Netramdomų linksmybių šventę litvakai švenčia virtuliai

 Netramdomų linksmybių šventę litvakai švenčia virtuliai

Vasario 25 dieną švenčiamas Purimas – pati linksmiausia iš žydų švenčių, skirta prisiminti stebuklingą žydų tautos išsigelbėjimą nuo išnykimo. Šią dieną tradiciškai valgomi trikampiai „Hamantašen“ sausainiai, kuriais šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vaišins ir valstybės vadovus.

Beje, šįkart dėl karantino šventė persikelia į virtualią erdvę.

Švenčia gyvenimą

„Nepaisant to, jog dar vieną linksmą žydišką šventę – Purimą teks sutikti virtualiai, noras džiaugtis ir linksmai praleisti šventę namuose tikrai neturėtų dingti“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Purimo esmė – švęsti gyvenimą visame jo pilnume. Tai linksma šventė – tą dieną reikia daug ir skaniai valgyti, ypač tradicinius „Hamantašen“ sausainius.

Šis tradicinis skanėstas primena, kad piktavalių kėslai dažnai atsisuka prieš juos pačius, o išmintingi valdovai visada sulaukia pagalbos priimti teisingus sprendimus.

„Hamantašen“ sausainių nusiųsime ir valstybės vadovams, linkėdami išmintingų ir žmonėms naudingų sprendimų“, – sako F. Kukliansky.

Švenčia išsigelbėjimą

Žydų bendruomenės religinis vadovas Simas Levinas primena pačią Purimo istoriją, kuri siekia Biblinius laikus, kai žydų tauta buvo ištremta iš Jeruzalės ir gyveno Babilone.

Nors karalius buvo vedęs gražuolę žydę Esterą, Babilono didikai ir valdininkai ypač nekentė šalyje ne savo noru gyvenusių žydų. Viziris Hamanas sumanė sunaikinti visus judėjus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra tinkamiausias laikas.

Vasario 25-oji (pagal hebrajų kalendorių Adaro 14-oji) burtų keliu buvo pasirinkta nuosprendžiui įvykdyti: „Purimas ir reiškia burtą – tik tas lemtingas burtas atsisuko prieš pačius piktavalius.

Paskutinę akimirką karalienė Estera perkalbėjo savo vyrą ir žydų tauta buvo išgelbėta. Karalius už negarbingus kėslus nubaudė patį vizirį Hamaną ir jo dešimt sūnų. Pagal žodį „pur“ šventė vadinasi Purimu, o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje)“, – aiškina S. Levinas.

Purimo tradicijos – linksmintis, skaniai ir gausiai valgyti, lankyti kaimynus ir draugus su dovanomis, persirengti įvairiais kostiumais, pasiekė ir mūsų laikus.

Purimas – tai ne pačios tragedijos, o būtent išsigelbėjimo nuo jos minėjimas, todėl jis švenčiamas džiaugsmingai ir triukšmingai.

Ši šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.

Izraelyje Purimo šventė yra didžiulis, spalvingas, linksmas karnavalas.

Diena, kai žydų tvarka verčiasi aukštyn kojom

Tą dieną vyksta karnavalai, satyriniai spektakliai „Purimšpyl“ („Purimo žaidimai“). Vaikai skatinami žaisti ir išdykauti. Tai šventė, kuomet nusistovėjusi tvarka kartą metuose apsiverčia aukštyn kojomis.

Tarp kitų Purimo tradicijų yra maisto krepšelių, susidedančių bent iš dviejų skirtingų jau paruoštų valgyti patiekalų, siuntimas draugams.

Tradiciškai būdavo kepama ir dalijamasi trikampiais hamantašen sausainiais, dar kitaip vadinamais „Hamano kišenėmis”.

Purimo metu valgomi ypatingi šventiniai pietūs, nevengiama padauginti alkoholinių gėrimų.

Nors dėl karantino šiemet ši šventė vyks tik žydų namuose, F. Kukliansky kviečia pabandyti „Hamantašen“ sausainių pasigaminti patiems ir dalinasi receptu, kurį jos šeima išsaugojo dar nuo tarpukario: „Turbūt tas pats receptas buvo naudojamas dar seniau ir mena laikus, kai šių sausainių kvapą galėjai užuosti ne tik Vilniaus senamiestyje, bet ir daugelyje žydų apgyvendintų Lietuvos miestų ir miestelių, o smagiausia jį išsikepti patiems.“

Litvakiškas „Hamantašen“ – tai trikampis mielinės tešlos sausainis, tradiciškai įdarytas aguonomis.

Fainos Kukliansky „Hamantašen“ sausainių receptas:

Tešlai reikės:

125 ml pieno,
1 v. š. cukraus,
1 a. š. sausų mielių,
1/2 a. š. druskos,
500 ml miltų,
100 g sviesto,
1 kiaušinio trynio.

Aguonų įdarui:

1/2 puodelio pieno,
100 g cukraus,

100 g medaus,
100 g maltų aguonų sėklų,
tarkuotos apelsino žievelės,

šiek tiek citrinos sulčių,
1/4 puodelio razinų (jei turite).

PARUOŠIMO BŪDAS:

Šiltą pieną sumaišykite su mielėmis, kiaušinio tryniu ir cukrumi. Miltus sumaišykite su druska, į vidurį supilkite mielių masę, sudėkite minkštą sviestą ir tešlą minkykite 5–10 min., kol tešla taps minkšta ir elastinga. Tešlą pridenkite ir palaikykite 20 min.

Atriekite trečdalį tešlos. Padalinkite atriektą tešlos gabalą į 10 lygių rutuliukų.

Kiekvieną rutuliuką iškočiokite arba suploninkite pirštais, padarykite apskritus 3–5 mm storio ir 10 mm skersmens skritulius.

Galima kočioti visą atriektos tešlos gabalą ir skritulius išpjauti naudojant lėkštelę ar puodelį.

Į kiekvieno skritulio vidurį dėkite po 1–2 šaukštelius įdaro, užlenkite iš trijų kampų tešlos kraštus taip, kad per vidurį matytųsi šiek tiek įdaro. Viršų aptepkite plaktu kiaušiniu.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 ˚C.

Sausainius sudėkite į truputį sviestu pateptą kepimo skardą, išklotą pergamentiniu popieriumi.

Kepkite 20–25 minutes, kol sausainiai gražiai paruduos.

Išėmę iš orkaitės, palaikykite 5–10 minučių skardoje, tada atsargiai išimkite ir palikite visiškai atvėsti ant grotelių.

Prieš patiekdami pabarstykite milteliniu cukrumi.

Skanaus!

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content