Nori, kad žmonės, skaitydami jo knygas, juoktųsi

Agota Spiečiūtė

Maloniai bendraujantis, tobulas pasakotojas ir žmogus, kupinas istorinių žinių, dar sportininkas ir inžinierius. 50-ies metų tapęs rašytoju Regimantas Dima vos daugiau kaip dešimčiai į M. Daukšos biblioteką susirinkusių žmonių išsamiai pristatė dvi naujausias savo knygas, kurias įkvėpė šių dienų  neramumai pasaulyje. Pokalbyje apie Vilnių, Lietuvos istoriją, pagarbą rašytojui, herojus už lango ir svarbias asmenybes, praeities sąsajas su dabartimi tarp esamų ir būsimų skaitytojų bei kūrėjo užsimezgė trumpas, bet šiltas kontaktas. 

Patogios skaityti

R. Dima nėra pirmas pradėjęs rašyti gana vėlai, kaip ir klasikė – rašytoja Žemaitė. Dirbant verslo įmonių komercijos direktoriumi ar eksporto vadovu reikėdavo pažinti žmones, o tai irgi, pasak rašytojo, ,,literatūrinis darbas“. Autorius prisipažino, kad pirmasis jį paskatino rašyti žurnalistas ir redaktorius, vienas iš pirmųjų ryšių su visuomene specialistų Aurelijus Katkevičius. Pirmiausia, straipsnius, o tada vienas po kito gimė romanai. Iš viso autorius yra parašęs ir išleidęs jau 5 knygas. Paskutinės, kurias ir pristatė  M. Daukšos bibliotekoje – pati naujausia ,,Liudvikas, Lietuvos karalius“ (2024 m.) ir ,,Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“, išleista 2022  metais.

Abi pastarosios knygos, pasak jų autoriaus, kilo iš įtampos, kuri atsirado pasaulyje, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Karas paskatino jų atsiradimą, todėl jos labai greitai rašėsi ir greitai buvo užbaigtos.

Knygos trumpos ir suskirstytos skyreliais. Tai labai patogu ir, ko gero, gerai komerciškai apgalvota, kad jas lengvai galėtų skaityti žmonės, kurie gyvena skubančiame pasaulyje. 

Rašytojas tarsi norėjęs savo knygomis paraginti žmones susitelkti arba suteikti viltį, kad tokiu metu, kai taip neaišku, kas iš viso bus, galima dar labiau sutelkti.

Konstitucinė monarchija – alternatyvioji realybė?

Utopiniame romane „Liudvikas, Lietuvos karalius“ paslėpta mintis, o galbūt realus mūsų išsigelbėjimas – konstitucinė monarchija? Tačiau nepamirškite, kad utopinis romanas tai – ateities projektas, kuris gali būti ir kurio gali nebūti. Pasak autoriaus, didysis Lietuvos herojus – Vytautas, dar Steponas Batoras buvo geras karalius, o paskui prasidėjo bėdos, nes žlugo monarchija.

,,Nors Lietuvoje monarchijai nėra konstitucinės galimybės, mano romane atsiranda monarchas ir tai yra rašytojo fantazija“, – sako R. Dima.

Romane veikia trys pagrindiniai herojai: du vyrai ir viena graži moteris – „ryškioji kardinolė“, dirbanti Seime. Herojė nori įdomiai, ryškiai gyventi, kol susiranda idėją ir ją įgyvendina. Vyrai romane tėra jos įrankiai.  R. Dima sako, kad jam buvo įdomu kurti šį personažą.

,,Man rūpėjo parašyti romaną, kurio pagrindinė herojė būtų moteris, o tai jaučiuosi kiek atitrūkęs nuo laiko dvasios, nes mano romanų pagrindiniai herojai iki šiol buvo vyrai“, – sakė R. Dima, Rašytojų sąjungos nariu esantis jau septynerius metus.

Kita knyga, apie kurią užvirė diskusija, – „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“.

,,Juokdamasis žmogus atsisveikina su pasaulio netobulumais“

R. Dima

Pagilinkite istorines žinias

R. Dima į knygą apie Juzefą Pilsudskį kibo iš peties. Perskaitė paties Pilsudskio knygas, ne vieną biografiją, laiškus. Beje, knygos viršeliui panaudota Pilsudskio laikų karikatūra, kuri esą pačiam Jusefui dar esant gyvam patikusi. Rašytojas atskleidė, kas pasiūlė šią idėją – tai knygos leidėjas. Yra pradėtas šios knygos vertimas ir į lenkų kalbą, bet, kaip supratome, procesas sustojęs, nes dar nepavyko surasti, kas gi imsis knygą išleisti.

Rasų kapinių panteone, kur palaidota Pilsudskio širdis, nulenkti galvos rikiuojasi lenkų keliautojai, o lietuviai iki šiol negali atleisti už atimtą Vilnių. 

,,Išleidęs knygą tikėjausi, kad ,,gausiu į galvą“ už šią knygą, bet niekas manęs nemušė. Gal dėl to, kad aukštas“, – juokdamasis prisipažino autorius. 

Tačiau atėjo laikas suprasti ir mums, kodėl Pilsudskis toks populiarus Lenkijoje, ir knyga jums padės. Nedaug kas žino, kad Lenkijos revoliucinis ir valstybės veikėjas Juzefas Pilsudskis yra Lietuvos Žemaitijos bajorų elito atstovas. Įtakingiausias XX a. lietuvių kilmės asmuo buvo charizmatiška, išskirtinio masto asmenybė, nevyniojo žodžių į vatą.

Daugiau sužinodamas imi žavėtis jo mąstymu. Kaip asmenybė – svarbus tuo, kad jis parodė, jog Rusijai galima pasipriešinti vienos valstybės jėgomis. Svarbiausias jo gyvenimo tikslas ir darbas – kova su Stalinu ir su beįsigalinčiu bolševizmu. Pilsudskis sustabdė komunizmo plėtrą. Net ir paskutinis jo teroristinis veiksmas – Bezdonių traukinio apiplėšimas buvo genialiai suplanuotas ir apgalvotas.

Tai padėjo sukurti pusės mln. karių Lenkijos kariuomenę, apie ką lietuvių karininkai net nesvajojo. Na, o po to, kai Pilsudskis ,,atėmė“ iš mūsų sostinę Vilnių, pinigai buvo nukreipti į Kauną. Ir taip mes turime dvi sostines ir suklestėjusį dar vieną miestą – modernizmo sostinę Kauną.

,,Mes be Vilniaus nenurimsim“ ne tik šūkis, bet ir judėjimas, kuris vienijo mūsų tautą. Žvelgiant objektyviai, J. Pilsudskis labiausiai nusipelnė Europai bolševikinio raudonojo maro sustabdymu 1920 m., kai Budiono raiteliai, traukdami revoliucines dainas, jojo į Berlyną kelti pasaulinės revoliucijos.

Šiuo metu mėginant sustabdyti Rusijos imperializmą, J. Pilsudskio idėjos kaip niekad aktualios. Taip, šis žmogus jau prieš šimtą metų žinojo ir darė tai, ką dabar su dideliu vargu sužino Vakarai ir daro Ukraina. Kaip dar Pilsudskis mokė apjungti jėgas ir kokie jo veiksmai bei planai tęsiami iki šiol, paskaitysite patys.

Visi jo romanai yra apie tą patį: kaip žmones sugalvoja padaryti didelius dalykus ir juos padaro.

Aut. past.

Kaip Gavelis

Būdams tikras vilnietis rašytojas R. Dima rašo apie Vilnių ir jį savitai mitologizuoja. Todėl jo knygas turėtų būti labai įdomu skaityti tiems, kas nepriklauso taip vadinamajam ,,Vilniaus burbului“.

,,Man labai paprasta, aš atsikeliu, pasižiūriu pro langą, kas vyksta mano kieme. Mano knygų herojai – žmonės iš mano kiemo, mano aplinkos. Herojus matau pro langą, nes gyvenu Antakalnyje“, – juokdamasis prisipažino autorius. 

Pats gyvenęs sostinės centre gerai išnardė kvartalus aplink „Šanchajų“ (juokais taip vadinamas Šnipiškių rajonas), šalia „Dzeržinskio turgaus“ (dabar Kalvarijų turgus). Tuose rajonuose veikė realios gaujos. Rašytojas augo ir formavosi rusiškos kultūros įtakoje. Tačiau to laikotarpio jokiu būdu negalima idealizuoti, nes karas Ukrainoje priverčia visiškai perkainoti vertybes net ir „vidinį rusą“ savyje turinčiam homosovietikus. Ir knygų rašymas padeda su juo atsisveikinti.

Skaitykite ir juokitės

,,Mane patį iki šiol stebina žmogaus sugebėjimas atsikelti viena rytą ir pakeisti pasaulį“, – sakė rašytojas.

Kaip jis pats teigia, visi jo romanai yra apie tą patį: kaip žmones sugalvoja padaryti didelius dalykus ir juos padaro.

,,Norėčiau, kad skaitydamas mano knygas žmogus juoktųsi. Jeigu žmogus gali juoktis, tai žmogus gali galvoti, jis nori gyventi. Juokdamasis žmogus atsisveikina su pasaulio netobulumais“, – susirinkusiems kėdainiečiams sakė inžinierius, dabar jau rašytojas R. Dima.