Netyla garsių Kėdainių krašto ūkininkų Župerkų ir žemės savininkų ginčai, persikeliantys net į teismus

„Rinkos aikštei“ paviešinus istoriją apie tai, kaip dėl žemės nuomos nesutaria Kėdainių rajone gerai žinomi ūkininkai Župerkai ir žemės savininkė Ona Kuprienė, į redakciją kreipėsi dar viena žemės savininkė Lina Politienė. Moteris pasakojo, kad, nesutarus dėl žemės nuomos mokesčio, ūkininkas Arnas Župerka jų šeimą padavė į teismą. Kaip sakė L. Politienė, apmaudžiausia yra tai, jog A. Župerka, kuris ir nuomojosi šeimai priklausančią žemę, yra judviejų su vyru krikšto sūnus.

Pasiūlytas nuomos mokestis netenkino

„Mes tą šeimą pažįstame labai seniai. Mūsų nesieja jokie giminystės ryšiai, buvome artimi draugai, gražiai bendravome. Tiek Mantą, tiek Arną žinome nuo kūdikystės, jie užaugo mūsų akyse, Arnas yra mūsų krikšto sūnus“, – su priešistore supažindino L. Politienė.

Kalbėdama apie minėtą ūkininkams nuomotą žemę, ji sakė: „Surviliškio seniūnijoje yra mano tėviškė, ten ir mūsų šeimos žemė, kurią iš mūsų nuomojo Arnas Župerka. 2021 metais pasitarę šeimoje nusprendėme padidinti nuomos mokestį. Nepakėlėme jo staigiai, nes žemės ūkis yra tokia šaka, kur reikia viską planuotis gerokai iš anksto, todėl vasaros pradžioje, kol laukuose nepradėti rudens darbai, susisiekiau su Arnu ir pasiūliau vieną sklypą pirkti, o už likusius paprašiau didesnio nuomos mokesčio – už 1 ha pridėti 30 eurų.

Pirkti jis atsisakė – netenkino kaina, nuomos mokestis taip pat netenkino – sakė galintis pridėti ne daugiau kaip 5 eurus už 1 ha su mokesčiais, o tokia kaina, kokią pasiūlėm, jam nebuvo priimtina. Tačiau mes prieš pakeldami žemės nuomos mokestį ar siūlydami ją pirkti, pasižiūrėjome, pasidomėjome, kokios yra rinkos kainos“.

Kalbėdamas apie bylą, atsakovų advokatas R. Mikulskas sakė, kad „tarp ieškovo Arno Župerkos bei atsakovų Politų ir naujojo nuomininko kilo ginčas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininko teisių perkėlimo, kuris buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme“.

„A. Župerka byloje įrodinėjo, kad Politos apie sprendimą nuomoti žemės sklypą bei nuomos sąlygas jo neinformavo, tuo pažeisdami jo, kaip žemės nuomininko, pirmumo teisę atnaujinti sutartį“, – aiškino advokatas.

Nusprendė žemę dirbti patys

„Kadangi tai nebuvo svetimi žmonės, o mūsų krikšto sūnus, mes nereikalavome apsispręsti iš karto. Klausėme kelis kartus, ar jis sutinka su didesne nuomos suma. Jis sakė, kad jokiu būdu nesutinka. Aš tada jam ir pasakiau, kad mes ieškosime, kas mokės daugiau ir paklausiau, ar nesupyks, jei rasime tokį žmogų. Jo atsakymas buvo: „Aišku, kad nesupyksiu. Mes ir patys grūdus į Klaipėdą vežam, kad brangiau parduotume, todėl aš jus visiškai suprantu“, – pasakojo pašnekovė.

Moteris teigė, kad nieko blogo neįtardami ir iš anksto įspėję bei pasitarę su A. Župerka, surado kitą ūkininką, sutikusį mokėti didesnį nuomos mokestį.

„Tikėjom ir pasitikėjom Arno žodžiais, pradėjome ieškoti kito nuomininko. Radom jį. Paskambinau Arnui ir pasakiau, kad nebedirbtų žemės, nes radome kitą nuomininką, Arnas neprieštaravo. Praėjus kuriam laikui jis staiga persigalvojo ir pasakė, kad vis tiek mes jam nuomotume tą žemę, jau ir 100 eurų gali pridėti, ne tik 30. Bet aš tada pasakiau šeimos nuomonę, kad taip nieko neišeis, nes žemė jau išnuomota kitam žmogui, o mes laikomės žodžio.

Supratom, kad Arnas išsižada savo žodžių. Ne pinigai tapo svarbiausi – nenorėjom pyktis nei su Župerkais, nei su naujuoju nuomininku, todėl nusprendėme savo žemę dirbti patys, juolab kad abu su vyru esame žemės ūkio srities specialistai, baigę tuometinę Žemės ūkio akademiją. Naujasis nuomininkas geranoriškai sutiko su mūsų prašymu sutartį nutraukti, mes taip ir padarėme.“

Dirbo žemę neatnaujinęs sutarties

Advokatas R. Mikulskas patikslino: „Politos gyvena ne Kėdainių rajone, todėl tik vėliau sužinojo, kad A. Župerka be jokio faktinio pagrindo toliau dirba šeimai priklausančią žemę, nepaisydamas to, kad nebuvo atnaujinęs nuomos sutarčių. Remiantis atsakovų pozicija, A. Župerka neatlaisvino šeimai nuosavybės teise priklausančios žemės, tokiu būdu sudarydamas tyčines kliūtis vykdyti sutartinę pareigą perduoti žemę naujajam nuomininkui.

Dėl tokių A. Župerkos veiksmų nuomos sutartys objektyviai negalėjo būti ir nebuvo vykdomos, taip buvo pažeisti ne tik naujojo nuomininko interesai ir teisėti lūkesčiai, tačiau ir nuomotojų Politų šeimos, kaip savininkų, teisė laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu.

Kadangi nauja nuomos sutartis dar nebuvo pradėta vykdyti, t. y. naujasis nuomininkas nebuvo pradėjęs jokių žemės ūkio darbų, todėl šalys nutarė nutraukti nuomos sutartį. O susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu pasirašė 2021-12-05“.

Pardavė žemę ir gavo žinią apie teismą

Tačiau, moters teigimu, istorija tuo nesibaigė: „Tą sklypą, kurį siūlėme pirkti Arnui, vis dėlto pardavėme ir jau kitą rytą po pardavimo kurjeris mums atvežė pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad jei nenuomosime Arnui žemės, būsime paduoti į teismą. Atsakyme į pretenziją aiškiai parašėme, kad savo žemę dirbsime patys.“

„Pažymiu, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jokie teisiniai santykiai Politų ir naujojo nuomininko jau nebesiejo, – L. Politienės pasakojimą tęsė advokatas. – Apie tai, jog minėtų asmenų sutartiniai santykiai yra nutrūkę, A. Župerka buvo raštu informuotas dar iki bylos iškėlimo, tačiau jis vis vien kreipėsi į teismą reikalaudamas perkelti nuomos teises pagal nutrauktą ir nebegaliojančią nuomos sutartį.

Negana to, remiantis Politų parodymais, A. Župerka, nepaisydamas aplinkybės, kad su juo jokie sutartiniai santykiai nesiejo, tyčia neatlaisvino šeimai priklausančios žemės, su kuria iš esmės elgėsi kaip su savo nuosavybe“.

Nepadėjo net akivaizdūs įrodymai

L. Politienę stebina tai, jog teisme A. Župerka pats prisipažino, kad ir pirkti, ir nuomotis žemę atsisakė, tačiau toks faktas teisėjos Aurelijos Ozolinios neįtikino. Apie tai, jog teismui buvo pateikti nenuginčijami įrodymai patvirtino ir šeimai apeliacinės instancijos teisme atstovaujantis advokatas:

„Pažymėtina, kad byloje buvo pateiktas telefoninio pokalbio įrašas, kuriame A. Župerka pripažino, kad buvo informuotas apie galimybę pratęsti nuomos sutartis didesne kaina. Vykusio teismo posėdžio metu A. Župerka taip pat paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. iki nuomos sutarties termino pasibaigimo buvo susitikęs su L. Politiene, kuri prašė mokėti didesnę nuomos kainą, tačiau A. Župerka susitikimo metu su didesne kaina nesutiko (nurodydamas, kad „tokių kainų nėra“), vėliau jokio atsakymo apskritai nebeteikė, – aiškino R. Mikulskas. – Iš ginčo šalių santykių, nenuginčijamo bendravimo fakto, mūsų nuomone, buvo aiškiai įrodyta, kad A. Župerka buvo informuotas apie pirmumo teisę nuomotis žemę nuomotojų nurodytomis sąlygomis.“

„Viską buvome teisiškai, dokumentiškai susitvarkę: gavome iš Nacionalinės žemės tarnybos pažymą, kad asmuo, turintis pirmumo teisę (A. Župerka), oficialiai atsisakė pirkti žemę, nes jam per brangu, – advokatui antrino ir toliau tęsė L. Politienė. – Tas pats buvo ir su nuomos kaina – buvo pateikti daiktiniai įrodymai, kad Arnas atsisakė nuomoti dėl tos pačios priežasties – per brangu.

Siekiant nesusipykti su viena ir kita puse, sutartis su nauju nuomininku buvo nutraukta ir išregistruota viešajame registre. Su vyru esame įregistravę ūkininko ūkį, LR Žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra įregistruota mūsų žemės ūkio valda, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos pasėlių deklaracijos, žemės dirbimo sutartys, grūdų pridavimo, transporto paslaugų sąskaitos, bankinių pavedimų kopijos – visa tai pateikėme teismui, bet teisėja visai į tai neatsižvelgė.“

Situaciją komentuoja tik per advokatę

Susisiekus su ūkininku A. Župerka ir paprašius pakomentuoti situaciją, jis to daryti nepanoro: „Nieko nekomentuosiu. Tegul komentuoja advokatė. Yra teismai ir jie viską sprendžia“.

Ūkininkų advokatė Eglė Višinskienė sakė, jog ginčas šioje byloje kilo dėl nuomininko pirmumo teisės pažeidimo.

„Svarbu suprasti, kad žemės sklypų savininkams, kurie savo pasirinkimu nuomoja žemės sklypus, įstatymas nustato pareigas, kurių nevykdymas ir gali sukelti ginčus tarp savininko ir nuomininko, – atkreipė dėmesį E. Višinskienė. – Viena ir labai svarbi pareiga – pasibaigus nuomos sutarčiai pasiūlyti buvusiam nuomininkui nuomotis žemės sklypą toliau (sudarant naują nuomos sutartį ar pratęsiant ankstesniąją). Akcentuočiau ir tai, kad nuomininko teisė pasinaudoti pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypą, niekaip nedaro įtakos nuosavybės teisėms. Nuomos sutartimi nuosavybės teisių iš savininko perimti nėra galimybių.“

Anot advokatės, „šiuo atveju, savininkė pažeidė nuomininko pirmumo teisę, nes nepasiūlė ūkininkui nuomotis žemės sklypo tokiomis pat sąlygomis, kokiomis buvo sudaryta nuomos sutartis su kitu asmeniu“.

„Ūkininkas nei žodžiu, nei raštu savo pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypo neatsisakė, anaiptol, siekė atnaujinti nuomos sutartį geranoriškai bendraudamas su Lina Politiene. Ir abejoti tuo nėra pagrindo, nes šalis sieja itin artimi, giminiški, santykiai. Ir šiuo atveju sveikos bei sąžiningos konkurencijos šioje situacijoje nebuvo“, – komentavo teisininkė.

Jos teigimu, „teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas, jis privalo būti objektyvus ir nešališkas. Ir tokie argumentai, jog teisėja buvo vienų ar kitų pusėje dar iki sprendimo priėmimo, yra absoliučiai nepagrįsti“.

Ūkininkų ir žemės savininkų ginčai – gana dažna teismų praktika

Apmaudo neslėpdama L. Politienė piktinosi A. Župerkos advokatės priekaištais: „Lakstymas po mūsų laukus, kaip po savo ir žmonių, pasamdytų atlikti žemės darbus, filmavimas, fotografavimas, jų erzinimas – sveika konkurencija? Atsisakyti mokėti prašomą nuomos kainą žinant visas nuomos sąlygas, paleisti ieškoti nuomininkų, kurie mokės daugiau, o juos radus – „prisiminti savo pažeistas teises“ ir paduoti į teismą kaip nieko nežinojus – sąžininga konkurencija? Būtent su Arnu buvo elgiamasi dorai ir sąžiningai.

Liūdna, esame labai nusivylę ir lig šiol nesuprantame, kaip teisinėje valstybėje teismas gali uždrausti savininkams patiems dirbti savo žemę ir priversti nuomoti“.

Teisininko R. Mikulsko teigimu, šiuo metu yra apeliaciniai skundai Kauno apygardos teismui. Byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama rašytine forma, teismo posėdis buvo paskirtas 2023-02-21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi, sprendimas (nutartis) bus priimamas ir skelbiamas kovo 7 dieną.