Norintys dirbti nepilnamečiai vis dar gali rasti darbo Kėdainiuose

Asociatyvi BNS nuotr.

Oficialiai pasibaigus mokslo metams, dauguma moksleivių galvoja apie poilsį, o kiti – apie pirmąją darbo patirtį. Kėdainiuose jaunimo įdarbinimas vasarą tampa vis aktualesne tema: norinčiųjų dirbti – nemažai, tačiau darbo pasiūlymų – vis dar trūksta. Tiesa, kaip pastebi Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, šiais metais jaunuoliai tingesni – norinčių dirbti sumažėjo apie 40 proc. Vis tik tie, kurie vasarą nori dirbti, bet dar nespėjo susirasti darbo, tokią galimybę, pasak pašnekovės, dar turi. Deja, pagal Kėdainių rajono savivaldybės vykdomą programą darbo vietos buvo sparčiai išgraibstytos.

Programa, skatinanti jaunimą dirbti

Kėdainių rajono savivaldybė jau ketvirtus metus vykdo Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Jos esmė – finansinė paskata darbdaviams, kurie vasarai įdarbina jaunimą nuo 14 iki 21 metų.

„Darbdaviui, įdarbinusiam jaunuolį, savivaldybė moka 520 eurų subsidiją už vieną jaunuolį, dirbantį visu etatu“, – aiškina savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Justina Koriznaitė. Anot jos, ši programa skirta paskatinti darbdavius suteikti galimybę jaunimui įgyti pirmąją darbo patirtį.

Nors subsidija skiriama už visą etatą, paaugliams galioja tam tikri darbo laiko apribojimai.

„Iki 16 metų visu etatu laikoma 30 valandų per savaitę, o nuo 16 metų – 40 valandų“, – sako J. Koriznaitė.

Kaip pastebi Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, šiais metais jaunuoliai tingesni – norinčių dirbti sumažėjo apie 40 proc. Vis tik tie, kurie vasarą nori dirbti, bet dar nespėjo susirasti darbo, tokią galimybę, pasak pašnekovės, dar turi. Deja, pagal Kėdainių rajono savivaldybės vykdomą programą darbo vietos buvo sparčiai išgraibstytos.

Aut. past.

Kasmet į programą grįžta tos pačios įmonės

Visgi, anot jaunimo reikalų koordinatorės, subsidijuojamos ne visos darbo vietos, o tik tam tikras jų skaičius.

„Pastaraisiais metais programoje dalyvauja apie 10–15 jaunuolių per sezoną. Norinčiųjų būna daugiau, nei galime paremti. O ir darbdaviai kartais vis dar prisibijo dėl jaunuolių amžiaus, atsakomybės ar patirties stokos. Tačiau jau kelintus metus iš eilės matome, kad kai kurie darbdaviai sugrįžta, naudojasi programa ir džiaugiasi jaunuolių darbu. Pavyzdžiui, IĮ Arvydo Petrulio įmonė, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvas, – sako pašnekovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog programa orientuota į savarankiškumą – savivaldybė neatlieka nei darbdavių, nei jaunuolių atrankos.

„Turime tam tikrą lentelę, kurioje darbdaviai skelbia siūlomas darbo vietas. Jaunuoliai peržiūri, susisiekia, kartu pasirašo registracijos formą ir visa tai pateikia savivaldybei. Tad tas požiūris, kad su jaunuoliais sudėtinga, pamažu nyksta“, – pažymi J. Koriznaitė.

„Pastaraisiais metais programoje dalyvauja apie 10–15 jaunuolių per sezoną. Norinčiųjų būna daugiau, nei galime paremti. O ir darbdaviai kartais vis dar prisibijo dėl jaunuolių amžiaus, atsakomybės ar patirties stokos. Tačiau jau kelintus metus iš eilės matome, kad kai kurie darbdaviai sugrįžta, naudojasi programa ir džiaugiasi jaunuolių darbu. Tad ta tas požiūris, kad su jaunuoliais sudėtinga, pamažu nyksta“.
J. Koriznaitė

Daugiau norinčių nei galinčių dirbti

Jaunimo reikalų koordinatorė pažymi, jog „šiais metais buvo pateiktos 28 jaunuolių ir darbdavių registracijos formos. Iš jų bus įdarbinta 10 jaunuolių, o juos įdarbins 5 darbdaviai. Likę jaunuoliai patenka į rezervinį sąrašą“.

Tuo metu Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebi, kad darbo paklausa tarp nepilnamečių šiais metais yra sumažėjusi, bet siūlančiųjų įsidarbinti – daugėja.

„Šiais metais Kėdainių rajone darbo ieško apie 15 nepilnamečių. Tai 40 proc. mažiau nei pernai. Tuo tarpu darbdaviai yra pozityviai nusiteikę ir vis labiau linkę priimti jaunimą“, – teigia ji.

Kokie darbai siūlomi jaunuoliams?

Anot UŽT atstovės spaudai, Kėdainių rajono jaunimas dažniausiai įdarbinamas aptarnavimo srityje – kavinėse, restoranuose, parduotuvėse. Taip pat dirbama žemės ūkyje, gamybos srityje ar atliekami pagalbiniai darbai.

„Žemės ūkyje didžioji dalis dirba pagal paslaugų kvitus – be darbo sutarčių“, – patikslina M. Jankauskienė.

Tarp šiuo metu siūlomų darbų: virėjo padėjėjo, gamybos darbuotojo, pagalbinio aplinkos darbininko pozicijos. Pasak UŽT atstovės, šie darbai atitinka teisės aktus, kurie riboja pavojingą darbą nepilnamečiams.

„Šiais metais Kėdainių rajone darbo ieško apie 15 nepilnamečių. Tai 40 proc. mažiau nei pernai. Tuo tarpu darbdaviai yra pozityviai nusiteikę ir vis labiau linkę priimti jaunimą.
M. Jankauskienė

Pirmoji patirtis – neįkainojama

Tiek Užimtumo tarnybos, tiek savivaldybė atstovės pastebi, kad jaunuoliai noriai griebiasi progos užsidirbti ir įgyti darbo įgūdžių.

„Jaunuoliai išbando save darbinėje aplinkoje, dažnai pirmą kartą susiduria su atsakomybe, realiomis situacijomis. Ir nors svarbus ir atlyginimas, svarbiausia – pamokos“, – sako J. Koriznaitė.

Tiesa, kai kurie jaunuoliai dar neįvertina savo galimybių – pasitaiko atvejų, kai susitarimai nutraukiami anksčiau. Todėl paklausta, ar yra buvę konfliktinių situacijų tiek su darbdaviais, tiek ir su jaunuoliais J. Koriznaitė sako: „Ne. Tik pasitaikė atvejų, kai jaunuoliai nebenorėjo dirbti iki galo ir prašė nutraukti sutartį anksčiau. Todėl tiek darbdaviams, tiek jaunuoliams visada rekomenduoju gerai apgalvoti laikotarpį, kiek tikrai norės dirbti – vieną ar du vasaros mėnesius. Kai kurie išdirba visą vasarą, bet yra, kurie pasirenka tik vieną mėnesį“.

Skundų nei iš darbdavių, nei iš jaunuolių nesulaukė

Ji taip pat pasidžiaugė, kad jaunuoliai yra atsakingi darbuotojai ir darbdavių skundų dėl prasto jų darbo arba požiūrio į atliekamas pareigas per ketverius metus beveik nesulaukė.

„Per visus metus buvo vos du atvejai, kai reikėjo nutraukti sutartį anksčiau arba kai darbdavio lūkesčiai nevisiškai sutapo su realybe. Bet tai – natūralios gyvenimiškos situacijos, iš kurių visi mokosi. Realių konfliktų nebuvo“, – sako savivaldybės atstovė.

Nors programos apimtis Kėdainiuose nėra labai didelė, tiek savivaldybė, tiek Užimtumo tarnyba džiaugiasi, kad praktika įdarbinti jaunimą tampa vis įprastesnė.

„Vis daugiau darbdavių supranta jaunimo įdarbinimo svarbą ir atsakingai žiūri į teisinių reikalavimų laikymąsi bei sudaro saugias sąlygas dirbti nepilnamečiams. Pastebima, kad praktika įdarbinti besimokantį jaunimą tampa vis labiau įprasta – ji skatina jaunimo užimtumą ir kartu verslo socialinę atsakomybę“, – pastarųjų metų tendencijas reziumuoja M. Jankauskienė.

205