Neliko nepastebėtas: kėdainietis – „Saboninės“ auklėtinis (foto, video)
Ko gero, kiekvieno Lietuvoje augančio berniuko svajonė – gerai žaisti krepšinį, įsilieti į Lietuvos krepšinio lygos čempiono – Kauno „Žalgirio“ gretas, o vieną dieną apsivilkti ir šalies vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius.
Ne išimtis yra Kėdainių J. Paukštelio progimnazijos auklėtinis, rugsėjį į septintąją klasę žygiuosiantis 163 cm ūgio Vilius JUSIS (13).
[quote author=“V. Jusis“]Mama kartais sako, kad mano galvoje – ne smegenys, o krepšinio kamuolys.[/quote]
Vilius, pažintį su antrąja Lietuvos religija tituluojama sporto šaka pradėjęs Kėdainių sporto centre, jame ilgam neužsibuvo – ketvirtaisiais treniruočių metais vikrų, rezultatyvų 2004 m. gimusį berniukų komandos kapitoną Vilių pastebėjo Sabonio krepšinio centro treneriai.
Tuomet dar ketvirtoką Vilių jie pakvietė treniruotis į laikinąją sostinę.
Jau trejus metus V. Jusio tėvai keturis–penkis kartus per savaitę jaunėlį sūnų vežioja į krepšinio treniruotes ir rungtynes, vykstančias Kaune.
O visai neseniai Viliaus atstovaujama komanda Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL) savo amžiaus grupėje iškovojo trečiąją vietą.
Šešerių žinojo visus rinktinės žaidėjus
– Viliau, kaip ir kada krepšinis apskritai atėjo į tavo gyvenimą?
– Buvo pavasaris, dar mokiausi darželyje. Ruošiausi rudenį pradėti eiti į pirmąją klasę. Vaidas Simonavičius, pirmasis mano treneris, atėjo pas mus ir berniukus kvietė į treniruotes.
Vaidas paklausė, ar kas nors iš mūsų žino bent vieną kitą Lietuvos rinktinės krepšininką. Aš atsistojau ir išvardijau visus rinktinės krepšininkus iki vieno (juokiasi). Jis man pasakė, kad aš privalau ateiti į treniruotę.
Atėjau (šypteli).
– Tai bent! Jau būdamas šešerių metų žinojai visus rinktinės žaidėjus?
– Žinoma! Jau tada kartu su tėčiu stebėdavau Lietuvos rinktinės, Kauno „Žalgirio“ ir Kėdainių „Nevėžio“ rungtynes. Kartu dažnai eidavome žiūrėti Kėdainiuose vykstančių krepšinio rungtynių gyvai.
[quote author=“V. Jusis“]Kadangi labai myliu šią sporto šaką, niekada nekyla minčių praleisti treniruotę ar patinginiauti.[/quote]
– Kaip atsidūrei Sabonio krepšinio cente?
– Žaidžiau Kėdainiuose. Su „saboniukais“ mano komandai buvo tekę varžytis ne kartą, netgi juos įveikti. Matyt, man sekėsi neblogai, nes vienų rungtynių metu mane pastebėjo treneris ir Kauno. Buvau vienas lyderių, rinkau daug taškų, tikriausiai tuo ir patikau.
Priimti sprendimą treniruotis Kaune su visa šeima priėmėme gana greitai. Tam pritarė ir tėtis, ir mama.
Man nuo mažens patiko dešimtas numeris, juo rungtyniavau ir Kėdainiuose, todėl tą patį numerį pasilikau ir Kaune.
Nekyla minčių praleisti treniruotę
– Ar „Saboninėje“ treniruotės yra sudėtingos, Viliau?
– Kai kurios. Būna ir lengvesnių, ir sudėtingesnių.
– Nepavargsti? Ar neapima tinguliukas, vieną kitą dieną nesinori likti namuose ir pailsėti, užuot važiavus į Kauną?
– Niekada… Kadangi labai myliu šią sporto šaką, niekada nekyla minčių praleisti treniruotę ar patinginiauti (šypteli).
– Viliau, sakyk, kokia yra mėgstamiausia tavo komanda?
– Lietuvos krepšinio lygoje palaikau Kauno „Žalgirį“, NBA – „Milwaukee Bucks“.
– O ar mokslai nuo sporto nenukenčia?
– Būna, kad mama papyksta, kai gaunu blogesnį pažymį. Kartais reikia rimčiau susiimti. Tenka ir namų darbus daryti automobilyje pakeliui į arba iš Kauno. Žodinius namų darbus su mama visada atliekame važiuodami namo iš treniruotės (juokiasi).
Svajonių pozicija – gynėjo
– Viliau, gyveni labai įdomų gyvenimą, nemanai taip? Treniruotės, rungtynės Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, tarptautiniai turnyrai užsienyje… Daugelis bendraamžių galėtų tik pavydėti.
– Tikrai, man labai įdomu. Treniruotės, kelionės… Važiuojame į turnyrus Švedijoje, Latvijoje. Smagu, kad per krepšinį gali šitiek daug pamatyti.
– Tavo atstovaujama komanda MKL‘e iškovojo trečiąją vietą. Ar daug prisidėjai prie komandos pergalių?
– Na, lyginant mano ir komandos draugų statistiką, maniškė gal šiek tiek prastesnė. Man labiausiai patinka darbas gynyboje. Link gynėjo pozicijos labiausiai ir linkstu.
– Savo klasėje esi vienas aukščiausių moksleivių. Ar komandoje tu irgi vienas labiausiai išstypusių?
– Ne, komandoje pagal ūgį esu trečias–ketvirtas nuo galo (juokiasi). Kol kas.
Galvoje – ne smegenys, o… krepšinio kamuolys
– Kiek valandų per dieną užima krepšinis?
– Daug. Bent jau keturias (juokiasi). Mano kambario sienos nuklijuotos plakatais su krepšininkais, viskuo domiuosi, skaitau, stebiu rungtynes.
Mano galvoje nuolat sukasi krepšinis. Mama kartais sako, kad mano galvoje – ne smegenys, o krepšinio kamuolys (juokiasi).
– Sakyk, kokia gi didžiausia tavo svajonė?
– Būti krepšininku (nė nemirkteli).
[#gallery=840#]
