Net jei tuoj pasaulio pabaiga, gyvenimas teka (FOTOGALERIJA)

Eglė KUKTIENĖ

„Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis“, – šiais Česlovo Milošo žodžiais, pasakytais Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, daugelis gyvena šiandieną. Sodinti savo obelis ne tik galima, bet ir reikia. Kai kam tos obelys – ilgai planuotos didžiausios šeimos šventės: vestuvės, krikštynos, Pirmoji Komunija, jubiliejai ir metinės. Po itin griežtų karantino metų žmonės ištroškę susibūrimų, susitikimų su geromis emocijomis. Norisi pasipuošti, apsikabinti, švęsti gyvenimą…

Prasideda 17-i metai

2006 metų kovą duris atvėręs „Audronės salonas“ dabar gali pasiūlyti itin didelį nuomojamų proginių, vestuvinių, vaikiškų šventinių suknelių kiekį. Suknelės skaičiuojamos šimtų šimtais. Tačiau viskas prasidėjo nuo gerokai kuklesnių skaičių.

„Pradėjau viską nuo mažo kiekio suknelių. Nors gal ir nebuvo jų jau taip mažai – vestuvinių suknelių turėjau apie 50, proginių – ir visą šimtą, – pradeda pasakoti salono savininkė Audronė Čepienė. – Su mažesniu skaičiumi pradėti tokio verslo nelabai ir galima… Tačiau atsimenu, atsivežiau tas sukneles, iškabinau ir… tarsi išnyko jos. Dingo, rodos, tuščia ir nieko praktiškai nėra“.

Ilgainiui vis dėlto suknelių vis daugėjo, kol galiausiai jų prisikaupė tiek, kad net stovai braška.

„Dauguma suknelių yra iš užsienio, daug iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vakarų Europos. Kasmet važinėju į parodas, renkuosi, apžiūrinėju gyvai. Tada užsisakau ir jas man atveža tiesiai į saloną.

Vyriški kostiumai, tiesa, daugiausiai lietuvių siuvimo“, – pasakoja A. Čepienė.

Salonas taip pat gali ir užsakyti pageidaujamą suknelės modelį, tiesa, apie tai reikėtų pasikalbėti atvykus tiesiai į vietą.

Visiems sudėjimams, visoms kišenėms

Suknelių salone gausybė – tas tikra tiesa. O ir kainos jų svyruoja nuo kuklių iki gana solidžių. Tačiau įvairovė atsispindi ne tik spalvose, ilgiuose ir audiniuose. „Audronės salonas“ gali pasiūlyti nuostabaus grožio suknelių ir plius dydžio nuotakoms, pamergėms ar jaunavedžių mamoms.

„Dažnai būna taip, kai ateina plius dydžio nuotakos, kurios guodžiasi, kad neranda sau patinkančios ir tinkančios suknelės.

Aš turiu visokių dydžių suknelių – iki 56 dydžio. Ir tai nėra kelios suknelės! Pasirinkimas didelis, visos suknelės labai gražios, naujos, stilingos, iš jų tikrai galima išsirinkti tai, kas tiks ir patiks kiekvienai.

Proginių suknelių vestuvių svečiams taip pat turiu iki to paties 56 dydžio. Skirtingų stilių – ir jaunatviškos, ir tinkamos brandesniam amžiui. Atlasinės, laisvai krentančios, paryškinančios privalumus ir paslepiančios trūkumus“, – pasakoja Audronė ir vieną paskui kitą traukia nuostabių spalvų, nėriniais puoštas suknias, kurias pamačius sunku atsilaikyti – taip ir norisi visas matuotis ir sukiotis prieš veidrodį.

Už brangiausią salone esančią vestuvinę suknelę šiuo metu reikės atriekti 550 eurų sumą. Tačiau yra ir žymiai pigesnių suknelių – išsinuomoti dizainerio suknelę galima ir už 100 eurų.

Renkasi ir po 5 valandas

Visokiausių spalvų, ilgos ir trumpos, pūstos ir kuklios, nėriniuotos ir lygios – suknelių salone tiek, kad tik įėjus apraibsta akys. Ir kaip iš tokios gausybės išsirinkti?…

Būsimai nuotakai išsirinkti tą vieną vienintelę suknelę gali būti nemenkas iššūkis. Visų pirma dėl to, kad dažnai moterys jau turi viziją, kokios suknelės norėtų, kokios suknelės jai gražios, tačiau kai ateina laikas jas pasimatuoti, paaiškėja, kad nuotraukoje graži suknelė nuotakai tiesiog visiškai netinka.

„Dažnai atvažiuoja merginos, moterys su savo vizija. Parodo nuotraukas, ko norėtų.

Surandu tokio modelio suknelę, aprengiam ir matom – netinka! Mergina graži, suknelė graži, bet netinka viena kitai ir viskas.

Suknelė turi pabrėžti moters grožį, išpildyti, sukurti vientisą vaizdą“, – kalba Audronė ir priduria, kad visiems, kurie ateina į jos saloną, ši mielai pataria ir paaiškina, kokie rūbai tiktų geriausiai.

„Per tiek metų darbo šioje srityje mano akis jau atidirbta – visada pasiūlau, kas tiktų, bet per jėgą neperšu.

Ir vis dėlto dažniausiai moterys pasirenka sukneles, kurias joms patariu, nes pačios pamato, kaip tinka, kaip gražiai jos atrodo. 

Patariu ir kas gražiau atrodytų pulke, kad derėtų nuotaka su mamyte, anyta, su pamergėmis. Žmonės daug sumoka už vestuvinį filmą, už nuotraukas – todėl stengiuosi patarti ir padėti nuotakai, kad galutinis rezultatas būtų nuostabus visomis prasmėmis“, – šypsosi salono savininkė.

Ji pasakoja, kad dar prieš karantiną vestuvinių suknelių ir pamergių suknelių rinkimasis vykdavo ne vieną valandą, o salonas būdavo pilnutėlis žmonių. Tiesa, būsimoms nuotakoms nuo to nebūdavo lengviau.

„Pulkas žiūri kiekviena savęs, kad jai gražu būtų, nors aš matau, kad nuotakai gal visai kas kita tiktų. Nuotakos dažnai tokiu atveju išsibalansuoja, pavargsta ir grįžta po kelių dienų ar savaitės – suknelę vis dėlto išsirenka vienos, be pulko.

O viena nuotaka iš Marijampolės buvo atvykusi, atvažiavo 5 valandą vakare ir rinkosi suknelę iki pat 10, ir tai neišsirinko! Apsistojome ties dviem gražiausiomis, galiausiai išsirinkti pajėgė tik dar kitą dieną.

Vėliau suknelę atgal atvežusi jos mama man net atvežė dovanų išgraviruotas taures – taip norėjo atsidėkoti už tai, kad negailėjau laiko ir pastangų rinkdama jos dukrai gražiausią vestuvinę suknelę“, – atsimindama šypsosi salono savininkė.

Svajonių darbas

Audronė, sukdamasi nuostabių šventinių suknelių apsupty, puošdama jaunus žmones sako, kad myli savo darbą visa širdimi.

„Aš labai myliu savo darbą, jis man neleidžia pasenti. Aš nuolat veiksme, nuolat dirbu su jaunais, gražiais, šviesiais žmonėmis.

Visus priimu, kaip savo namuose. Ir mane labiausiai džiugina, kai atėję atsipalaiduoja, jaučiasi jaukiai ir gerai.

Vasaromis ateina pulkai – merginos sukneles matuojasi, vyrukai susėdę ant grindų joms pataria, komentuoja, giria. Priimu juos kaip savo vaikus, o man širdį glosto tai, kad jiems pas mane taip gera būti“, – kalba A. Čepienė.

Ji sako, kad pirmą kartą į suknelių nuomos saloną atėjusios moterys dažnai būna skeptiškos, jaučiasi nedrąsiai, nejaukiai. Tačiau greitai persilaužia ir į saloną grįžta ir kitomis progomis.

Moterys vis geriau supranta suknelių nuomos privalumus: tai ir mažiau sugaišto laiko, ir sutaupyti pinigai, ir laisvesnė spinta.

Laikais, kuomet tekstilės yra tiek daug ir vis garsiau kalbama apie tvarią madą, proginių drabužių nuoma groja pirmuoju tvarumo smuiku.

Užaugina

Audronė sako, kad per darbo metus jai teko „užauginti“ ne vieną nuotaką.

„Yra buvę atvejų, kai mergaitės su mamomis ateidavo rinktis suknelę Pirmajai Komunijai.

O po daug metų grįžta jau rinktis vestuvinės suknelės, o dar vėliau, žiūrė,k jau ir su mažyliais krikštynoms ruoštis ateina.

Nepaprastai džiugina mane tokios istorijos, kai galiu prisiliesti prie svarbiausių žmonių švenčių“, – kalba „Audronės salono“ savininkė.

Jokių baimių!

Viena pagrindinių baimių, susijusių su drabužių nuoma, yra jų… sugadinimas. Morališkai lengviau yra sugadinus savo nuosavą daiktą, nei sugadinus svetimą, išsinuomotą rūbą. Tačiau Audronė Čepienė sako – tokią baimę reikia mesti iš galvos.

„Aš neimu mokesčio už suknių matavimąsi, neimu ir tada, jei kažkas būna sugadinama. Tiek jau to, taip nutinka, nors ir retai.

Visada klientams sakau, kad nebijotų, nesijaustų nesmagiai. Tegul verčiau jau drąsiai grįžta kitos šventės proga – aš daugiau darbo turėsiu ir uždirbsiu naujai suknelei vietoje sugadintos. Visada išsiskiriame gražiuoju“, – šypsosi pašnekovė.

„Audronės salone“ būsimosios nuotakos, pamergės ar švenčių dalyviai gauna pilną paslaugų paketą: norimi drabužiai gali būti patrumpinami, susiaurinami, kai kurie – paplatinami. Salonas siūlo ir itin didelę vaikiškų drabužėlių įvairovę. Čia bet kokio amžiaus mažyliams ir vaikams galima rasti šventinių drabužių krikštynoms, Pirmajai Komunijai bei kitoms progoms.