Nepavyko užmojis sugrąžinti į Kėdainius sovietinę tvarką

Rajono taryboje dirbančiai eksministrei Virginijai Baltraitienei neišdegė užmojis sugrąžinti į Kėdainius sovietinę tvarką, kai valdžia galėdavo reguliuoti ir nuspręsti, kurioje mokykloje ir kiek vaikų turi mokytis. Politikei vos prašnekus apie tai, kad rajono valdžia turėtų reguliuoti gimnazijose besimokančių vaikų skaičių, kaip mat teko nutilti. Netruko pasigirsti priminimas, kad gyvename demokratiškoje šalyje, kur tėvai daugiau ar mažiau turi teisę išrinkti savo vaikams, jų manymu, tinkamiausią ar geriausią ugdymo įstaigą. Sovietinės epochos išminties „perlus“ eksministrė pažėrė prieš rajono tarybos posėdį vykusiame Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje, kai buvo svarstomas sprendimo projektas dėl Šviesios gimnazijos priestato statybų. 

Suma išaugo kone dvigubai 

Priestatą Šviesiajai gimnazijai buvo suplanuota pastatyti dar 2014 metais. Tuomet buvo skaičiuota, kad jis atsieis apie 2,5 mln. eurų.

Valstybė šiam projektui jau buvo skyrusi 365 tūkst. eurų, tačiau tuometinio mero Sauliaus Grinkevičiaus vadovavimo rajonui laikotarpiu projekto finansavimas buvo sustabdytas. 

2017 metais iš savivaldybės biudžeto buvo skirti 76,9 tūkst. eurų prasidėjusioms statyboms užkonservuoti.

S. Grinkevičiaus vadovaujama komanda dėl šio užstrigusio projekto Švietimo mokslo ir sporto ministerijai pateikė tikrą akibrokštą – perskaičiavo investicinį projektą ir paprašė jau nebe 2,5 mln. eurų, o daugiau kaip 5 mln. eurų.

Kone dvigubai išaugus projekto kainai, finansavimas nebuvo skirtas.

Projektas pasirodė įtartinas – perskaičiavus suma sumažėjo kone perpus

Pasikeitus rajono valdžiai, lapkričio mėnesį Seimo narys Darius Kaminskas inicijavo naujųjų rajono vadovų susitikimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleriu Tomu Daukantu.

„Kancleris mums tiesiai šviesiai pasakė, kad Šviesiosios gimnazijos priestato statybų projektas, staiga pabrangęs kone dvigubai, atrodo įtartinai. 

Be to, buvo pateikta pavyzdžių, kad kitų panašaus dydžio ugdymo įstaigų statybų projektai kituose šalies rajonuose kainuoja kone perpus pigiau, tad jei norime gauti finansavimą, pirmiausia turime perskaičiuoti investicinį projektą.

Antra ne mažiau svarbi sąlyga – prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo savivaldybės lėšomis ir skirti ne mažau kaip 35 procentus visų statyboms reikalingų lėšų.

Vos prieš kelias dienas padarius naują investicinį projektą, jo kaina sumažėjo beveik iki 3,5 mln. eurų. Tad tam, kad jau kitais metais atsirastų viltis šį projektą išjudinti iš mirties taško, kreipėmės į rajono tarybą su parengtu sprendimo projektu prisidėti savivaldybei prie šio projekto įgyvendinimo skiriant 35 procentus reikalingų lėšų.  

Jei nesutiktume prisidėti savivaldybės lėšomis, nei ateinančiais metais, nei vėliau pinigų priestato statyboms iš Valstybės investicijų programos tikrai negautume“, – paaiškino rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

[quote author=“V. Liutkienė“]Lietuvoje yra demokratija ir pagal Švietimo įstatymą tėvai gali daugiau ar mažiau rinktis, kur jų vaikams mokytis.[/quote]

Užsimojo prieš gimnaziją

Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje pateikus informaciją, kad šiuo metu Kėdainių „Atžalyno“ ir Šviesiosiose gimnazijose mokosi panašus skaičius vaikų, kuris itin ženkliai neturėtų kisti ir artimiausiu metu („Atžalyne“ mokosi 480, o Šviesiojoje – 460 gimnazistų), V. Baltraitienė, pareiškusi, kad „Atžalynas“ galėtų sutalpinti 1 tūkst. moksleivių, sušvytėjo sovietine išmintimi.

Ji pasiūlė politikams reguliuoti gimnazijose besimokančių vaikų skaičių ir geriausią rajono gimnaziją sumažinti kone perpus, didelę dalį jos mokinių nukreipiant į „Atžalyno“ gimnaziją.

Pareiškusi, kad „Atžalyne“ yra visa bazė, politikė paaiškino: „Tai Šviesiojoj turėtų būti 300, Atžalyne – 700 mokinių.“ Ir dar patikslino: „Aš tą suprantu, kad čia paslėpti kiti dalykai, kad vaikai tikrai neturi sąlygų, bet tai gal vaikų skaičių reikia mažinti. Tiek, kad tai atitiktų visus reikalavimus higienos ir turėtų pakankamai patalpų. Tai Atžalyne tegul būna 700.“

Priminė apie demokratiją

Toks sovietinis politikės požiūris nustebino Šviesiosios gimnazijos direktorę Violetą Liutkienę. 

Ji politikę netruko nutildyti primindama, kad gyvename demokratinėje šalyje ir pagal Švietimo įstatymą tėvai daugiau ar mažiau turi teisę parinkti ugdymo įstaigą savo vaikams. Be to, ji pateikė konkretų pavyzdį, įrodantį, kad politikų reguliavimas prie gero nepriveda.

„Ar gimnazijoje mokysis 300 vaikų, ar 250, ar 600, higieninės sąlygos nepasikeis, nes yra tik du kabinetai, kurie atitinka higieninius reikalavimus.

Pasikeis tik tai, kiek pamokų vyks šių reikalavimų neatitinkančiuose kabinetuose – keturios ar šešios. Pasikeitimas tik toks. 

Mokinių skaičiaus klasėje mažinti negalime, nes yra tam tikri reikalavimai ir tam tikras finansavimas. 

Vieną kartą su tarybos sprendimo palaiminimu buvome sumažinę mokinių skaičių ir buvome gavę pažadą, kad mums bus padengtas lėšų skirtumas, atsiradęs sumažinus klases. Deja, įkritom į juodą duobę, nes politikų pažadai labai greit užmirštami. 

Kitas klausimas – dėl skaičiaus reguliavimo. 

Lietuvoje yra demokratija ir pagal Švietimo įstatymą tėvai gali daugiau ar mažiau rinktis, kur jų vaikams mokytis. 

[quote author=“ V. Liutkienė“]Mes galime, norime ir esame pasiryžę dirbti dar geriau, bet būkit geri, sudarykite mums tokias sąlygas, kokias turi kiekviena, netgi pagrindinė Kėdainių rajono mokykla.[/quote]

Problemos su vaikų skaičiumi mes neturime. Netgi dirbdami absoliučiai be jokių laboratorijų, jokių specializuotų kabinetų, absoliučiai be jokių sąlygų mokytojams. 

42 mūsų mokytojai turi vienintelę poilsio erdvę – 17  kv. m., o visa kita – atiduota vaikams. 

Ir nepaisant tokių sąlygų, mes kiekvienais metais galėtume priimti ir dar po vieną pas mus norinčiųjų besimokyti klasę. 

Tai mieli tarybos nariai, reiškia, kaip ponia Virginija sakė, kad pas mus kažkas yra paslėpta, bet gal ne tai, ką ji turėjo omeny. O paslėpta yra tai, kad mokiniai ir tėvai renkasi mūsų gimnaziją. Ir tai yra faktas. Renkasi šiandien, manau, kad rinksis ir rytoj, ir poryt.  

Paslėpta ir tai, kad dirbdami visai be jokių sąlygų, stabiliai, o ne priešokiais, jau 17 metų įeiname į  geriausių šalies akademinių mokyklų 50-uką. 

Na atleiskit, bet tam, kad pasiekti tokį rezultatą neturint jokių darbui su mokiniais tinkamų sąlygų, reikia atsidavimo ir noro dirbti.  

Mes galime, norime ir esame pasiryžę dirbti dar geriau, bet būkit geri, sudarykite mums tokias sąlygas, kokias turi kiekviena netgi pagrindinė Kėdainių rajono mokykla“, – sakė V. Liutkienė, kurios vadovaujama įstaiga dėl per mažų patalpų jau 17 metų dirba be ugdymo įstaigoms būtino ir privalomo higienos paso. 

Politikų įtikinėjimai nuėjo perniek

Opoziciją atstovaujantys politikai bandė aiškinti, kad naujo priestato statybos neva Šviesiosios gimnazijos problemų neišspręs ir vietos klasėse nepadaugės, tačiau po V. Liutkienės pasisakymo jiems beliko tik užsičiaupti.

„Naujame priestate bus biologijos kabinetas, fizikos, chemijos, dailės, muzikos, geografijos ir 4 lietuvių kalbos kabinetai, kurie visiškai atitinka reikalavimus. Ten bus ir trys laboratorijos. 

Mūsų sąlygos galų gale atitiks numatytas įstatyme ir dirbsime su higienos pasu, ko 17 metų daryti negalėjome“, – paaiškino Šviesiosios gimnazijos direktorė.

Bandė įtikinti, kad kainuos daugiau

Šviesiosios gimnazijos priestato statybų klausimą nagrinėjant praėjusį penktadienį vykusiame rajono tarybos posėdyje, dar komitete V. Liutkienės argumentų nokautuota opozicija bandė atsitiesti. 

S. Grinkevičius ir jo bendražygiai griebėsi kraštutinių priemonių ir tarybos nariams bandė įrodinėti, kad Šviesiosios gimnazijos priestato statybų projektas vis tiek bus gerokai brangesnis nei numatyta perskaičiuotame investiciniame projekte.

Opozicijos atstovai ne tik nepaaiškino, kodėl jiems vadovaujant rajonui investicinis projektas buvo perskaičiuotas ir jo kaina išpūsta kone dvigubai, bet ir reikalavo, kad tokį paaiškinimą pateiktų A. Kacevičius ir nurodytų, kokių projekte numatytų darbų atsisakyta, kad kaina sumažėjo kone perpus.

A. Kacevičiui paaiškinus, kad projektas nėra supaprastintas ir visi numatyti darbai bus atliekami, tačiau už nepalyginamai mažesnes sumas, S. Grinkevičius neatlyžo: „Kai bus pagal techninį projektą sąmata, tada ir matysim, kokia bus ta kaina. Kad didesnė kaina bus – faktas, nes šitas objektas yra senamiesty.“

Bandė gąsdinti kitų skriaudimu

Opozicijos atstovai netruko griebtis ir drąsesnių gąsdinimų. Esą numačius, kad savivaldybė turi prie projekto prisidėti ne mažiau kaip 35 proc. lėšų, jai pačiai ir gali tekti susimokėti už viso pastato statybas.

A. Kacevičius tokius postringavimus atrėmė primindamas, kad be rajono tarybos sprendimo jokie pinigai jokiems projektams negali būti skiriami: „Jeigu kas nors keistųsi, bet kuriuo atveju tarybos nariai būtų informuoti ir būtų priimami nauji sprendimai.“

Saulius Sinickis vis tiek neatlyžo: „Ar esate numatę, iš kur tokius pinigus gausite biudžete? Ką nuskriausite?“

[quote author=“Aut. past.“]Opozicijos atstovai ne tik nepaaiškino, kodėl jiems vadovaujant rajonui investicinis projektas buvo perskaičiuotas ir jo kaina išpūsta kone dvigubai, bet ir reikalavo, kad tokį paaiškinimą pateiktų A. Kacevičius ir nurodytų, kokių projekte numatytų darbų atsisakyta, kad kaina sumažėjo kone perpus. A. Kacevičius paaiškino, kad projektas nėra supaprastintas ir visi numatyti darbai bus atliekami, tačiau už nepalyginamai mažesnes sumas.[/quote]

„Savivaldybės biudžetą tvirtinant jūs ir turbūt nei vieno neskriaudžiat. O tas biudžetas tvirtinamas pagal tai, kiek savivaldybė turi bendroj sumoj pinigų. 

Tam ir yra tvirtinami strateginiai planai, projektai, tvirtinami biudžetai. Ir jūsų valioje žiūrėti. Tikrai tai ne savivaldybės administracija nuima nuo kažko ir kažkam duoda“, – atrėmė A. Kacevičius.

Svarstymas persikėlė į Seimą

Vis tik po diskusijų rajono tarybos narių balsų dauguma priimtas sprendimas skirti ne mažiau kaip 35 proc. Šviesiosios gimnazijos priestato statyboms reikalingų lėšų iš savivaldybės biudžeto. 

Dar nė nesibaigus posėdžiui, Seimo nario Dariaus Kaminsko padėjėja, dirbanti tarybos narė Nijolė Naujokienė pranešė: „Gerbiami tarybos nariai, kaip informavo Seimo narys Darius Kaminskas, jis ką tik pasikalbėjo su Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos kancleriu, dėkoja, kad mes priėmėme šitą sprendimą ir prašo, kad tuoj pat elektroniniu paštu jis būtų išsiųstas į ministeriją, nes jau dabar prasideda svarstymai dėl atskirų projektų finansavimo iš Valstybės investicijų programos. 

Darius Kaminskas Jums visiems dėkoja už supratingumą ir palaikymą. 

Jis padarys viską įrodydamas, kad pinigai Šviesiosios gimnazijos priestato statyboms reikalingi jau kaip įmanoma greičiau.“