Neįgalusis ieško teisybės
Į „Rinkos aikštę“ kreipėsi neįgalus kėdainietis Kornelijus Atkočiūnas teigdamas, kad gauna nekokybiškas socialines paslaugas. Pateikiame pono Kornelijaus istoriją ir atsaką į ją.
Netinkamos slaugės
„Turiu pirmą invalidumo grupę. Buvo insultas, kraujo perpylimas, važinėjau į dializę – labai blogai jaučiuosi. Turiu mažą šuniuką.
Maždaug prieš mėnesį man buvo paskirtos niekam tikusios slaugės. Apie vieną nenoriu nieko kalbėti, kita gal porąkart paliko atsuktas dujas. Po to karto tos slaugės atsisakiau.
Kita slaugė taip pat nebuvo tinkama – siaubingai ruošdavo valgyti, blynus sudegino. Žodžiu, darė nesąmones.
Tada atėjo dar viena slaugė, o po kiek laiko ir pati vedėja su kažkokiu vyriškiu. Jis prisistatė kaip policininkas, nors buvo civiliai apsirengęs. Atsisakiau kalbėti su juo, nes buvo be uniformos. Policininku prisistatęs vyras, pradėjo mane koneveikti. Paprašiau, kad parodytų pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis tikrai yra policininkas. Jis ištraukė kažkokį baltą popieriaus gabaliuką ir pamosavo juo iš tolo, nedavė į rankas pažiūrėti ir vėl įsikišo į kišenę. Rėkavo, liepė pririšti šunį, nors jis buvo pririštas. Tada liepė vesti į kitą kambarį, lyg aš galėčiau vaikščioti. Liepė išjungti televizorių, paskui pats su batais per kilimą nuėjo į kambarį, iš rozetės grubiai ištraukė televizoriaus, kompiuterio laidus. Grįžo atgal pas mane, pakišo rašytis kažkokį protokolą. Sako: „Ne tokius nusikaltėlius tramdau, jei reikia pripurškiu dujų“. Žodžiu, pradėjo gąsdinti. Man pasidarė bloga. Paprašiau, kad kviestų greitąją. Nekvietė. Tada paskambinau savo devyniasdešimtmetei mamai. Ji atėjo, bandė skambinti greitajai pagalbai, bet negalėjo prisiskambinti.
Išeinant vadinamasis policininkas pakišo man skaityti viską, ką surašė. Atsisakiau, neskaičiau ir nieko nepasirašiau. Tada pagaliau plūsdamasis ir šūkaudamas išėjo.
Po maždaug savaitės skambinau advokatui. Jis buvo užsiėmęs ir padėti negalėjo. Skambinau kitam. Tas taip pat neatsiliepė ir niekuo padėti negalėjo. Tada skambinau į policiją. Atsiliepė budinti, kuriai papasakojau viską apie policininką. Ji pasakė: „Tai ir toliau skambink advokatui. Ko iš mūsų nori?“.
[quote author=“R. Kaupienė“]Tam, kad teikiamos paslaugos būtų efektyvios reikia savitarpio supratimo (tarp paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo), santykiai turi būti pagrįsti tarpusavio bendradarbiavimo ir pagarbos principu.[/quote]
Apmaudžiausia yra tai, kad jis po kelių dienų susisiekė su mano broliu ir liepė jam tvarkytis su manimi ir su mama. Jis sukėlė tokią sumaištį, kad net brolio dukra iš Vokietijos skambino man ir teiravosi, kas čia pas mus vyksta.
Dabar ateina viena socialinė darbuotoja, kuriai neturiu jokių priekaištų, labai gera – padaro valgyti, aptvarko. Tik dabar nėra, kas galėtų man padėti nusiprausti, nusimaudyti. Sėdžiu ant lovos ir verkiu krūvą tablečių prisidėjęs. Niekas nieko nepadeda, nors turiu dienos slaugą. Bet labiausiai man pikta dėl šuniuko, kad uždraudė jį išvesti pasivaikščioti. Kiek žinau, tas ūkvedys lakstė su kažkokiais popieriais ir galiausiai uždraudė vedžioti keturkojį. Kai aš jį radau išmestą, dar tada nesirgau, o dabar jis – geriausias mano draugas, su kuriuo galiu pasikalbėti, pasiskųsti. Ką man dabar daryti? Sakė: „Mes ne šunim duodam socialinę pagalbą, o tau“. Aš slaugės prašiau, kad išvestų, bet ji bijo, kad ją atleis už tai iš darbo. Iš pradžių vedžiojo, sakė, kad jai nesunku, gali pavedžioti, bet ją išsikvietė ir pagrasino atleisti iš darbo, jei vedžios mano augintinį.
Gerai, kad mano mama, kuriai apie devyniasdešimt metų, dar nueina į parduotuvę, nuperka šaldytų koldūnų, grietinės. Tai pasidarau, pavalgau, o daugiau tai siaubas – nei išeiti, nei apsitvarkyti, apaugau, apsišiukšlinau, bet labiausiai man gaila šuniuko…
Labai norėjau padėkoti Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos vadovei Almai Margevičienei ir visam „Diaverum“ klinikos dializės kolektyvui.“
Kėdainių bendruomenės socialinio centro atsakymas
Po K. Atkočiūno papasakotos istorijos kreipėmės į Kėdainių bendruomenės socialinį centrą (KBSC), kuris ir teikia paslaugas istorijos autoriui.
Į „Rinkos aikštės“ žurnalistės klausimus KBSC Pagalbos namuose padalinio vadovė Vitalija Ašakienė telefonu atsakyti nesutiko, bet tai padarė raštu. Tiesa, atsakymą atsiuntė centro direktorė Rūta Kaupienė. Tad pateikiame tai, ką gavome (kalba netaisyta).
„Kornelijui Atkočiūnui Kėdainių bendruomenės socialiniame centre integralios pagalbos paslaugos teikiamos nuo 2017 m. sausio mėnesio.
2019 m. balandžio 4 d. K. Atkočiūno prašymu nutrauktos integralios pagalbos paslaugos, pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos. Šias paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį teikia dvi darbuotojos: lankomosios priežiūros specialistė ir socialinio darbuotojo padėjėja. Šios specialistės teikia šias paslaugas: pagalba buityje ir namų ruošoje, pagalba ruošiant maistą, maisto produktų pirkimas, asmens higienos priežiūra, asmens sveikatos priežiūra, įvairūs pavedimai (sumokėti mokesčius, dokumentų tvarkymas, lydėjimas į įstaigas ir pasitikimas iš jų), informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas.
2019 m. rugpjūčio 13 d. gautas Kornelijaus Atkočiūno prašymas, kuriame K. Atkočiūnas atsisako socialinio darbuotojo padėjėjos paslaugų. Dėl to iki dabar paslaugas teikia tik lankomosios priežiūros specialistė. Esant poreikiui socialinio darbuotojo padėjėja ar lankomosios priežiūros specialistė gali teikti pagalbą organizuojant asmens sveikatos priežiūrą, tai yra kreiptis dėl psichologo ar gydytojo psichoterapeuto paslaugų ar konsultacijos. Tam, kad teikiamos paslaugos būtų efektyvios reikia savitarpio supratimo (tarp paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo), santykiai turi būti pagrįsti tarpusavio bendradarbiavimo ir pagarbos principu. Klientas turi suprasti, kad turi ne tik teises, bet ir pareigas, kartu su paslaugos teikėjais tikslingai siekti paslaugų kokybės. Gerbiame K. Atkočiūno nuomonę, reikalavimus, tačiau savo darbe privalome vadovautis paslaugų teikimo tvarka ir laikytis konfidencialumo.“
