Netradicinė vilnietės menininkės paroda
Kėdainių kultūros centre iki lapkričio 14 dienos menui neabejingi kraštiečiai gali aplankyti vilnietės menininkės, tarpdisciplininio meno kūrėjos, MRU kūrybinių industrijų lektorės Vitos Balinskienės parodą-patyriminę ekskursiją „Konservuoti“.
Suteikia išskirtinumo
Po gaubtu atsiradusiomis instaliacijomis, tapybos kūriniais, piešiniais ir fotografijomis menininkė nori atkreipti ir išlaikyti dėmesį, apsaugoti eksponatus nuo užmaršties, sustabdyti jų gedimą ir išnykimą.
Konservuotam objektui uždara erdvė suteikia išskirtinumo, lyg jis atsidurtų parodų salėje ir prakalbėtų ne tik apie save, bet ir apie reiškinius, kurtų naujas prasmes.
Sutilpti sunku
Anot V. Balinskienės, netradicinėje erdvėje užkonservuoti nekonservuojami ir konservuojami dalykai – tarsi konservuotų gėrybių sandėliukas.
Nors prioritetą menininkė teikia minimalizmui, tačiau į konservavimo temą su mažu kiekiu atsargų, kaip ji pati teigia, sutilpti sunku.
Konservuoja orą
Idėja užsiimti konservavimu menininkei kilo prieš 20 metų, kada V. Balinskienė pradėjo konservuoti orą.
„Vestuvės, krikštynos, gimtadienis, laidotuvės… Kad prisiminimai apie įvairias reikšmingas dienas nedingtų, ėmiausi konservuoti ypatingų progų orą.
Ant stiklainio ar buteliuko etiketės užrašau tikslią datą, laiką, įvykį, jo dalyvius, paminėdavau ką jie valgydavo, kokie kvapai tvyrodavo aplink ir kitokius svarbius duomenis“, – konservavimo pradžią prisimena V. Balinskienė.
Iš įvairiausių šalių
Kiti, pamatę V. Balinskienės konservus, neslėpė susidomėjimo. Ilgainiui jis peraugo į nepaliaujamą norą vežti vilnietei menininkei, o ir patiems sau, orą iš įvairiausių pasaulio kampelių.
V. Balinskienė sukauptą konservuoto oro kolekciją, kuri karts nuo karto vis papildoma, laiko savo namų minigalerijoje.
„Tada kaip vulkanas išsiveržė idėja šalia kolekcionuojamo oro prijungti ir kitokius konservus: piešinius, skulptūrėles, miniinstaliacijas.
Dabar viskas, kas kelia man prisiminimus, yra konservai.
Sena suknelė, sušokusių dažų liekanos, žvakių likučiai, servetėlės, nuotraukos ir kitokie niekučiai tampa mano konservais“, – vardija V. Balinskienė.
„Madona su kūdikiu“
Prieš metus menininkė ėmėsi ir paveikslų konservavimo.
„Ilgainiui vienas konservavimo būdas gimdė kitą konservavimo būdą. Kartą ėmiau ir užkonservavau paveikslą. Tą padariau ne atsitiktinai.
Piešdama Madoną su kūdikiu niekaip negalėjau nupiešti veido. Tada paveikslą padengiau celofanu ir piešiau ant jo.
Vienaip ir kitaip dėliodama brūkšniukus, juos išvalydama ir vėl piešdama išgavau norimą kūrinį. Po pasisekimo celofano nuo piešinio nenuėmiau. Tai – vienintelis užkonservuotas paveikslas“, – sako V. Balinskienė.
Džiovina augalus
Taip pat vilnietė konservuoja ir augalus. Tą ji daro džiovinimo būdu.
„Yra viena žolė, kuri skleidžia labai stiprų kvapą ir veikia tarsi dezodorantas. Laikant nedidelėje erdvėje, tokia kaip vonios ar tualeto kambarys, kvapas išsilaiko net iki trejų metų.
Taip pat kasmet žolių su pagalba ant senų staltiesių užkonservuoju vasarą. Pirmiausia ant audeklo pridėlioju įvairiausių žolių, džiūdamos jos palieka įvairiausias dėmes.
Tada ant staltiesės dedu surinktas uogas. Kaisdamos saulėje šios taip pat palieka savo antspaudus.
Galiausiai ant staltiesės sudedu margaspalvius gėlių žiedus, kuriais įvairiomis kryptimis trinu audeklą, kol šis įgauna vienokius ar kitokius ornamentus.
Toks staltiesės marginimo būdas padeda man užkonservuoti vasarą ir joje tvyrančią šilumą“, – tikina menininkė.