Seimas priims šį teisės akto pakeitimą ir numatys tam skirtas lėšas, Šeimos kortelės turėtojai įgis papildomas nuolaidas transportui.
„Be to, ministerija ragina savivaldybes ne tik konsultuoti, kaip gauti kortelę, bet ir pasitelkti Šeimos kortelę teikiant visas toje teritorijoje jau turimas nuolaidas bei lengvatas gausioms bei neįgalius vaikus prižiūrinčioms šeimoms, – kvietė ministerijos atstovė. – Tikimės, kad prie partnerių prisidės ir teatrai, muziejai bei kitos įstaigos, tačiau tai irgi priklauso nuo šioms įstaigoms skiriamų lėšų dydžio.“
Iškilus kokių nors neaiškumų ar klausimų, susijusių su Šeimos kortele, E Samoškaitė ragina gyventojus kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą: seimoskortele@sppd.lt arba 8 706 68271.
